Lietuvos fantastikos klubai

Kaip ir kitų šalių, lietuvių fantastikos istorija neatskiriama nuo šios literatūros mėgėjų veiklos. Ko gero, nė vienas literatūros žanras neturi tokių aktyvių gerbėjų, kurie burtųsi į klubus, kauptų fantastinių knygų bibliotekas, leistų mėgėjiškus leidinukus, rengtų suvažiavimus, bendrautų elektroninėse konferencijose...

Taip yra dėl to, kad fantastika nėra vien literatūros, kino ar dailės žanras. Jau seniai pastebėta, jog joje vaizduojami dalykai neapsiriboja meniniais simboliais. Ne vienas rašytojas fantastas ar kritikas yra pabrėžęs glaudų jos ryšį su realybe. Jei ne fantastika, kosmonautikos istorija būtų visiškai kitokia, neturėtume daugelio mokslo ir technikos naujovių. Ne veltui JAV Centrinės žvalgybos valdyboje buvo įkurtas specialus skyrius, turintis ieškoti fantastinėje literatūroje naujų idėjų. Specialų skyrių fantastinei literatūrai sekti turėjo ir KGB - stebėjo, ar kūriniuose nekritikuojama tarybinė santvarka.

Tačiau didžiausias fantastų nuopelnas tas, kad jų kūriniuose velgiama į ateitį. Kas laukia žmonijos po 10, 100 ar daugiau metų? Kokie galimi nauji išradimai, kaip atrodys tuomet pasaulis, kaip gyvens žmogus? Tokie ir panašūs klausimai skatina ieškoti bendraminčių, dalytis su jais savo mintimis, idėjomis.

Fantastikos mėgėjų klubų atsiradimas siejamas su Hugo Gernsbeku. Jis 1926 m. įkūrė pirmąjį specialiai fantastikai skirtą žurnalą "Science wonder stories". Šiame ir vėliau pasirodžiusiuose kituose fantastikos urnaluose imti spausdinti skaitytojų laiškai, pasiūlymai, atsiliepimai. Tai fantastikos mėgėjus paskatino burtis į klubus, kur galima būtų diskutuoti apie mėgstamą literatūrą. Klubų bei kitokių fantastikai prijaučiančių organizacijų, pavienių aktyvių fantastikos gerbėjų visuma dabar vadinama fendomu (anglų k. fan (mėgėjas) ir kingdom (karalystė).

Fantastikos žurnalai davė impulsą ir mėgėjiškai fenų leidybai. Jų fenzinuose (anglų k. fan (entuziastas, sirgalius) ir magazine (žurnalas) spausdinama klubų narių kūryba, publikuojami straipsniai, skelbiama informacija. Tokiuose fenzinuose savo kelią pradėjo ne vienas žymus fantastikos kūrėjas.

1939 m. Niujorke įvyko pirmasis pasaulinis fantastų konventas "Worldconas" (anglų k. convention - suvažiavimas). Ilgainiui šie renginiai tapo tikrai pasauliniais, į juos suvažiuoja tūkstančiai fantastikos gerbėjų iš daugelio šalių. Dalyviai ne tik klausosi paskaitų, bet ir dalyvauja diskusijose, žiūri filmus, žaidžia įvairiausius žaidimus, rengia knygų, paveikslų, įvairiausios su fantastika susijusios produkcijos muges, šoka diskotekose... O konvento pagrindas - neformalus fenų bendravimas. Taigi šie renginiai mažiausiai panašūs į įprastus vienos ar kitos organizacijos suvažiavimus, tad juos vadinti suvažiavimais nebūtų tikslinga.

Lietuvos fendomo pamatus padėjo Vilniaus fantastų klubas "Dorado". Vėliau atsirado Kauno "Feniksas", ėmė burtis klubai kituose miestuose, fantastikos mėgėjų judėjimas pamažu išsiplėtė.

Vilniaus "Dorado"

Skaitykite apie Kauno ir kitus Lietuvos klubus

Vieną rudens vakarą į Čiurlionio gatvėje esančią Vilniaus universiteto Astronomijos observatoriją ėmė rinktis žmonės, perskaitę skelbimus apie kuriamą Fantastų klubą. Prieš 20 metų gyvenimas dar nelepino klubų įvairove, todėl naujasis, ir dar egzotišku pavadinimu - "fantastų", sukėlė nemažą susidomėjimą - nedidelė auditorija buvo pilna smalsuolių - atėjo apie 70 studentų.

Godiva

Mintis įkurti fantastų klubą kilo Gediminui Beresnevičiui. Apie tokio klubo veiklos pobūdį, perspektyvas buvo kalbėta su Romualdu Buivydu, Arturu Kakaru. Tą vakarą, perskaičius pranešimą apie fantastiką bei aptarus klubo veiklos gaires, ir pradėjo gyvuoti Vilniaus fantastų klubas "Dorado". Tai įvyko 1979 m. spalio 2 dieną. Taip atsirado pirmasis fantastikos mėgėjų klubas Lietuvoje. Iš pradžių jis vadinosi Vilniaus universiteto fantastų klubas, vėliau - Vilniaus fantastų klubas, Jaunųjų fantastų klubas. Nuo 1984 m. šis klubas pasivadino "Dorado" vardu.

Dorado - Aukso žuvies žvaigždyno, matomo Pietų danguje, lotyniškas pavadinimas. Taip vadinasi ir fantastinė Kazio Paulausko apysaka, išleista 1971 m. Lietuvių autoriaus kūrinio pavadinimas klubo vardu tapo neatsitiktinai: pagrindinis klubo tikslas buvo puoselėti lietuvių fantastiką. Savo orientacija į lietuvių fantastiką klubas išsiskyrė iš kitų tuometinių TSRS fantastikos mėgėjų klubų. Beveik visi klubai buvo "tarybinės" fantastikos kūdikiai. Net 1989 m. Latvijos, Estijos, Moldavijos klubuose bendrauta rusų kalba, o iš 33 Ukrainos klubų tik vienas buvo ukrainietiškas! Todėl pirmojo lietuvių fantastų klubo "nacionalinėmis tendencijomis", pastangomis ugdyti fantastiką lietuvių kalba fantastikos mėgėjų seminaruose kai kas piktindavosi, teigdami, kad fantastika yra internacionalinis žanras...

Dvidešimt "Dorado" gyvavimo metų sąlyginai būtų galima suskirstyti į keletą periodų. Juos lėmė politinis šalies klimatas, klubo narių aktyvumas, susirinkimų vieta.

Susikūrus klubui daug laiko sugaišta diskutuojant, koks jis turėtų būti, ką jame veikti ir pan. Tai nenuostabu: analogiškų klubų, iš kurių būtų galima pasisemti patirties, nežinota. Ir visgi tie metai pasižymėjo neblogu klubo narių aktyvumu: klube rengtos diskusijos, aptarinėtos knygos bei sava kūryba, skaitytos paskaitos, organizuoti susitikimai su rašytoju V.Petkevičiumi, kibernetiku D.Kirveliu, astronomu G.Kakaru.

Pirmaisiais metais klubo veikloje dalyvavo apie 30 žmonių. "Dorado" visą laiką buvo atviras visiems besidomintiems fantastika, tad į jo renginius ir užsiėmimus galėjo ateiti visi norintys. Klube griežtos narių apskaitos niekada nebuvo, tad dabar neįmanoma pasakyti, kiek žmonių lankėsi. Narių skaičius nuolatos svyruodavo: 1984 m., kai "Dorado" veikla domėjosi komunistų partija, jų buvo sumažėję iki 10, o ėmus Vilniuje organizuoti respublikinius fantastikos mėgėjų renginius jų padidėjo iki 90. Atsiskyrus žaidėjų klubui, narių skaičius vėl sumažėjo.

Klubui kuriantis, apie panašias kitų respublikų ir Rusijos organizacijas praktiškai dar nieko nežinota. Ryšiai su "proto broliais", kaip mėgstama sakyti tarp fantastų, užsimezgė kiek vėliau. 1980 m. jų ieškoti į Maskvą buvo išvykę G.Beresnevičius ir Algirdas Minikauskas. Bendraminčių aptikti nepavyko, tačiau po šio vizito klubui parašė Kaliningrado klubas. Taip prasidėjo iki pat Atgimimo trukęs intensyvus bendravimas su Tarybų Sąjungos fantastikos mėgėjų klubais bei kai kuriais rašytojais fantastais. "Dorado" klubo prezidentas G.Beresnevičius dalyvavo pirmuosiuose fantastikos mėgėjų seminaruose Permėje, Rostove prie Dono, Kijeve, Rusijos rašytojų sąjungos ir žurnalo "Sledopyt" prizo "Aelita" įteikimo geriausiam rašytojui fantastui šventėse Sverdlovske, kituose 9-ojo dešimtmečio rusų fendomo renginiuose, svečiavosi Rygos, Talino, Kaliningrado, Tbilisio, Maskvos, Leningrado ir kituose klubuose, buvo išrinktas į Sąjunginę fantastikos mėgėjų klubų tarybą. "Dorado" tuo metu buvo vienas aktyviausių TSRS klubų, kasdien klubo adresu ateidavo po 2-3 "proto brolių" laiškus...

Antrais klubo veiklos metais, jo vadovams baigus Vilniaus universitetą, iškilo susirinkimų vietos problema. Neretai susirinkimai vykdavo klubo narių namuose.

1981 m. "Dorado" prieglobstį rado Vilniaus planetariume. Su tuometiniu jo direktoriumi, vėliau "Žinijos" draugijos pirmininku dr. Sauliumi Kanišausku susijusi visa tolimesnė klubo veikla.

Vilniaus planetariume "Dorado" nariai galėjo rinktis, "Žvaigždžių" salėje organizuoti renginius, kaupti biblioteką (šiuo metu joje yra daugiau kaip 4000 fantastinių knygų bei žurnalų, daugiau kaip pusė iš jų, amerikiečio Dainio Biseniekso dėka, - anglų kalba).

Būtent Vilniaus planetariume pradėtos organizuoti pirmosios fantastikai skirtos konferencijos, seminarai, filmų peržiūros, teminiai vakarai, susitikimai su žymiais žmonėmis ir kiti vieši respublikiniai renginiai, padėję pamatus "Lituaniconams" - Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimams, vadinamiems konventais. Pirmasis respublikinis fantastikos seminaras buvo organizuotas 1983 m. spalio 4 d.

Kai 1981 m. pradžioje "Komjaunimo tiesoje" pasirodė "Fantastikos" skyrelis, "Dorado" pasisiūlė jį rengti. Klubo nariai rašė straipsnius, publikavo savo ir į laikraštį atsiųstus apsakymus, vertė užsienio autorių kūrybą, organizavo literatūrinius konkursėlius. Be to, atsakinėjo į skaitytojų laiškus. Taip užsimezgė ryšiai su respublikos fantastikos mėgėjais, juos imta kviesti į "Dorado" renginius. Skyrelis gyvavo iki 1984 m., jame pasirodė 85 publikacijos.

1981 m. išleistas pirmasis Vilniaus universiteto fantastų klubo biuletenis. Jame publikuojama kūryba, straipsniai, įvairi informacija. Šis nedidelio formato žurnaliukas buvo spausdinamas rašomąja mašinėle 5 egzempliorių tiražu (didesniu neleido Glavlitas - spaudą cenzūruojanti valstybinė įstaiga). Iš pradžių mėginta leidinį įteisinti per Vilniaus universiteto komjaunimo komitetą, tačiau tais laikais "pramušti" naują leidinį be kompartijos pritarimo buvo neįmanoma. Per 1981 m. buvo parengti 5 biuletenio numeriai. Jį leido tuometiniai klubo aktyvistai R.Buivydas, G.Beresnevičius, A.Kakaras. Juose buvo spausdinami klubo narių kūrinėliai, straipsneliai, žinutės. Paskutinis 6-asis numeris, parengtas Gintaro Denafo, pasirodė 1982 m.

1981 m. gruodžio 12 d. klubo nariai dalyvavo Kaišiadorių 2-ojoje vidurinėje mokykloje surengtame vakare. Vėliau jie buvo kviečiami ir į kitas įstaigas, organizacijas, skaitė paskaitas, rodė skaidres su fantastinės dailės kūriniais, pasakojo apie klubo veiklą.

1982 m. "Dorado" narių iniciatyva "Žinijos" draugijos paskelbto konkurso "Visata ir žmogus" sąlygose numatomos premijos ir už fantastinius literatūros bei dailės kūrinius. Šis konkursas buvo skelbiamas kasmet iki "Eridano" leidyklos pradėtų skelbti konkursų.

1982 m. kovo 30 d. Gintauto Pociaus iniciatyva ir su G.Beresnevičiaus pagalba įkurtas antras fantastikos mėgėjų klubas Lietuvoje - Kauno "Feniksas". Dauguma vėliau Lietuvoje įsikūrusių fantastikos mėgėjų klubų buvo organizuojami Vilniaus klubo pavyzdžiu.

Vilniaus planetariumo laikotarpiu (jis truko iki 1992 m.) aktyviausiai klubas veikė 1982-1984 m. Kartais klubas rinkdavosi tris kartus per savaitę: be bendrų klubo susirinkimų, atskirai rinkdavosi literatų sekcija bei vaizduotės lavinimo grupė. Šioje grupėje buvo praktiškai pritaikoma klubui atsiųsta išradėjo ir rašytojo fantasto Henriko Altšulerio idėjų generavimo metodika. Klubo nariai idėjų generavimo ir vaizduotės lavinimo būdais domėjosi ir vėliau: G.Beresnevičius lankėsi Minsko išradėjų mokykloje, dirbančioje pagal H.Altšulerio metodiką, susirašinėjo su išradėjais. Ši metodika panaudota vėliau leistoje "InfoSFeroje", "Lituaniconų" metu.

1984 m. "Jaunimo gretų" antrajame numeryje išspausdintas Vilniaus fantastų klubo vaizduotės lavinimui skirtas puslapis "Aukštyn kojom". Tokie puslapiai pasirodė dar 4 žurnalo numeriuose. Puslapyje buvo dėstoma fantastikos teorija, pateikiami įvairūs kūrybinės vaizduotės lavinimo metodai, skelbiamos užduotys skaitytojams.

1984 m. rudenį "Dorado" klubo veikla susidomėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas, gavęs nurodymą iš TSKP CK patikrinti fantastikos mėgėjų klubų veiklą. Klubą ėmė tikrinti saugumo, komjaunimo ir kultūros organai. Prasidėjo vienas didžiausių klubo išbandymo laikotarpių.

Tuo metu per visą TSRS viena po kitos ritosi fantastikos mėgėjų klubų tikrinimo bangos. Vieni klubai buvo sugniuždyti, kiti uždaryti, treti ir toliau gyvavo, atlaikę kai kada net po keliolika tikrintojų atakų. O visą šį "žemės drebėjimą" po fantastikos mėgėjų kojomis sukėlė TSKP CK, gavęs skundą, kaltinantį šiuos klubus buržuazinės ideologijos skleidimu, sionizmo propaganda ir kitokia neleistina veikla. Kodėl būtent 1984-ieji (prisiminkime Orvelą!) tapo lemtingais TSRS ir Lietuvos fendomui? Masiškai kurtis fantastų klubai TSRS pradėjo būtent 9-ojo dešimtmečio pradžioje, jiems padėjo žinutės spaudoje, fenų susirašinėjimas, pirmieji seminarai Permėje ir Sverdlovske. 1983 m. tokių klubų TSRS jau buvo per 200, ir jie nori nenori atkreipė į save komjaunimo dėmesį. FMK veikla komunizmo ideologams buvo visiškai nesuprantama: pinigų neturi, privilegijų negauna, dirba už dyka... Kilo įtarimas, jog ten renkasi antitarybinės veiklos entuziastai... Prie šio įtarimo prisidėjo ir ideologinė kova TSRS fantastikos viduje tarp konservatorių ir reformatorių. Konservatoriai su A.Kazancevu priešakyje, susitelkę prie VLKJS CK leidyklos "Molodaja gvardija", puoselėjo tradicinę tarybinę mokslinę fantastiką, kurios svarbiausias uždavinys buvo nukreipti jaunąją kartą į socializmo statybas. O opozicija, vadinamoji brolių Strugackių mokykla, teigė, kad ne viskas tose statybose gražu... Pirmoji grupuotė turėjo puikias sąlygas leisti savo ir draugų knygas, o antroji - tik milžiniškos skaitytojų auditorijos palankumą. Žmonės, padėję išvysti dienos šviesą Strugackių kūriniams, neretai patys nukentėdavo. Štai "Baikalo" žurnalo redaktorius po Strugackių apysakos "Sraigė ant šlaito" publikavimo neteko darbo...

Šių grupuočių peštynės gal būtų taip ir likusios leidybos aukštumose, jei ne klubai. Klubų renginiuose bei fenzinuose, o kartais net ir centrinėje spaudoje (pvz., "Literaturnaja gazeta"), į miltus buvo sutrinama leidyklos "Molodaja gvardija" produkcija ir giedami ditirambai Strugackiams. Klubuose taip pat buvo platinami rašomąja mašinėle spausdinti į rusų k. išversti užsienio fantastų romanai. Kažkas iš "Molodaja gvardija" grupės, įsiutintas šios opozicijos, ir parašė laišką į kompartijos Centro komitetą, kaltindamas klubus sionizmo propaganda (Strugackiai - žydai), vadindamas juos Vakarų kultūros ir buržuazinės propagandos skleidimo centrais (dėl samizdato ir fenzinų). Savaime suprantama, kad CK, daug nesiaiškindamas, į visus regionus ir respublikas išsiuntė paliepimus išsiaiškinti, kas tai per klubai ir ką jie veikia.

 

"Dorado" prezidentas G.Beresnevičius keletą kartų buvo kviečiamas į Lietuvos komunistų partijos Centro komitetą aiškintis, nešti klubo planus, nuostatus, laiškus, narių sąrašą, veiklos atsakaitą. Didžiausias mestas kaltinimas buvo esą klubas viršijęs savo įgaliojimus - Vilniaus miesto klubas, o jo veikla apėmė visą respubliką. Klubu domėjosi komjaunimo organizacijos, slapta su kai kuriais klubo nariais kalbėjosi KGB atstovai, biblioteką tikrino Kultūros ministerija.

Klubo prezidentą, 1984 m. besirengusį vykti į fantastikos mėgėjų renginį Sverdlovske (dabar Jekaterinburgas), Valstybinio profesinio techninio mokymo komiteto pirmininko pavaduotojas perspėjo, kad prie lėktuvo trapo jį pasitiks keli vyrukai pilkais kostiumais... Beje, jis paklausė: "O ką jūs ten savo klube fantazuojate? Ar tik nesugalvosite visuomenės, geresnės už komunizmą?

"Klubui buvo uždrausta, neaiškinant motyvų, organizuoti respublikinius seminarus fantastikos mėgėjams. "Fantazuokite tarp savo klubo sienų", - pareiškė kompartijos instruktorė. Iš aktyvaus klubo liko saujelė fantastikos bičiulių. Tai, kad klubas apskritai nebuvo uždarytas, turime dėkoti Sauliui Kanišauskui, atlaikiusiam ne vieną ataką "iš viršaus" ir iškovojusiam "Dorado" klubui teisę gyvuoti.

TSRS fendomas po šio smūgio atsigavo tik po dvejų metų. Įvairių trukdymų sugalvota ir vėliau. Pavyzdžiui, 1987 m. Novomichailovske rengtas FMK seminaras buvo uždraustas likus trims dienoms iki renginio pradžios. Suvažiavę fenai nusiuntė telegramą M.Gorbačiovui ir seminaras įvyko...

Vėl aktyviau veikti "Dorado" klubas ėmė nuo 1985 m. rudens, kai "Pergalės" kino teatre organizuotas fantastinių filmų ciklas. 1986 m. gegužės 31 d. Kaune įvyko bendras "Fenikso" ir "Dorado" klubų konventas, o 1988 m. Vilniaus planetariume vėl pradėtos organizuoti paskaitų, diskusijų, filmų peržiūrų konferencijos.

Prasidėjus pertvarkai TSRS ir Atgimimui Lietuvoje, atsivėrė naujos galimybės klubų veiklai. Visų pirma - leidybai. 1989 m. sausį pasirodė pirmasis Informacinio laiško fantastų klubams numeris. Apie nuosavą leidinį klube seniai buvo diskutuota. Kaip įgyvendinti šį sumanymą, pasiūlė Romualdas Kalonaitis. Nuo antrojo numerio fenzinas pavadintas "InfoSFera" (kiekvienam fantastui žinoma santrumpa SF, esanti žodžio viduryje, reiškia science fiction). Pirmuosius numerius rengė G.Beresnevičius, R.Buivydas, Ona Mickevičiūtė. Vėliau - iki paskutinio jo numerio - G.Beresnevičius. Iš pradžių šis fenzinas spausdintas rašomąja mašinėle ir daugintas rotaprintu 200 egzempliorių tiražu.

Šiame fenzine buvo pristatomos Lietuvos ir pasaulio fantastikos naujienos, renginių skelbimai, tuometinio fendomo klubų adresai. Fenzine spausdinami ir gana aštrūs tam metui straipsniai apie fantastiką: rusų rašytoją fantastą J.Zamiatiną, tapusį stalinizmo auka, Džordžą Orvelą, erotinę fantastiką ir pan. Fenzinas ėmė spausdinti užsienio autorių ir pradedančiųjų lietuvių kūrinius, fantastinius komiksus. Pirmajam lietuvių fantastikos mėgėjų suvažiavimui, įvykusiam 1990 m., dar 1989 m. buvo parengtas specialus "InfoSFeros" numeris 1000 egz. tiražu. Iš viso 1989 m. "Dorado" klubas išleido 8 "InfoSFeros" numerius, taip pat po vieną fenzino numerį anglų ir rusų kalbomis. Beje, pasak mėgėjiškos informacinės agentūros "Oversan", 1989 m. TSRS fantastų klubuose leista 11 mėgėjiškų žurnalų ir laikraščių. Tad Lietuvos pasiekimas čia neatrodo toks jau mažas ir kuklus.

Nuo 1990-ųjų "InfoSfera" atsisakė "informacinio laiško" etiketės ir tapo Vilniaus fantastų klubo leidiniu. Tais metais, pasirodžius vos trims fenzino numeriams, jis nustotas leisti. Tuo metu pasirodė pirmasis lietuvių fantastikos žurnalas "Kaukas", tad manyta, kad "InfoSFeros" funkciją - informuoti lietuvių fantastikos mėgėjus apie Lietuvos ir pasaulio fantastikos naujienas - atliks šis leidinys. Be to, "Kauke" buvo įkurtas tokio paties pavadinimo skyrelis, jį tvarkė G.Beresnevičius. "Kaukui" liovus eiti 1992 m., "InfoSFeros" leidyba atnaujinama. Fenzinas ir toliau spausdino lietuvių fantastų apsakymus, straipsnius apie fantastikos teoriją, fendomo naujienas, lietuvių autorių fantastinių kūrinių bibliografiją, skelbė literatūrinius konkursus, pranešinėjo apie kitus panašaus pobūdžio fenzinus ir klubus. Jis buvo platinamas 95 egz. tiražu. Nuo 1993 m. 6-ojo numerio "InfoSFera" imta maketuoti kompiuteriu, joje spausdinti ir straipsniai apie lietuvių fantastinę literatūrą, "Dorado" skelbtų literatūrinių konkursų laureatų kūriniai, bandoma rašyti kolektyvinius fantastinius apsakymus, skelbta fendomo kronika, įvestas skyrelis vaidmenų žaidimo meistrams, nagrinėta vaizduotės lavinimo metodika. Nuo 1996 m. fenzine buvo apžvelgiamos fantastinio kino, literatūros, išleistos lietuvių kalba, naujienos. 1998 m. vasaryje pasirodė paskutinis (47-asis) "InfoSFeros" numeris.

1989 m. rugsėjo 11-24 d. klube svečiavosi grupė vaidmenų žaidimo "Dungeons and Dragons" meistrų iš Danijos. Beveik dvi savaites klube buvo žaidžiamas šis fantastinis žaidimas. 1992 m. Kastytis Beitas pagal "Dungeons and Dragons" bei kitas sistemas parengė lietuviškas vaidmenų žaidimų taisykles, pavadintas "Kariai ir magai". Jas išleido G.Beresnevičius. "Dorado" klubas ėmė rengti šių žaidimų turnyrus, o "Kariai ir magai" paplito ir iki šiol plinta po visą Lietuvą. "Dorado" klubo nariai užmezgė ryšius su daugeliu vaidmenų žaidimus kuriančių JAV kompanijų, tad dabar klube galima susipažinti su įvairiomis šių žaidimų sistemomis.

Organizuotos taip pat vaidmenų lauko žaidynės prie Dubingių ežero.

1990 m. birželio 29 - liepos 1 d. Kaune įvyko pirmasis Lietuvos fantastų konventas "Lituaniconas", prie jo organizavimo namažai prisidėjo ir "Dorado" klubo nariai.

Kuriantis Lietuvoje fantastų klubams ir daugėjant fantastikos gerbėjų atsirado poreikis juos registruoti. Tad 1991 m. "Dorado" klubas išleido pirmąjį Lietuvos fantastikos mėgėjų žinyną. Antras toks žinynas išleistas 1993 m. Abu juos parengė G.Beresnevičius.

Siekdami užmegzti ryšius su Vakarų fantastikos mėgėjais R.Buivydas ir G.Beresnevičius parengė ir išleido fenziną "The Contact" (anglų k.), kuriame pasakojama apie Lietuvos fendomą ir publikuojami lietuvių autorių apsakymai. Buvo parengti 8 numeriai. Šis fenzinas siuntinėtas į įvairių šalių klubus ir taip užmegzti ryšiai su užsienio fendomu, o klubo biblioteka papildyta vakarietiškais fenzinais bei žurnalais. Propaguojant lietuvių fantastiką 1996 m. nedideliu tiražu išleista ir lietuvių apsakymų anglų kalba rinktinė "The Traveller". Ją sudarė ir parengė Audronė Vodzinskaitė-Städje, apsakymus vertė Elzė Surgailytė.

1992 m. pavasarį, pasikeitus Vilniaus planetariumo administracijai, "Dorado" klubas buvo priverstas persikraustyti į Respublikinius moksleivių techninės kūrybos rūmus. Šiuose rūmuose klubas ne tik renkasi kiekvieną antradienį, laiko savo biblioteką, bet ir organizuoja kai kuriuos renginius.

1993 m. sausio 4-9 d. surengta Fentezi savaitė, skirta Dž.R.R. Tolkino 101- osioms gimimo metinėms.

1994 m. gegužės mėn. pasirodė pirmasis "Dorado Raganų" fenzino numeris. Jį įkūrė "Dorado" klubo fantastės D.Butkienė, E.Surgailytė ir A.Vodzinskaitė- Städje, todėl jis dar vadinamas "femzinu" (lot.k. "femina" - moteris). Šis klubo fenzinas leidžiamas iki šiol.

Beveik kiekvienas leidinio numeris yra teminis, t.y. skirtas kokiai nors konkrečiai fantastikos pasaulio temai ar problemai: fentezi (atitinkami paaiškinamieji teoriniai straipsniai, lietuviški (dažniausiai) apsakymai), poezija. Vienas iš savitesnių šio leidinuko bruožų - straipsniai apie senąjį lietuvių dievų panteoną, redakcija skatina lietuvių mitologijos pagrindu rašyti lietuviškąjį fentezi variantą, kaip jau daugelį dešimtmečių Vakaruose karaliaus Arturo ir keltiškos mitologijos pagrindu rašomi šio stiliaus kūriniai. Ši sąsaja neatsitiktinė - jei pasidairysime po lietuviškų (visų krypčių) fenzinų pasaulį, pastebėsime, kad čia vyrauja trys kryptys: sunkiosios metalinės muzikos, neopagonių ir fantastikos. Šių trijų srovių fenzinai kartais būna "gryni" savosios srovės atstovai, bet dažniausiai "metaliniuose" ir pagoniškuose fenzinuose rasime ir straipsnių apie fantastiką ar fantastinių apsakymų. "Dorado" Raganos" gražiai suderino dvi, pagoniškąją ir fantastikos, kryptis, visgi labiau linkdamos į fantastiką. Kadangi fenzinas orientuojasi beveik išimtinai į lietuviškosios fantastinės literatūros spausdinimą, jame nedaug rasime teorinių straipsnių apie šį žanrą bei fendomo naujienų. Tai lėmė ir fenzino periodiškumas - pradžioje išeidavęs kas du mėnesius, fenzinas daro vis didesnes, kartais iki pusės metų, pertraukas.

Kartu su fenzinu atskiru leidinuku nedideliu tiražu kartais išleidžiamas koks stambesnis lietuvių ar užsienio fantasto kūrinys. Nuo 1997 m. fenzinas imtas spausdinti Švedijoje, tapo spalvotas. Leidybos pradžioje buvęs gana nepastovus fenzino tiražas šiuo metu siekia 60-70 egz.

1994 m. birželio 24-26 d. Lietuvos "Žinijos" draugijos Centriniame lektoriume įvyko pirmasis Baltijos šalių fantastų konventas "Baltconas" ir penktasis "Lituaniconas". Konvente dalyvavo apie 200 žmonių, buvo atvykę fenų iš Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos. Suvažiavimo metu parodyti trys spektakliai ir aštuoni videofilmai, žaisti įvairūs vaidmenų aidimai, vyko diskusijos, susitikimai, paskaitos.

Nuspręsta Vytauto Norbuto premiją, įsteigtą 1991-ųjų "Lituanicone" ir skiriamą geriausiam metų rašytojui fantastui, įteikti Silvestrui Sinkui už knygą "Gėlių sala". Geriausiu fantastikos fenzinu Lietuvoje pripažintas fenzinas "Dorado" Raganos".

"Lituaniconas'95" įvyko Vilniuje 1995 m. balandžio 28-30 d. Jame dalyvavo 200 žmonių, svečių iš Švedijos, Ukrainos ir Latvijos. S.Sinkus pateikė originalią Naskos dykumos piešinių prasmės hipotezę, demonstruoti 6 fantastiniai videofilmai. Be to, parodyti 3 ekraniniai filmai - tai buvo naujovė "Lituaniconų" istorijoje. Literatūrinėje svetainėje aptarti jaunųjų fantastų apsakymai. Šio konvento metu parodyta gana nemažai klubų spektaklių.

1996 m. balandžio 25-28 d. Vilniuje vyko "Lituaniconas, Baltconas, Euroconas" - Europos, Baltijos šalių ir Lietuvos fantastikos mėgėjų suvažiavimas. Kodėl jis įvyko būtent Lietuvoje? Tų metų konventas turėjo įvykti Bulgarijoje, tačiau bulgarai išnyko iš tarptautinio fendomo horizonto - net nebeatsakinėjo į laiškus. Teko greitai gelbėti padėtį ir ukrainiečiai pasiūlė Lietuvos variantą. Tam pritarė ir švedų fenai, kurių nuomone, mūsų konventai pakankamai gerai organizuoti. Alternatyva ukrainiečių pasiūlymui buvo Portugalija. "Eurocono" taryba "Worldcone" (Glazge) slaptu balsavimu (21 prieš 7) nubalsavo už Lietuvos variantą.

Šis renginys buvo didžiausias Lietuvos fantastikos istorijoje tiek dalyvių skaičiumi, tiek programa. Jame dalyvavo apie 500 Lietuvos fenų, taip pat Anglijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos fantastikos mėgėjai. Suorganizuota 40 paskaitų, diskusijų ir susitikimų, 3 viktorinos, suvaidinti 7 spektakliai, demonstruota 17 video ir 4 ekraniniai filmai. Konvente pristatyta prieš pat renginį išleista lietuvių fantastinių apsakymų rinktinė "Šviečianti strėlė".

Devintasis "Lituaniconas" bei penktasis "Baltconas" vėl grįžo į Vilnių 1998 m. gegužės 14-17 d. Dalyvavo apie 350 žmonių, taip pat Švedijos fenai. Šio konvento metu pristatyta nauja lietuvių fantastikos rinktinė "Geriausia Lietuvos fantastika 1997".

Prie "Lituaniconų" Vilniuje organizavimo prisidėjo ir kiti Lietuvos klubai, taip pat "Žinijos" draugija bei Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai.

"Dorado" klubas pastaraisiais metais organizavo ne tik konventus, bet ir mažesnius renginius: 1994 m. - Siaubo dienas, 1995 m. - Fentezi dienas (renginio metu įkurta Lietuvos Tolkino brolija), 1999 m. - Vilniaus fantastikos festivalį "Fantastika 999".

1996 m. renginių sezoną "Dorado" klubas bei Lietuvos Warhammerio klubas "Legionas" baigė lapkričio 8-10 d. vykusiu Žaidimų savaitgaliu: žaisti fantastiniai vaidmenų ir kortų žaidimai, rodyti filmai, pristatytas naujas istorinis fantastinis stalo žaidimas "Suvienyti Lietuvą".

1997 m. balandžio 25-27 d. klubas kartu su Tolkino brolija organizavo antrąjį Tolkino kūrybai ir fentezi literatūrai skirtą festivalį. Paskelbti "Dorado" organizuojamo literatūrinio konkurso "Už realybės durų" rezultatai.

Tų pačių metų pabaigoje klubas ir "Eridano" leidykla paskelbė bendrą fantastinių apsakymų konkursą, jo pagrindu vėliau buvo išleistas rinkinys "Geriausia Lietuvos fantastika 1997". Tų pačių metų pabaigoje klubas organizavo lėšų Vytauto Norbuto paminklui rinkimo akciją.

"Dorado" klubas palaiko glaudžius ryšius su kitais Lietuvos fantastikos mėgėjų klubais, pavieniais fantastikos gerbėjais. Klubo nariai dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių nacionaliniuose bei tarptautiniuose konventuose. Švedų fantastikos gerbėjų Ahrvido Engholmo ir Jorgeno Stadje dėka klubas įsigijo kompiuterinės technikos.

Nuo 1994 m. gruodžio 2 d. "Dorado" klubas registruotas kaip "Žinijos" draugijos klubas.

Skaitykite apie Kauno ir kitus Lietuvos klubus

 
   

Fantastikos skyriaus puslapis
Bėgimas į kosmosą
Paslaptingosios zonos
H. Velso pranašystės
Tarpplanetinė komunikacija
Rausvų debesų šalis
Kosminės operos bangomis
A. Cvetkovas. Ateities pabaiga
S. Lemas. Mokomasis skrydis
Noutbukas planetininkui Bykovui
P. Michnenko. Užsitęsęs areštas
Vl. Berezinas. Riugeno aukštas dangus
Viačeslavas Nazarovas. Pažeidėjas
Į žvaigždes – pas kitus protus
Terra Incognita ir Terra Fantastica
Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa
S. Lemas. Baltasis erelis visuotinio nervingumo fone
Valerijus Gvozdėjus. Rasti kurmį
V. Nazarovas. Silajaus obuolys
Marsiečio nuotykiai Rygoje
Dmitrijus Volodichinas. Mieloji
Igoris Proninas. Rusiška idėja
Pirmosios astronautės fantastikoje
Mėnulio urvų pabaisos
Poezija ir skaitiniai
Mitologijos puslapis
Vartiklis