|
Miurėjus Jako. Protingumo testas Skaitykite taip pat: Dmitrijus Bilenkinas. Protingumo išbandymas Likus 30 mln. km iki planetos Kiteris ėmėsi perklausyti planetos radijo ir TV stotis. Diena iš dienos jis nesumerkė akių, tada išjungė imtuvą ir ėmėsi kruopščiai nagrinėti savo užrašus apie anglų kalbos idiomas ir netaisyklingai asmenuojamus veiksmažodžius. Po 12 val., įsitikinęs, kad nekyla jokių kalbos sunkumų, paliko valdymo centrą, nuėjo į savo kajutę ir krito ant lovos. Prabudęs priėjo prie spintos ir ilgai rinkosi tinkamą aprangą. Ant galvos užsidėjo šalmą, labai primenantį "kosminius šalmus", kokius matė keliose laidose. Jis nieko nenuvils, su pasitenkinimu pagalvojo Kiteris, nupūsdamas storą dulkių sluoksnį nuo šalmo paviršiaus. Kelnes ir marškinius išsirinkti sekėsi sunkiau, tačiau galų gale apsistojo ties karinio kirpimo drabužių. Tada valdymo centre patikrino dviejų žalių taškų panelėje padėtis, išjungė pagrindinį variklį ir ėmėsi rankinio valdymo. Mažiau nei po 2 val., 11:30 vidurio rytų laiku jis minkštai ir tyliai nusileido netoli Džefersono memorialo Vašingtone, Kolumbijos apygardoje. Stebėdamas per iiuminatorių, kas vyksta išorėje, Kiteris buvo sukrėstas susitikimo komiteto savitvarda. Akivaizdu, kad kelios valandos iki jo atvykimo visas miestas buvo pasiruošęs. Gatvėse galima buvo išvysti tik kareivius, atsargiai slenkančius link akinančiai balto laivo ir jo vienintelio gyventojo. Jis atidarė liuką ir išėjo į nedidelę aikštelę. Jis stovėjo kokių gerų 100 pėdų aukštyje virš parko vejos ir stebėjo, kaip šūvio atstumu atvažiavo ir sustojo šarvuotis. Dabar arba niekada, pagalvojo jis ir aukštyn iškėlė abi rankas. Jis tikėjosi, kad šis gestas nedviprasmiškai reiškia taiką, draugystę ir pasitikėjimą. Kiek vėliau tą pačią dieną už uždarų durų, didžiulėje susirinkimų salėje, Kiteris susijaudinusiems visuomenės atstovams aiškino, kad šioje planetoje nusileido atsitiktinai. - Nežinojau, po velnių, kur esu, - nerūpestingai tarė puikia anglų kalba, - laivo kompiuteris darė klaidas, jei aplamai žinote, kas yra kompiuteris, - jis nusižiovavo, užsidengęs burną delnu, ir tęsė. Kaip bebūtų, rytoj rytą viskas bus tvarkoje ir aš daugiau jūsų netrukdysiu. Blogai, kad man teko nusileisti tankiai gyvenamoje vietovėje, tačiau iš viršaus ji man visai nepriminė miesto. Dabar, jei neprieštaraujate, grįšiu į laivą ir ... Senatorius Filmoras, sėdėjęs priešingame stalo gale, pašoko iš vietos: - Norite pasakyti, kad nenorite kontakto su mumis? Dieve mano, nejaugi nesuprantate, ką tai mums reiškia? Pirmąkart gavome įrodymą, kad mes nesame vieni Visatoje ... Kiteris nekantriai pamojavo ranka prašydamas tylos. - Klausykite, ponai. Jūs nesate vienintelė civilizacija Visatoje. Mes neturime laiko bendrauti su kiekviena neišsivysčiusia rase, kurią sutinkame. Čiabuviams visada tenka taip ilgai aiškinti... - Suprantame, kad, jūsų požiūriu, mūsų planeta nepasiekė jūsų ... tėvynės ... kultūrinio ir techninio lygio... - į ateivį kreipėsi susitikimui pirmininkaujantis generolas Bimišas. - Būtent, - sutiko Kiteris, besivalydamas panages JTO ženkliuko, kurį kažkas ryte įsmeigė į marškinius, smeigtuku. - Klausykite, - vėl pabandė generolas. mes ne tokie kvaili, kaip manote. Mūsų planetoje yra milijardai žmonių, mes pasiekėme nemažų technikos pasiekimų. Po 10 m. įsitvirtinsime Mėnulyje, mūs palydove. Net mūsų vaikai svajoja apie kosmosą. - Žinoma, - pasakė Kiteris ir, greičiau nei kas nors suvokė, kas vyksta, linksmai pamojavo atsisveikindamas ir išėjo. Atgal iki laivo Kitersi ėjo pėsčias. Niekas nepabandė jį sustabdyti. Užlipo į laivą, prisivertė užkąsti, nuėjo į sandėlį ir iš krūvos visokiausio šlamšto ištraukė sudegusį tranzistorinį radijo aparatą. Po 15 min. štabo mašina nuvežė jį į konferencijų salę. Visi atgijo jam pasirodžius. Ypač spindėjo Bimišas. Kiteris atsisėdo už stalo, iš kišenės ištraukė tranzistorių ir kibo tiesiai prie reikalo. - Tikriausiai visa tai beprasmiška, tačiau man reikia atsarginės dalies šitam prakeiktam kompiuteriui. Kažkas nutiko automatinio remonto schemai, o aš nesiruošiu visą naktį gaišti aiškindamasis priežastį. Jis ištiesė tranzistorių. Atvirai kalbant, nemanau, kad jums pavyks tai atstatyti, tačiau vis tik ryžausi paprašyti... Atsistojo trise ir susispietė aplink Bimišą, bandydami iš arčiau pažvelgti į nežemišką daikčiuką. - Na, - prabilo Kiteris, - ką apie tai manote? Nebijokite, sakykite tiesiai, kad tai jums pernelyg sudėtinga. Aš eisiu į laivą ir užsiimsiu reikalais. - Ką jūs, ką jūs? ištarė žemas žilas žmogeliukas, kuriam pagaliau pavyko pagriebti tranzistorių iš Bimišo rankų. Aš tikras, kad ryte gausite tikslią jo kopiją. - Tuo nelabai įsitikinęs, - nusižiovavo Kiteris, - tačiau man vis tiek reikia išsimiegoti. Pasimatysime ryte aštuntą. jis vėl nusižiovavo, atsistojo ir išėjo.
Kiteris gūžtelėjo pečiais ir atidarė dėžutę. Ant juodo aksomo pagalvėlės blizgėjo 12 vienodų tranzistorių. - Na? - nekantriai mestelėjo Bimišas. - Hm, - numykė Kiteris. - Ką manote? nervingai pasidomėjo Bimišas. - Man atrodo, kad taip pakuoti tranzistorius yra velniškai kvaila. - Bet... Tačiau atrodo, kad jie tiks, - tarė Kiteris, užvoždamas dangtelį. Nuaidėjo visuotinis palengvėjimo atodūsis. Kiteris atitraukė kėdę ir atsistojo. - Žinau, kad pridariau jums krūvą rūpesčių, ir man norisi kažkaip atsidėkoti, tačiau, tiesą sakant, ponai, nežinau, kuo galėčiau būti... - Galite, galite, - susijaudinęs išbėrė Bimišas. Noriu pasakyti, jei tikrai norite, tai galite. Jūs galite mums duoti šiek tiek informacijos. Bimišas aiškiai nervinosi. - Generole, paprašyčiau konkrečiau reikšti mintis, - susiraukė Kiteris. - Ką gi, mes manom ... būtų nuostabu, jei sutiktumėte pasišnekėti su mūsų žmonėmis. Pavyzdžiui, valandėlę su mūsų fizikais, tada pusvalanduką su sociologais ir, gal būt, tiek pat laiko su Senato komisija... Kiteris užsimerkė ir atsiduso. - OK, vaikinai, tačiau tai padarom greitai. Skirkim kiekvienam pokalbiui po 20 min. Taigi, nuo ko pradėsim? Pirmaisiais buvo mokslininkai. Su jais buvo lengviausia. Jis pateikė informaciją, pakankamą jų apetito numalšinimui, ir, tuo pačiu, leido suprasti, kad jam teko būti labai kantriam kalbantis su tokiomis atsilikusiomis būtybėmis. - Ponai, norėčiau jums paaiškinti neutrinų varomosios jėgos principą, tačiau, sąžiningai sakau, nežinau nuo ko pradėti. Jūs net nesuprasite viso to mechanikos, - jis nesivargino pridurti, kad ir pats visame tame nieko nesupranta... - Taip, žinoma, suprantu, į kur lenkiate. O dieve! Net vaikai žino tas lygtis... - Ir tai jūs vadinate masės ir energijos konstanta? Nepyk, bičiuli, tačiau bijau, kad jums teks viską pradėti iš naujo. Jūs gi žinote, kad be hipotezių dar yra ir įrodymai. Su sociologais viskas vyko taip: Niekas, žinoma, nieko nesuprato. Tačiau Senato komisija, kaip ir priklauso, gavo būtiną informaciją. - Taigi, jaunuoli, jūs pareiškėte, kad jūsų bazė randasi vienoje iš trijų gyvenamų Aldebarano planetų, - pasisakė senatorius Hamperis. Jūs taipogi tvirtinate, kad ištirtoje Visatos dalyje yra 1200 gyvenamų pasaulių, priklausančių tipo super-JTO. Ar teisingai supratome? - Aha. - Na štai, tai jau geriau. Pasakykite, ko reikia, kad planeta galėtų įstoti į organizaciją? - Reikia atlikti BRKSL-Haukre-Haal testą. Jis būtinas visiems, stojantiems į organizaciją. - Kas jį sudaro? Protingumo testas? - Taip, galite jį taip pavadinti, tačiau jis turi keletą skyrių. Bendrai paėmus, Haal jį padalino į tris dalis. Pirmiausia, kuro testas. - Ką tai reiškia? - Leiskite paaiškinti. Tai labai paprasta. Panagrinėkime tą atvejį, kai planeta pagal visus kriterijus tinka stojimui į Federaciją, išskyrus vieną. Ji negali atlikti tarpžvaigždinių skrydžių. Dabar, kai narystė apima įsipareigojimus dėl prekybinių, diplomatinių ir mokslinių ryšių tarp Federacijos narių, kandidatas privalo būti pajėgus pakankamai greitai išvystyti transporto sistemą. Ar tai jums aišku? - Taip, taip, tęskite. - Kadangi didžiausia kliūtimi daugumai planetų yra būtinybė pasigaminti kurą, mes joms padedame tuo klausimu. Kitaip sakant, pateikiame kuro testą duodam truputį mūsų 3-67ac, įprasto termobranduolinio energijos šaltinio. Jei kandidatas sugeba pagaminti šio kuro didelį kiekį, tai testą atlieka. Reiškia, kad planeta pajėgi atlikti tarpžvaigždinius skrydžius. Aišku? - Žinoma, o dabar apie antrą testo dalį... - Antra dalis ginklai. - Atleiskite, atrodo, nenugirdau. Man pasirodė, kad pasakėte "ginklai". - Taip. Matote, viskas dėl savigynos. Egzistuoja visa krūva primityvių pasaulių, sugebančių atlikti kosmines keliones, ir tuo pačiu metu jie nėra pasiekę kultūrinio ir socialinio lygio, būtino įstojimui į Federaciją. Tad jie labai nepatenkinti tuo, kad jų nepriėmė, ir užsiima tuo, kad puola kiekvieną netoliese pasirodantį Federacijos laivą. Manau, kad juos pavadintumėte piratais. Kaip bebūtų, Federalinė apsaugos tarnyba laiko juos pažabojusi, tačiau kaltais Žydrieji mes juos taip praminėme todėl, kad visi jų laivai yra žydros spalvos išsigudrina užpulti kokią nors Federacijos planetą. Natūralu, kad vienas laivas privalo turėti ginkluotę; standartiniu ginklu yra raketa-kompiuteris R37ax, kurią dar sudėtingiau pagaminti nei branduolinį kurą. Mes duodame ginklo pavyzdį kartu su mūsų palaiminimu. Visa kita priklauso nuo kandidato. - Kas sudaro paskutinę testo dalį? - Ji susijusi su genetika. Mums reikia atsiųsti žmogiškąją būtybę, kandidatuojančios planetos moteriškos giminės atstovę. Ji patenka į Federacijos laboratoriją, kur tiriama genetika, fiziologija ir psichologija. Jau po dviejų savaičių mūsų mokslininkai gali nustatyti rasės ateitį, o kartais ir visos planetos kultūrinį vystymąsi. Žinoma, visas tyrimo procesas neskausmingas. Iš karto po testo moteris grįžta į gimtąją planetą. - Ar neatrodo jums, po to, aki jūs mus pažinote, kad nes galime bent jau pabandyti atlikti testą? Esu tikras, kad būsite nustebintas... - Oi, nereikia! Aš atlikau visus įsipareigojimus jums, atsakydamas į visus jūsų klausimus. Juk atsimenate mūsų susitarimą? Informaciją mainais į tranzistorius. Dabar, ponai, jei neprieštaraujate... Kiteris leido nuvežti save iki laivo štabo mašina. Įeidamas į valdymo centrą jis patikrino radarus, įsitikino, kad nėra jokių požymių, kad Žydrieji aptiko jo pėdsaką, ir nuėjo į sandėlį. Jis paėmė plastikinį vakuuminį elektromagnetą, palaikė rankoje, tada numetė ant grindų. Pakėlė, peržvelgė jį ir vėl išėjo į lauką. Generolas Bimišas buvo patenkintas, Visi buvo patenkinti. - Tai nesudarys jokių sunkumų, - tarė Bimišas, ką tik paskambinęs. Tas skambutis ant kojų sukėlė pora tūkstančių mokslininkų ir technikų. Mes tai padarysime labai greitai. - Tikiuosi, - ištarė Kiteris. Jo pasikėlimas dingo ir buvo matoma, kad dar vienas pagalbos prašymas sukelia jam tam tikrą nejaukumo jausmą. Elektromagnetus, 40 vienetų, pristatė kitą rytą. Kiteris atsistojo ir kreipėsi į susirinkusiuosius: - Kada tai įvyks? be jokių ceremonijų paklausė senatorius Hamperis. - Po dešimties jūsų metų. - Dešimt metų! O dieve! O greičiau negalima? - Ką gi, manau, galiu pats paliudyti dvi pirmas testo dalis. Ir taip, pats galėčiau nuvežti jūsų pavyzdžius ir jūsų žmones į Federalinės laboratorijos filialą prie Andromedos... - Nuostabu! sušuko Bimišas. Kada pradėsime? Kiteris buvo labai nustebęs, kai po trijų savaičių į laivą pradėjo krauti 3-67ac dideliais
kiekiais. Jis netikrino, tačiau buvo įsitikinęs, kad kuras iki paskutinio atomo yra identiškas kuro pavyzdžiui, kurį pateikė žemiečiams.
Raketas-kompiuterius R37ax atvežė kartu su kuru. Jų buvo 400. Jis atsitiktinai pasirinko vieną ir nusinešė į laivo laboratoriją. Čia atliko keletą eksperimentų. Raketa nebuvo tikslia pavyzdžio kopija! Jos schemą keliose vietose patobulino! Kiteris niūriai pagalvojo, kad tokia civilizacija, be jokių abejonių, sugebės greitai sukurti šio ginklo paleidimo ir valdymo sistemą ir po kelių savaičių visa planeta galės būti padengta paleidimo sistemų tinklu. Jei Žydrieji vis tik aptiko jo pėdsaką, jis pagalvojo, jie bus paversti atomais greičiau, nei prisiartins prie šios planetos per pusę milijono mylių. Būtybė genetiniams bandymams, apie ką jis jau buvo visiškai pamiršęs, prisistatė valanda iki starto. Jis vėl apstulbo. Ji buvo, neabejotinai, gražiausia moterimi, kokią tik kada nors buvo regėjęs. - O, aš tokia sujaudinta, - tarė jaunoji ledi. Provokuojantis jos balso tonas priklausė pačiai nekaltybei, esančiai pakeliui į pasiaukojimą. - Ir aš sujaudintas, - sąžiningai prisipažino Kiteris. Jis nustatė kursą į Artktūrą. Tada paspaudė mygtuką ir Žemės mėnesį gamintas kuras sutekėjo į beveik tuščias reaktoriaus kameras. Kito mygtuko paspaudimu jis įstatė 50 raketų-kompiuterių į 50 tuščių dėklų. Jis patikrino radarus, tačiau nepastebėjo jokių Federalinės apsaugos žydrųjų laivų pėdsakų. Kiteris su palengvėjimu atsiduso. Iki Arktūro laukia ilgas kelias. Pernelyg ilgas kelias vienatvėje net ir tokiam visko mačiusiam piratui. Tada prisiminė, kad būtent todėl paprašė palydovės.
Fantastikos skyrius | |
Kai Kiteris vėl pasirodė ryte, Bimišas nuvedė jį į konferencijų salę, ir vos jie prisėdo prie
stalo, jis ištraukė iš kišenės nedidelę dėžutę ir iškilmingai įteikė Kiteriui.
