Pavelas Podzorovas. Alyvos šakelė

Apie autorių

Pavelas Podzorovas (g. 1975 m.) – baltarusių rašytojas. Publikuojasi žurnaluose. Nuo vaikystės mėgo fantastiką, renka jos biblioteką. Domisi filosofija, aikido.

... Kulkovas gulėjo savo lovoje. Baltos lininės paklodės, aukšta pagalvė. Kambarį buvo užliejusi pavasario saulė, sudarydama pailgus šešėlius. Iš kitos lango pusės prie stiklo glaudėsi alyvos šakelė. Jos kvapas sklido į kambarį ir kėlė pojūtį, kad gyvenimas tęsiasi...

Kulkovas nugyveno ilgą gyvenimą. Jame pakako ir skausmo, ir džiaugsmo. Visko pakako.

Ir štai dabar aš - jau gerokai senstelėjęs ir supamas vaikų, anūkų ir net praanūkių – rengiausi palikti šį pasaulį. Jis susitaikė su ta mintimi ir senutės su dalgiu atėjimo laukė ramiai. Alyvos šakelė su žiedu

Kulkovas paskutinį kartą apžvelgė visus, nusišypsojo ir užsimerkė. Paskutinis atokvėpis – ir Kulkovas mirė.

* * *

Kulkovas (?) atmerkė akis (visas šešias) ir nieko nesuprasdamas apsidairė. Ach tai, tas Sapnas. Jis sujudėjo, kad galutinai išsibudino. Violetinė dviejų saulių šviesa buvo užliejusi lygumą. Iš alyviškai rausvo rūko kyšojo virpančios spygliuočių šakos...

- Labas rytas, brangusis! – nepastebimai į urvą įsirangiusi žmonos telepatema privertė pusę akių pasukti į jos pusę...
- Labas, - jis taip mat atsakė mintyse.

Grakščiai judindamas netikras kojeles, žmona prišliaužė arčiau.
- Vėl žiūrėjai hipnosus apie dvikojus?.. Laikas jau liautis. Jie taip išmuša iš vagos. Ir išmąstė kažkoks gudruolis tokias neįmanomas būtybes... Ruoškis, pavėluosi į plantaciją.

Sumazgiusi visus 12 čiuptuvų į mazgą už nugaros, ji šliuoztelėjo link išėjimo.... Jis vikriai pasekė ją..

Priekyje, kiek kairiau, plytėjo jo plantacija... Kūnas lengvai slydo minkštu purvu. „Šalin visokius sapnus! Ir kad prisivaidentų tai...“ Jis galutinai išsibudino ir pasiruošė darbui. Jo pasaulis – pats geriausias. Dėl to nėra jokių abejonių.

... O prieš jo vidinį žvilgsnį, viską aplink užpildydama savo kvapu, lingavo alyvos šakelė.

Papildomi skaitiniai:
S. Lemas. Soliaris
A. Šalinas.  Futurija
Paslaptingosios zonos
Andrejus Anisimovas. Uras
Laukinės gamtos šauksmas
Nikas Sredinas. Galvoti – reikia!
S. Lukjanenko. Kurčias telefonas
Vladimiras Maryševas. Šalutinis poveikis
R. Aberneti. Žmogus prieš miestą
Rėjus Bredberis. Vos ne pasaulio pabaiga
L. Aizenbergas. Jo gyvenimo metas
Elena Pervušina. Panoptikonas
Nikolajus Blochinas. Replikos
Marsiečio nuotykiai Rygoje
Janušas A. Zaidelis. Riba
Mėnulio urvų pabaisos
Ar mąsto žmogus?
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė