Ištrauka iš A.Šapokos redaguotos "Lietuvos istorijos"

Skaitykite apie Glinskių valdytą Dubičių kaimą

< . . . >

Nebuvo taikos nė su totoriais, kuriuos Jonas III visada palaikė ir kurstė prieš Lietuvą. Aleksandro [LDK didž. kunigaikštis 1492-1506 metais, nuo 1501 m. ir Lenkų karalius] ir jo įpėdinių viešpatavimo metu totoriai siaubte siaubė Lietuvos ir Lenkų valdomąją Ukrainą (Kijevo, Podolės, Voluinės ir Galicijos žemes). Aleksandro mirties metais (1506 m.) jie buvo pasiekę net Naugarduką ir Lydą, bet pagaliau ties Klecku juos sumušė mylimasis Aleksandro didikas, Glinskis. Aleksandras kaip tik tada mirė, ir apie tą laimėjimą nebesužinojo.
(p.195)

< . . . >

6. Zigmantas II (Senasis, - 1506-1548 m.) ir jo karai su Maskva

< . . . >

Glinskio maištas.
Aleksandro laikais Lietuvos ponų tarpe vis kabiau kaskart ėmė įsigalėti rusų kilmės bajorai. Aukščiausiai jų buvo iškilęs totorių kilmės surusėjęs kunigaikštis M. Glinskis. Jis buvo artimas Aleksandro patarėjas, gavęs iš jo nemaža žemių. Jis irgi gana daug prisidėjo prie Zigmanto [Antrasis - Senasis, LDK didž. kunigaikštis 1506-1548 m.] išrinkimo.

Tačiau jau pačioje jo valdymo pradžioje jis pamatė, kad nebeturės tokios įtakos, kokią kad turėjo Aleksandro laikais. Be to, Lietuvos ponai, jo priešai, norėdami jį pražudyti, grasino jam iškelti bylą tarsi už Aleksandro nužudymą.

Visa tai matydamas, jis sumanė užgrobti kuo daugiausia Lietuvos žemių ir pasiduoti Maskvos kunigaikščiui Vosyliui III (1505-1535 m.). Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio sritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mozyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.

Pirmasis karas su Maskva (1507-1508 m.).
Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kartu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį - prie Smolensko. Bet tuo tarpu atvykęs Lietuvos hetmonas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis ties Orša sumušė priešą ir privertė jį trauktis.

1509 m. su Maskva buvo pasirašyta amžinoji taika 1503 m. paliaubų sąlygomis. Tuo būdu Maskva nieko nelaimėjo. Glinskis ir jo šalininkai neteko žemių Lietuvoje. Jis pats apsigyveno Maskvoje. Pasidaręs artimu Vosyliaus III patarėju ir išleidęs už jo dukterį, jis buvo svarbiausias naujų karų su Lietuva organizatorius. Vėliau, paketinęs išduoti ir Maskvą, Glinskis savo gyvenimą baigė kalėjime, kur mirė badu (1534 m.).

Antrasis karas su Maskva
Lietuvai buvo daug nelaimingesnis. Glinskio rūpesčiu, šį kartą Maskvai pasisekė gauti daug paramos iš imperatoriaus Maksimilijono. Mat, imperatorius norėjo susilpninti Zigmantą, kurs ypatingai rūpinosi, kad Habsburgai negautų jų brolio Vladislovo valdomosios Vengrijos bei Čekijos. Imperatorius į Maskvą nusiuntė daugybę karo specialistų inžinierių ir artileristų. Kad Lenkija neitų į pagalbą Lietuvai, prieš ją buvo sukelta Moldavija ir kryžiuočių magistras (jam imperatorius uždraudė prisiekti Zigmantui vasalystę; tatai magistras turėjo padaryti pagal 1466 m. Torno sutartį).

Karas prasidėjo 1512 m. Visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Jis buvo net 3 kartus apgultas ir pagaliau, Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, buvo paimtas (1514 m.). Netrukus po to atvykęs K.Ostrogiškis smarkiai sumušė Maskvos kariuomenę ties Orša. Turėdamas 30.000 kariuomenės jis sumušė priešo 80.000 kariuomenės; iš jų 30.000 krito karo lauke, o pats vadas su 1500 bajorų ir daugybe karių pateko į nelaisvę.

Laimėjimas buvo didžiausias, Maskvos jėgos buvo sunaikintos, tačiau lietuviams jau nepasisekė atsiimti Smolensko tvirtovės, nors karas po to dar truko 8 metus. Pagaliau 1522 m. buvo padarytos 11 m. paliaubos. Smolenskas buvo paliktas Maskvai; jis grįžo Lietuvai tik maždaug po 100 metų (1611 m.). Be to, Maskvai liko Homelis, Černigovas ir Starodubas.

Trečiasis karas su Maskva. < . . . >
Pirmuosius du karus Zigmanto laikais pradėjo Maskva, bet šį trečiąjį - Lietuva. Kai 1535 m. mirė Vosylius III, Maskvos kunigaikščiu tapo Jonas IV Žiaurusis. Kadangi jis tuomet buvo dar mažas, tai buvo sudaryta regencija.
(p.202-204)

Taip pat galite paskaityti straipsnelius:
Krėvos sutartis
Lietuvių emigracija
Knygų spausdinimas Lietuvoje
1654-1667 m. karo su Maskva pradžia;
Kai Dubičiai miestu vadinti;
Seni ir labai seni kaimai;
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Padavimas apie nepradingusį Kaliaziną
Pažinkime kitokius Druskininkus
Universiteto spaustuvininkas
Keista toji Liškiava...
Kur ėjo L. Tolstojus?
Kur gieda angelai...
Psichiatrijos pradininkas
16 a. kultūros paminklas
Stakliškių versmės

Voruta - istorijos savaitraštis
Vartiklis