Transportas fantastikoje  

Taip pat paskaitykite Tunelis po Atlantu...  

Vienas fantastikos paradoksų – idėjos apie transportą pačioje žemėje gerokai skurdesnės nei kosmose. Beveik nebuvo progreso nuo Ž. Verno laikų. Jis dar 1880 m. romane „Garo namas“ aprašė žingsniuojantį visureigį. Tokių, tik su elektriniais ar atominiais varikliais, gausu šiuolaikinių fantastų kūriniuose. Bet juk tokios mašinos jau sukurtos – ir dumia net keliasdešimt kilometrų per valandą greičiais (žr. apie robotų ateitį).

1890 m. Ž. Vernas iškėlė povandeninio tunelio idėją, - traukiniai jame galėjo zvimbti net 1800 km/val greičiu. Ją vėliau pakartojo A. Kazancevas “Arkties tilte”, o kai kuriems 20 a. kritikams tai pasirodė pernelyg nerealu. Tie pragmatikai mąstė primityviai: atseit, mūsų transportas yra ratinis, o jam yra „proto ribos“. Bet ar visas transportas privalo būti ratinis? Tas pats Ž. Vernas aprašė pneumatinius traukinius. Bet ginčas su „ribotojais“ baigėsi gana greitai – 1965 m. buvo paskelbta, kad kuriamas reaktyvinis traukinys, vamzdžiu lėksiantis per 3000 km/val. (bet tas projektas, pasirodė, irgi iš fantastikos srities). Tada būtų nesunku įsivaizduoti gyvenantį prie Viduržemio jūros ir kasdien važinėjantį į darbą Vilniuje, o vakare klausantį operą Niujorko Metropolitene.

Gerokai išsišoko tik A. Beliajevo „Arielyje“ pristatyta idėja: skridimas be jokių papildomų priemonių vien nukreipiant kūno molekules. Bet juk tai sena žmonijos svajonė! O kodėl gi ne? Neseniai atrodė neįmanoma perkelti elektronus iš vienos orbitos į kitą, o dabar tai vyksta lazeriuose.

Užpatentuota gamtos

Štai V. Ochotnikovo1) „Keliai gilyn“ (1950) herojai žavisi:

- Tik pažvelkite į šį projektą. Ką ten matome, draugai? Štai verpstės formos mašinos korpusas... Gale plaukmenys tarsi žuvies... Priekyje grąžto sistema, kurios dėka mašina rausis į uolienas... Kokia drąsi mintis! Koks mokslinės fantastikos polėkis!

Požeminis grąžtas - laivas

Bet praėjo vos keli metai ir tarybinis inžinierius A.I. Trebelevas Urale išbandė pirmąją „požeminio plaukiojimo“ mašiną. Ji mėgdžiojo kurmį – bet kurmis ne vienintelis ir toli gražu ne geriausias gyvūnas pamėgdžiojimui. Žymiai efektyvesniu gali būti senovinių gyvūnų kopijavimas – jie naudojo paprastesnius, tačiau veiksmingesnius principus.

Tokie yra jūrų kirminai priapulidai2) – vos ne seniausi Žemės gyventojai. Jie išvystė nepaprastai patikimą apsisaugojimo nuo nemalonumų būdą – gyvena po jūros dugnu ten prarausdami urvelius.

2/3 priapulidų kūno užpildyta skysčiu, o priekinėje kūno dalyje randasi „gręžimo“ straubliukas, padengtas daugybe šeriukų. Sutraukus raumenis skystis pasistumia į priekį ir straubliukas įsibrauna į gruntą pramušdamas plyšį. Skystis tebesilieja į išbrinkusį straubliuką, kuris plečia plyšį. Mažytis kirminėlis sukelia jėgą, 40 kartų viršijančią jo svorį.

Tobulėjimo riba

1960 m. Nevil Šiutas3) išgarsėjo fantastiniu romanu „Paskutiniame krante“, kuris buvo ir ekranizuotas. Bet jisai dar 1929 m., būdamas aviacijos inžinieriu-konstruktoriumi, parašė darbą apie aviacijos vystymosi perspektyvas. Ir lėktuvui pasiekus jo ribas (atseit, apie 1980-uosius), jis bus tokių charakteristikų: greitis – 170-200 km/val., skydžio nuotolis – 1000 km, naudingas krūvis – 4 t., bendras svoris – 20 t.

Bet jau 1960 m. Šiuto prognozės buvo viršytos per 5 kartus.

Filijo Fogo kelionė aplink pasaulį

10-ąjį Ž. Verno romaną „Aplink pasaulį per 80 dienų“ nuo pat pradžių lydėjo neįtikėtina sėkmė.

Phileas Fogg voyage Filijas Fogas, genamas negailestingų autoriaus eilučių, keliavo iš miesto į miestą, iš vienos valstybės į kitą, ir ... Paryžiaus laikraščio „Le Temps“ (jame 1872 m. lapkričio mėn. 6 d. imtas spausdinti šis romanas) tiražas be paliovos augo. Skaitytoją, įpratusį tikėti, jog aplink pasaulį įmanoma apkeliauti tik per daugelį metų (jei ne kelis metus), pribloškė ir užbūrė ir pats romano pavadinimas, ir pati šaltakraujo anglo užmačia. Be to, ir aišku neatsitiktinai, romano veiksmas prasidėjo tų pačių metų pabaigoje – tad romanas buvo sutiktas kaip reportažas apie tikrus įvykius. Ir dar kaip sutiktas! Paskutines naujienas apie šią kelionę Amerikos korespondentai kasdien perdavinėjo į Niujorką telegrafu.

... Štai užnugaryje jau palikta Azija, Japonija, įveiktas Ramusis vandenynas. Ne be nuotykių, tačiau gana sėkmingai perkirstas Amerikos žemynas. Vietinė publika staiga susijaudino sužinojusi, kad garlaivis, kuriuo Fogas buvo numatęs grįžti į Angliją, išplaukė 45 min. anksčiau, nei jis pasiekė uostą. Pavėlavo!!!...

Į pagalbą atskubėjo Amerikos laivininkystės kompanija, pasiūlusi Ž. Vernui „riebų“ honorarą, jei šis savo herojų perplukdys per Atlantą geriausiu tos kompanijos garlaiviu. Tokia reklama tikrai būtų pasiteisinusi... Tačiau Filijas Fogas nusprendžia plaukti už asmeninius pinigus įsigyta „Henrieta“ – mediniu garlaiviu su geležiniu kaminu. Medinės garlaivio dalys labai pravertė Fogui paskutinėje jo kelionės atkarpoje (vis tik kai kurių laivybos linijų aprašymas leidžia spėti, kad kažkiek įtakos buvo).

Ir pagaliau gruodžio 22 d. „Le Temps“ pranešė: Filijas, kuris jau buvo susitaikęs su nesėkme, vis dėlto Reformų klube pasirodė tiksliai numatytu laiku – gruodžio 21 d. 20:45…

Nepaprastas būdas, padėjęs herojui atgauti „prarastą“ laiką, prancūzų spaudoje sukėlė gyvą diskusiją, beje, gerokai prisidėjusią ir prie paties romano populiarumo. 1875 m. romanas išėjo atskira knyga. O jau 1889 m. jauna amerikietė, Niujorko „Sun“ reporterė Nelė Blei4) apkeliavo pasaulį per 72 d. Buvo dar keletas apkeliavusių aplink Žemę per trumpesnį laiką, o 1959 m. Ž. Verno proanūkis Klodas Lasas apkeliavo per tas pačias 80 … tik valandas, o ne dienas

L. Tolstojus rašė: „Žiulio Verno romanai puikūs! Aš juos skaičiau jau suaugęs ir vis tiek, prisimenu, labai žavėjausi. Kurti intriguojančią, jaudinančią fabulą jis buvo nuostabus meistras. O išgirstumėte, su kokiu pasigėrėjimu apie jį kalba Turgenevas!..“.

Paaiškinimai

1) Vadimas Ochonikovas (1905-1964) - rusų rašytojas fantastas, inžierius, išradėjas (apie 200 išradimų ir patobulinimų elektronikos ir karo pramonės srityse). 4-me dešimtm. išrado kino garso įrašymo sistemą, panaudota garsiniams kino filmams.
Jo fantastiniai kūriniai buo jo idėjų populiarizacijos priemone.

2) Priapulidai (lot. Priapulida) – jūrų bestuburių kirmėlių klasė, gyvenanti jūrų dugno nuosėdose. Dauguma rūšių gyvena rausdami. Klasės pavadinimas susijęs su graikš vaisingumo dievo Priapo vardu, nes jų forma gerokai primena penį.

3) Nevilis Šiutas ( Nevil Shute Norway, 1899-1960) – anglų prozininkas, aeronautikos inžinierius. 1950 m. su šeima persikraustė į Australiją, nes, būdamas konservatoriumi, nenorėjo gyventi leiboristų valdomoje šalyje.
Pradėjo rašyti dar 3-me dešimtm., tačiau vengė literatūrinės aplinkos. Jo romanams būdingi techniniai ir politiniai spėjimai, pvz., „Visiškai slaptai“ (1942) buvo britų cenzūros sulaikytas, nes kariškiai jame pamatė įžvalgų, kurias vėliau realizavo. O ir „Be kelio“ (1947) aiškino apie lėktuvo gamybos problemas, pasireiškusias 1953 m. ir sukėlusias „Kometos“ tipo lėktuvų katastrofas. O ypač išgarsėjo jo „Paskutinis krantas“ (1957), pasakojantis apie pasaulį po Trečiojo pasaulinio (branduolinio) karo. Jį ekranizavo S. Krameras (1959).

4) Nelė Blei (1864-1922, Elizabeth Cochrane Seaman, mergautinis vardas Elizabeth Jane Cochran) – Nellie Bly pseudonimu žinoma amerikiečių žurnalistė, verslininkė. 1885 m. pradėjo dirbti „Pittsburgh Dispatch“ reportere, tačiau 1887 m. persikėlė į Niujorką, kur aprašė pasibaisėtinas sąlygas psichiatros ligoninėje, o tada „New York World“ redaktoriui pasiūlė, kad viršys Ž. Verno kelionės trukmę. Į kelionę aplink pasaulį išvyko 1889 m. lapkričio 14 d., pakeliui nuklydo nuo maršruto, kad paimtų interviu iš paties Ž. Verno. Ir galiausiai aplink pasaulį apkeliavo per 72 d. 6 val. ir 10 min. Kelionę aprašė 1890 m. knygoje. Vėliau ištekėjo už 42 m. vyresnio milijonieriaus ir metė žurnalistiką tapdama „Iron Clad Manufacturing Co“ prezidente. Kompanijai bankrutavus, grįžo į žurnalistiką.

Papildomai skaitykite:
Oreivystės istorija
Tunelis po Atlantu
Alcubierre pavara
Į kur pakvietė Aelita?
Kas leistina fantastikoje?
Ateitis - elektrinļs raketos
Tiltas per Beringo sąsiaurį
Tarpplanetinė komunikacija
Planetų judėjimo pakeitimai
V. Nazarovas. Silajaus obuolys
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
Senovės Indijos oreivystės priešaušris
Skrydžiai oro balionais Lietuvoje 19 a.
Grigorijaus Kalendarovo „mirties spinduliai“
Ž. A. Roni-vyresnysis. Nepažintasis pasaulis
Toji kosminė 19-ojo amžiaus antra pusė
Keliautojo autostopu gidas po galaktiką
Sv. Zlatarovas. "Protėjaus" operacija
Drąsus karo lakūnas iš Lietuvos
Priešsparnio istorija ir priešistorė
Mokslininkų indėlis fantastikai
Tokios tad buvo lenktynės
Utopijos apie Rusiją
Išsigelbėjimo arkos
Kyla ultralengvieji
Svečias iš kosmoso
Paštas raketa
Vartiklis