Harapos civilizacija

Ji egzistavo Indo slėnyje iki ateinant arijams. Ir nors jie paliko kažkiek piktografinio rašto paminklų Mohendžo-dare (vietinių vadintas Mirties pylimas - jis atkastas 1920-aisiais), bet šis palikimas nėra labai gausus, ar alfabetinis, o ir iki šiol vis dar nėra iššifruotas - ir panašu, kad indoeuropietiškas sanskritas yra visai kita kalba. Ir vis tik laikoma, kad Indo slėnio Harapos civilizacija (dabartiniame Pakistane) daug idėjų pasisėmė iš Mesopotamijos ir turi būti laikoma trečiąją senąja civilizacija. Du Mohendžo-daro tipo atspaudai rasti Elame ir Mesopotamijoje, o dantiraščio rasta Mohendžo-dare.

Piemenų kaimeliai į rytus nuo Elamo Irane ir Baluchistane buvo pagrindas miestų atsiradimui. Maždaug apie 3000 m.pr.m.e. jie statė trobas iš molio plytų. Puikios kokybės keramika turėjo puodžių žymes. Apie 2500 m.pr.m.e. žemdirbiai patraukė į patrauklų Indo slėnį ir statė didokus kaimus naudodami varį ir bronzos smeigtukus, peilius ir kirvius. Moterų ir galvijų figūros rodo galimą požiūrį į religiją.

Miestų statymo etapas prasidėjo apie 2300 m.pr.m.e. ir truko apie 600 metų. Miestuose gyveno maždaug po 40 tūkst. gyventojų - namuose su atskirais tualetais, iš kurių nešvarumai buvo pašalinami į miesto kanalizaciją. Dėl Indo potvynių Mohendžo-daro buvo perstatytas net 7-s kartus. Didžiausi pastatai buvo valytų grūdų saugykla ir didelis 12 x 7 m baseinas. Aplink baseiną buvo persirengimo kambariai ir atskiros prausyklos.

Neatrodo, kad Harapos kultūros žmonės būtų buvę labai karingi, nors medžiojo laukinius žvėris bei valgė naminius raguočius, avis ir ožkas. Ir vis tik pagrindinis jų maistas buvo kviečiai ir miežiai, kuriuos papildydavo žirniai, sezamo sėklos bei kitos daržovės bei vaisiai. Lyginant su kitomis civilizacijomis, nepastebima didelių socialinių skirtumų, visi namai buvo pannašaus dydžio. Jie mokėjo žiesti puodus ir turėjo vežimą. Būtent čia, ko gero, pirmą kartą drabužiams buvo panaudota medvilnė, - drabužiai buvo daromi ir iš vilnos. Buvo rasta išraiškingai šokančios merginos bronzinė skulptūrėlė su apnuoginta ranka (tikriausiai dėl papuošalo) ant klubo.

Dažnos Deivės Motinos skulptūros rodo vėlesnio Šakti kulto ištakas. Vyriškosios lyties sėdintis dievas turintis tris veidus ir du ragus yra tapatinamas su Šyva. Fališkieji lingamai taip pat sietini su Šyva.

Neturint rašytinės informacijos sunku paaiškinti, kaip apie 1500 m. pr.m.e. žlugo ši civilizacija. Paplitusi nuomonė, kad ji buvo nukariauta iš šiaurės atėjusių šviesiaodžių arijų, kurie į Indiją atnešė aukštesnę kultūrą - taip bandoma traktuoti remiantis RigVeda (prisiminkim hitlerinę teoriją apie "tautą civilizatorę"). Tačiau pati RigVeda neigia tai - arijai tebuvo paprasti klajokliai gyvulių augintojai, svaiginančio somos gėrimo ir azartinių lošimų mėgėjai. RigVeda ne kartą mini lošėjus, kurių turtą "praryja aistringi kauliukai" ir smerkia sukčiavimą, žaidžiant kauliukais.

   
   Jisai, savipatis, galingas ir laimintis,
   žemai nulenkė brangiąsias piktųjų dasų galvas.
   Indra, Vritro žudikas, tvirtovių griovėjas,
   Išvaikė daugybę dasų, kurie paniro į tamsą.
   Žmonėms jis sukūrė žemę ir vandenis
   ir netgi padėjo jį šlovinančiam besimeldžiančiam.
   Jo jėgai tarp Dievų nėr lygių
   žiauraus mūšio sumaišty.
   Kai į jo rankas jie įdėjo žaibą,
   jis išskerdė dasus
   ir griovė jų metalo tvirtoves.

        (Rigveda, II:20 6-8)

Arijų priešai, tamsiaodžiai dasai pavaizduoti ne laukiniais klajokliais. Jie gyvena miestuose ir tvirtovėse, yra turtingi, turi karalius. Net apsiplovimo ir apsivalymo (dieviškojo vandens) kultas, kuriuo taip didžiavosi arijai ir šventai gerbė brahmanai, buvo paimtas iš ankstesnės kultūros. Dėl kalbų panašumo arijai kildinami iš iranėnų. Tačiau labiau tikėtina, kad jie atklydo iš Rusijos stepių ir Centrinės Azijos apie 2000 m. pr.m.e. Viena jų dalis pasuko į šiaurę (Lietuva), o arijai (kas reiškia "kilnieji") priklauso indo-iranėnų grupei - net pats pavadinimas "Iranas" kilęs iš persiškojo "arijų" vardo.

Dar kiti pasiekė Graikiją ir vakarinę Aziją - tai hetitai, kasitai ir mitanai. Rašiniai akmenyje rasti Boghaz Koi (Bohazkėjuje) priskiriami 1400 m.pr.m.e. pažymint sutartį tarp mitani ir hetitų kripiasi į arijų dievus Indrą, Varuna,  Mitra ir dvynius Nasatya (Ašvinus). Senuosiuose persų Avesta raštuose daug bendrų dievų su Vedomis. Jų svarba išsiskyrė vėliau, pvz., Vedose asurai iš pradžių buvo dievai, tik vėliau tapo demonais, o Ahura Mazda tapo vyriausiu zoroastrizmo dievu (persai dažnai rašo 'h' ten, kur sanskrite yra 's', pvz., "hoama" vietoje "soma"). Ir atvirkščiai, Vedų devai (dievai) tapo demonais, velniais, - per juos ši reikšmė atėjo ir į europietiškas kalbas, pvz., anglų "devil" ar prancūzų "diable" - "velnias" bei prancūzų "devin" - burtininkas, pranašas. O lietuviai išlaikė arijų variantą - žr. A. Kaukienės straipsnį apie žodžio 'Dievas' kilmę.

Todėl daroma prielaida (dėl skirtingų tų pačių dievybių traktavimo), kad senieji indai nenorėjo, kad būtų laikomi ateiviais iš Irano ir todėl šis faktas ir kilmė iš arijų niekur neminimi jų raštuose.
O Harapos civilizacija, gal būt, žlugo dėl intensyvaus raguočių auginimo ir ekosistemos pažeidimo, druskėjant dirvoms ir atsirandant sunkumams su geriamu vandeniu? Piemenys turėjo keltis į naujas ganyklas palikdami ištuštėjusius kaimus ir miestus.

---

Mitologijos puslapis
Mohendžo-daro
Katha upanišada
Rudiger Schmitt. Arijai
Senovės indų astronomai
O. Schrader. Arijų religija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Indo slėnio rašto dešifravimai
Adivasi kultūra ir civilizacija
Arijai ir kt. tautos Vedose ir Avestoje
Varūna - buvęs didis ir išblėsęs
Kaip suprantu indų filosofiją?
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Astrologija ir visuomenė
Indo-iranėnai ir kalba
Beždiondievis Hanumanas
Kadžuraho paminklai
Patandžali joga
Kur išėjo hetitai?
Vartiklis