Apie dievo vardą ir kitką. Elohim, Jehova. Vartiklis

Senojo Testamento dievas nėra vienintelis. Karen Armstrong^*) aiškiai parodė, kad senovės žydai garbino kelis dievus: Sandoros (tarp Mozės ir Dievo)“ idėja leidžia suprasti, kad izraelitai nebuvo monoteistai – sandėris tegalimas tik esant politeistinei religijai. Pranašai ragino izraelitus laikytis sandoros, tačiau šie tebegarbino Baalą, Ašerą ir Anatą.

Kaip ten bebūtų, Biblija neatsirado tuščioje erdvėje. Senovės žydų vyriausias dievas buvo El'as - dar vadinamas Eloach'u, kas man primena Alach'a - arba Elochimu). Pats šis žodis yra bendrinis ir reiškia tiesiog „dievas“ (kaip Adomas - „žmogus“).
Pastaba: „Elohim“ gali būti kildinamas ir iš akadų ILU, reiškiančio „Aukščiausiasis“.

„Elochim“ yra daugiskaitos forma („dievai“?). Tačiau Biblijoje jis dažnai vartojamas, lyg būtų vienaskaita. Nors yra ir prasme „dievai“ (Iš 12:12; 20:23).

Jo galūnė yra „-m“ (mimacija, kuri vaidino savotiško artikelio vaidmenį), o tai reiškia, kad žodis atkeliavo dar prieš II tūkst. pr.m.e., nes I tūkst. pr.m.e. (kai buvo rašoma Biblija) mimacija jau buvo išnykusi.

Pastaba: panašios formos egzistavo finikiečių ir amonitų kalbose, o taip pat Ugarite, kur net buvo žodis „Ilam“, atitinkantis žydų „Elochim“.

El'as buvo dievų tarybos „pirmininkaujantis". Net Ps.81,1 parašyta:
„Dievas pakyla dieviškame susirinkime, dievų tarpe jis daro teismą."

Taigi, Biblija iš tikrųjų daug kur tebešlovina El'a! Kas tada sukūrė pasaulį?

O koks buvo dangaus kareivijos - Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių - kultų populiarumas, žr. Jer.8.2, kur Jeremija piktinasi:
„Kodėl ši tauta Jeruzalėje nusigręžė [nuo tikrojo tikėjimo]
ir palieka atkakliai nusigręžus?“
(O tai jau VII a. pr.m.e.)

Iz 57:7-8 yra El'o ir Aš'eros vedybų apeigos:
„Ir už durų <. . .> nuo manęs nutolai,
apsinuoginai ir paėmei, < . . .>
Ranką pajutai.“

Panašiai galima paaiškinti ir kodėl Babilonas su „ištvirkėle“ tapatinamas. „Miestas“ žydų kalba yra moteriškos giminės...
O ar gali būti blogesnė moteris nei „pasileidusi“?
Ar atsimenate kokios bausmės laukė už neištikimybę?

^*) Karen Armstrong (g. 1944 m.) - britų rašytoja, filosofė ir publicistė, žinoma knygomis apie lyginamąją religijotyrą. Praeityje buvo katalikų vienuolė (1962-69), tačiau paliko vienuolystę ir su laiku tapo krikščioniškojo misticizmo adepte. Išgarsėjo knyga „Dievo istorija: tūkstantmetiniai ieškojimai judaizme, krikščionybėje ir islame“ (1993), kurioje stengėsi išryškinti tokius bendrus abraomiškų religijų bruožus kaip užuojautos artimam svarba ir bendra moralumo taisyklė. „Didžioji transformacija: mūsų religinių tradicijų pradžia“ (2006) pratęsė „Dievo istorijos“ temas.

Jahvė reiškė „esantis" („tas, kurs yra", žr. apie jo kilmę), tačiau žydai jo vardą vengė tarti ir sakydavo „Adonai“ („Viešpats manov). Kai mazoretai perrašinėjo ST, jie „Jahvės“ priebalses sujungė su „Adonai"v balsėmis ir gavo „Jehovah“.

O be to, Jahvė buvo mirštantis ir vėl atgyjantis dievas (kaip Šyva, Višnu ar Krišna), žr. Ps. 44:24:
„Pabusk, ko miegi, Jahve?
pabusk! neatstumk amžinai!
Kam slepi savo veidą? < . . . >
Kelkis padėti mums < . . . >“

Ir kitur Jahvė kaunasi su mirtimi! Žr. Iz 25:8:
„Jis sunaikins mirtį amžinai.
Jehova nušluostys ašaras nuo kiekvieno veido
< . . . > nes Jehova taip sakė“.

Judėjoje kiekvieną pavasarį švęsdavo Jahvės atgimimo šventę. O šiaip, Vedas man primena ir kiti Jahvės veiklos epizodai, pvz., kova su jūra (Job 38:8), kova su Leviatanu (Iz 27:1) ir t.t. ir pan. Palygink bent su RigVedos „Himnu Indrai“ ar garsiuoju okeano plakimu. Tuo labiau, kad tiek Jahvė, tiek Indra buvo griausmasvaidžiai.

3017 m. sausio 28 d., antradienis

- Kvietei? – paklausė Pranašas, įeidamas į palapinę.

Demiurgas Šambambukli pasitiko jį niūriu žvilgsniu:
- Aha... Dėstyk!
- Na, kol kas viskas gerai, - džiaugsmingai paskelbė Pranašas. – Žmonės patenkinti. Dangaus mana krenta tik semk! Stebuklai ir dangaus ženklai surenga minias žiūrovų. Ypač mėgstami tie, su triušiu iš skrybėlės. Raštai platinami kaip iš pypkės, planuojam antrą leidimą, papildytą, su paveikslėliais. Beje, ar nesumanei parašyti tęsinio? Me? Na gerai. Kas dar... A, Šventyklos statyba artėja prie pabaigos, rangovai žada po 10 m. pradėti apdailos darbus. Iš kaimyinių tautų respektas ir pagarba, su mumis visi nori draugauti, atsiuntinė pasiuntinius, kviečia į savo sąjungas. Tavo vardas visų lūpose...
- Ach taip, - suraukė kaktą Šambambukli. – Apie tai. Į naują leidimą įdėk dar vieną pamokslą, praeitą kartą pamiršau paminėti. Pasakyk visiems, tegu visai nemini mano vardo.
- O tai dar kodėl? – nustebo Pranašas.
- Žagsėti nusibodo, - paaiškino demiurgas.