|
Ingvaras Nilsenas. Paskutinė medžioklė Trečią nepaliaujamų paieškų dieną kompiuterio ekrane pasirodė taškas. Kompiuteris informacijos tarnybos furgone akimirksniu paskaičiavo taikinio koordinates ir nuo lydinčios platformos pakilo gravilėkis su Medžiotoju. Taikinio pasiekimui jam prireikė vos 70 sekundžių. Spausdamas biologinio magneto mygtuką jis vos sulaikė jį apėmusį jaudulį: tai buvo didingiausia jo gyvenimo akimirka. Kažkas šmėkštelėjo dešinio borto iliuminatoriuje, pasigirdo silpnas trakštelėjimas, - ir Medžiotojas su
palengvėjimo atsiduso: iš priėmimo šliuzo tiesiai prie jo kojų, jau supakuotas į trikroną, nukrito tas
laimikis, dėl kurio buvo surengta ši ekspedicija.
Kolonas vadas įsakė grįžti. Gravilėkis apsuko garbės rado virš Admirolo visureigio ir, staigiai pakilęs, pralėkė virš miško. Po trečios proskynos Pilotas pastebėjo žalią žvalgybos vikšraeigį. - Jie jau viską žino! šūktelėjo jis Medžiotojui ir valdymo svirtį patraukė iki galo į save. Atakavo juos priskrendant vandenyną. Priežiūros gravilėkis nepastebimai prislinko iš apačios ir jau išleido čiuptuvus, kad palietę fiuzeliažą akimirksniu pradegintų angą, pro kurią įleistų migdančiąsias dujas, tačiau Medžiotojui antrąsyk pasisekė tądien: nepaisant puolančiųjų sukeltų trikdžių suveikė automatinė prieš-abordažinė apsauga ir svetima mašina staigiai buvo numesta žemyn į žalias vandenyno bangas. Likusi kelio dalis buvo be nuotykių. Po 8 val. Medžiotojas jau sėdėjo savo pamėgtame bare Trys undinės ir kaip įprastai siurbčiojo viskį su soda, visa savo esybe jausdamas vidinėje kišenėje esant čekį, kuriame visam finansų pasauliui žinomu braižu buvo užrašyta: Vienas milijonas kreditų. ... O dar po valandos prieš garsųjį Teksaso rančos savininką pastatė uždengtą platininį puodą. Nudengęs dangtį rančos šeimininkas stebuklo laukiančiomis šnervėmis pajuto nepakartojamą aromatą: prieš jį, pateikta su nepakartojamu garnyru, rožine paskrudusia odele, gulėjo, bejėgiškai išskėtusi nupjaustytas kojeles, paskutinė Žemės kurapka.
Papildomi skaitiniai: | |
