|
Džonas Sledekas. Ralfas 4F
Pirmasis skyrius. Pagrobimas Ralfas 4F, iškiliausias viso pasaulio mokslo vyras, nagrinėjo kalendorių. Hm... Šiandien 2770 m. kovo 15 d. jei viskas klosis gerai, jo sudėtingas eksperimentas su radžiu bus baigtas per 5 d. Vadinasi... Ralfo mokslinius apmąstymus pertraukė iš toliregio sklindantis gailus riksmas: Toji mašina buvo sudėtingiausias mokslinės aparatūros įrenginys, kuriuo išradėjas galėjo matyti ir girdėti, kas vyksta ne tik aplink jį, bet ir dešimčių, netgi šimtų mylių. Senamadiškuoju telefonu laidais buvo galima perduoti tik garsus, o toliregis vibracinėmis bangomis galėjo perduoti tiek balsą, tiek vaizdą. Siaubo apimtam Ralfui bežiūrint, jaunoji dama neteko amo; ir važiuoklė išburzgė iš akipločio. Nedelsdamas nė akimirkos augalotasis išradėjas šoko į savo nepaprastąjį skraidytuvą Kolibris. Kaip ir to paties pavadinimo paukštelis, Kolibris galėjo skristi vertikaliai aukštyn, šonu, atbulas, netgi valandų valandas kyboti ore, tarsi Žemės trauka tebūtų fantastų išmonė. Netrukus Ralfas jau kybojo virš pagrobtųjų automobilio. Nuleidęs galingą magnetą, jis pakėlė jį, tarsi vaikas metalinę skiedrelę. Antrasis skyrius. Fensteris Kai Ralfas atgaivino savo svečius dirbtinio konjako tabletėmis, kurios svaigindavo be nemalonių pagirių, jie susipažino. - Aš esu Džeromas V8, - tarė bankininkas, - o čia mano dukra Dorisė XK100. Kuo mes atsidėkosime už išgelbėjimą. Ralfas nukaito ir nedrįso pakelti akių į jaunąją gražuolę: Dorisė nusišypsojo. Ir jos skruoste pasirodė nuostabiai žavi duobutė: Aiškindamas Ralfas atidžiai stebėjo merginą. Jis įsimylėjo Dorisę, nors ją pažinojo vos
kelias minutes, kaip rodė jo be galo tikslus elektroninis laikrodis: Džeromo V8 veidas staiga surimtėjo: Trečiasis skyrius. Miesto įžymybės Voes pakilęs savo skraidytuvu, Ralfas savo svečiams rodė miesto įžymybes. Didžiules rūkstančias elektrines, kurios juodžiausią kurą paversdavo tyriausia šviesa taip lengvai, kaip karvė žolę pienu. Rodė atmatų įrenginius, vandentiekio bokštus, fabrikus ir įstaigas, gatves, vieškelius ir didingus tiltus. Džeromas V8 labai susidomėjo milžiniškais transporto kamščiais, kuriuos sudarė įvairiausių formų, dydžių ir spalvų automobiliai. Dorisė žavėjosi garsiaisiais dangoraižiais, ypač Empire state building su gigantiška aukštyn kopiančia beždžione. Kai jie nusileido, Ralfas pakvietė bankininką pasivaikščioti, o Dorisė nuėjo pailsėti ir pasitvarkyti į modernišką ir prabangų grožio saloną. Vyrai žingsniavo gatve pro krautuves, kurių vitrinose buvo išstatyta kvapą gniaužianti naujausių prekių įvairovė: rankų sauso plojimo įrenginiai, mažutyčiai cigarai, saulės losjonas ir dirbtinės gumos bateliai, elektriniai dantų šepetukai, papirosų pakelio dydžio radijo aparatai, elektriniai stimuliatoriai, patogūs tvarsčiai, Laisvės statulos formos prespapjė ir kvapą gniaužiančio panašumo šuns ekskrementų kopija. Džeromas V8 negalėjo atsistebėti paslaptingai švytinčiais kryžiais, paauksuotais vaikiškais bateliais-suvenyrais, skystu stiklu, foto automatais, kur, įmetęs monetą, tuoj pat gauni savo nuotrauką, sauso valymo įrengimais ir naujomis dirbtinėmis medžiagomis, kurios atrodė ir čiuopėsi kaip vilna, bet buvo daug brangesnės. - Aš laukiau progos pasikalbėti su jumis, sere, - tarė Ralfas. Žinau, kad galiu pasirodyti
įžūlus, bet norėčiau paklausti, ar jūs neprieštarautumėte, jei aš pasipirščiau jūsų dukrai? Jiems beprieinant salono duris kažkoks netašytas bastūnas, nešinas sunkiu ryšuliu, šmurkštelėjo pro šalį. Ralfas beveik nepastebėjo jo tamsaus veido, kurį slėpė užsmaugtos medžiaginės kepurės snapelis Tačiau Džeromas V8, pamatęs jį, susvyravo ir išbalo tarsi drobė. - Tai ir yra... aiktelėjo jis, griebėsi už krūtinės ir susmuko ant žemės. Dorisės niekur nebuvo galima rasti. Ketvirtasis skyrius. Balsas iš kapo - Matyt jam sustojo širdis; kažkas jį turėjo labai sukrėsti, - sau sušnabždėjo Ralfas, be jokio malonumo lenkdamasis prie senyvo žmogaus lavono. Jis greitai nubraižė schemą ant bankininko išstandintų marškinių krūtinės. Tada kreipėsi į grožio salono darbuotojus: Per kelias minutes iš elektrinio plaukų džiovintuvo jis sukonstravo dirbtinės širdies ir plaučių aparatą. Po kelių dienų senasis bankininkas, kurį visi jau buvo apraudoję, prašneko. Tai buvo balsas iš kapo: Praėjo dar kiek laiko, ir Ralfas paklausė, kas jam sukėlė širdies priepuolį. - Taigi, aš pamačiau žmogų, nešantį ryšulį, ir jsi buvo panašus į Fensterį 2814T. Ir aš pagalvojau, kad tame ryšulyje galėjo būti mano Dorisė. Tarp kitko, kur mano duktė? Ir tą pačią akimirką senukas vėl išleido dvasią, ir šįkart galutinai, dėl senatvės, nes šitos žudikės ir luošintojos mokslas niekada nenugalės. Dorisė pagrobta! Ralfas prikando lūpą, net kraujas ištiško. Dabar jis neabejojo, kad tas bastūnas buvo Fensteris. Bet kur jis ją padėjo? - Kur jie galėtų būti? Penktasis skyrius. Lemiamas posūkis - Turbūt, aš galėsiu padėti, - tarė laikraščių išnešiotojas, dorybingo veido jaunuolis. - Fensteris 2814T ir jo žavioji auka tikriausiai yra slaptoje laboratorijoje dirbtiniame mėnulyje, kuris sukasi aplink Žemę. Šeštasis skyrius. Fensterio klaida Viename magniu išmušto kambario kampe sėdėjo kunigas, itrio grandinėmis prikaustytas prie rubidžio kėdės. Surištose rankose jis laikė mišiolą atverstą jungtuvių maldų puslapyje. Laboratorijos viduryje, diržais pririšta prie vanadžio stalo, gulėjo Dorisė. Fenstreris stovėjo pasilenkęs virš jos ir ryte rijo akimis. - Tai sakai, netekėsi už manęs? Dorisė verkė ir stengėsi nutraukti iridžio diržus, bet veltui. O Fensteris šnekėjo: - Bet kaip jūs?.. žiopčiojo jis iš netikėtumo. Ralfas nusišypsojo: Priblokštas nusikaltėlis buvo išvestas ir sumuštas. Dorisė ir Ralfas susiėmė už rankų ir jų akys be žodžių skelbė sužadėtuves. - Dabar mano vardas bus Ralfas 4F, - tarė ji.
Fantastikos skyrius | |
