Įžanga
Matematika yra mąstymo būdas. Tai simbolių logika - visada tiksli, griežta ir negailestinga. Turėdami prielaidų aibę, matematikai gali daryti įvairias išvadas, pavyzdžiui, ar tos prielaidos nėra prieštaringos. Matematika užsiima būtent tuo. Tačiau taikomojoje matematikoje yra reikalaujama, kad tiek prielaidos, tiek išvados būtų pagrįstos moksliniais stebėjimais ir eksperimentais. Beveik visų sričių mokslininkai taiko matematiką kurdami, spręsdami ir vertindami savo srities modelius ir analizuodami hipotezes bei išvadas. Neseniai biologai ir psichologai pradėjo naudoti ypač sudėtingus matematinius metodus iki tol neišaiškintiems biologijos ir psichikos reiškinių sitemingam tyrimui. Tai įrodo, kad matematika yra tikrai galingas įrankis. Tad su juo dabar bandome įsiskverbti į mistikos ir religijos paslaptis.
Visatos kilmė
Iša Upanišados (Jadžur Vedos) maldoje teigiama:
"Yra visata - nematoma, begalinė ir pilna. Iš šios visakos atsiskyrė kita visata - matona, begalinė ir pilna. Ir vistiek nematomoji visata liko begalinė."Pavadinkime nemątomąją - mikrovisata, o matomąją - makrovisata. Upanišados teiginys neprieštarauja matematikai, kurioje iš begalinės aibės (pvz., visų sveikųjų skaičių) atskyrus begalinį poaibį (pvz., visų lyginių skaičių) liks begalinė aibė (visų nelyginių skaičių).
Žodis "pilna" reiškia, kad, jei X0 yra makrovisatos įvykis (ar objektas), fizinis ar metafizinis, ir per įvykių X1,X2 . . . seką pasiekia ribinį (arba galinį) tašką Z, kuris taip pat priklauso makrovisatai.
Jei gamtos įvykių (cheminių, biologinių, psichologinių ir t.t.) seka baigiasi taške, kuris yra stebėjimo ir/arba eksperimento objektas, tada jis irgi priklauso makrovisatai. Pavyzdžiui, biologinis ligos gydymo procesas baigiasi ligonio pasveikimu - statistiniu požiūriu, tai ribinis taškas. Šį reiškinį galima stebėti ir jis, kaip toks, priklauso makrovisatai. Bet ne kiekvieną gamtos reiškinių seką galime stebėti. Pavyzdžiui, medis priklauso makrovisatai. Kai jį nupjauname ir suskaldome malkoms, - jos irgi priklauso makrovisatai. Jas sudeginus - liks pelenai (priklausantys makrovisatai), kuriuos paleidus vėjui, neturėsime nieko, kas liko iš medžio ir neturėsime, ką stebėti.
Bhagavat-Gitoje, toje visų Upanišadų santrumpoje, aprašoma makrovisata susideda iš dviejų dalių: išreikštos ir neišreikštos. Sakant "Už šios trancendentinės [parah], yra ir kita neišreikšta [avyaktat] amžina Būtis, nesunaikinama net visą kitą reiškiniją [bhutešu] sunaikinus" (6.20), - pirmoji neišreikštoji Būties reiškia reiškinių visatos nematomus objektus, o antroji - makrovisata, minima Iša Upanišadoje, kuri yra Pasaulio Sąmonės visata. Tai absoliutus (ar ribinis) visų transformacijų taškas. Šio filosofinio teiginio matematinis paaiškinimas bus pateiktas vėliau.
Pagal RigVedą, makrovisatai gimus iš mikrovisatos, pirmiausia buvo išreikšta "Hiranija Garbha" - aukso įsčios, kaip ryškios spalvos pliūpsnis (Ar tai fizikų "Didysis sprogimas", kurį Džordžas Gomovas 1952 metais pavadino "Visatos perėjimo metu"? Tada mūsų materialusis pasaulis, susidedantis iš "gausybės elementariųjų dalelių" [pagal Vedantą - kuriant mikrovisatą] "buvo suspausta iki nepaprasto tankio ir neįprastai aukštos temperatūros, leidžiančių visų tipų branduolines transformacijas").
Tai buvo pirmoji Brahmano (Sąmonės) apraiška, kurią Vedanta pavadino Brahma, kurį induistai garbina iki šiol vadindami "Kūrėju". Kadangi Sąmonė nematoma, buvo teigiančiųjų, kad ji kilo iš Nieko. Bet negali Kažkas atsirasti iš Nieko, nebent šis Niekas turėjo kažką, kas buvo nematomas arba nesuvokiamas. Kandogija upanišada tapatina šį "nieką" arba "nulį" su Kosmoso Sąmone. Pagal Vedantą, iš šio "nieko" gimė makrovisata, turinti devynias skirtingas savybes:
- tris egzistencijos būdus: Atvaizdavimą, Palaikymą ir Naikinimą;
- tris egzistencijos veiksnius: Laiką, Erdvę ir Priežastingumą;
- tris subtilius natūralius jėgų pasireiškimus (Avyaktams): Sattvą, Radžasą ir Tamasą.
Ši Vedanta doktrina leido senovės Indijos gudročiams sukurti dešimtainę skaičiavimo sistemą. Liko parodyti, kaip veikia "Avyaktams" ir kaip pasiekiama Kosmoso Sąmonės būsena.
"Brihadaranjana upašinadoje", 1:2,4 pasaulį kuria Mirtis bei Puruša (Žmogus).
Apie pasaulio kūrimą galite paskaitinėti ne tik Rigvedoje (yra jų papildomas puslapis) ar Skandinavų mituose, bet ir Egipto versijoje, o taip pat nepraeikite pro Babiloną ar Tolimuosius Rytus ir net atsiverskite senovės majų Popul Vuh.
O ar užmiršote, kad yra ir lietuvių mitų apie pasaulio sukūrimą!
Dar neskaityta lieka Biblija ir su ja susijusios pastabos apie genezę
O kur dar Kabala lyginant su "Didžiuoju sprogimu"? Beždiondievis Hanumanas
Mitologijos puslapis
Katha upanišada
Ajurveda. Himnas laikui
Adivasi kultūra ir civilizacija
Laužai Himalajų papėdėje
Filipinų tvėrimo mitai
Rudiger Schmitt. Arijai
O. Schrader. Arijų religija
Kadžuraho paminklai
Patandžali joga
Vartiklis