Indijos kolonos

Džnanadeva

Jis (dar vadinamas Džnanešvaru) gyveno Maharaštroje (Indijos ) 1271-1293 m. (arba 1275-1297). Jis išgarsėjęs savo nuostabiais komentarais apie Bhagavat Gitą, kurie vadinami „Džnanešvari“. Pas savo brolį Nivritti-natha mokėsi hatha jogos ir bandė ją derinti su gita. Jis pastebėjo, kad hatha jogai (bent jau dauguma jų) dieną ir naktį matuoją vėją išskėstomis rankomis ir neturi nė mažiausio pasišventimo. Savo kelyje jei gali tikėtis tik liūdesio.

Jo tėvas buvo Vitthalpant‘as, kuris laikomas priklausęs Natha giminei (sampradaya). Tačiau dar jauname amžiuje jis prarado domėjimąsi gyvenimu ir nusprendė tapti sanya. Jis gavo žmonos leidimą (nors toji ir nenorėjo) ir išvyko į Benares‘ą, kur tapo Swami Ramanand‘o mokiniu. Jo žmona Rukhamabhai nusprendė, kad jos vedybinis gyvenimas baigėsi ir ji pradėjo dainuoti ir atlikinėti kitus pasišventimus po medžiu, tad Alandi kaimo gyventojai ją laikė labai pamaldžia.

Jnanadeva Kartą, kai Swami Ramanandas lankėsi Alandi, Rukhamabhai krito paslika ant žemės priešais jį. Jos veide matydamas dvasingumą, Ramanandas palaimino ją, palinkėdamas gerų dvasingų vaikų. Rukhamabhai kreivai šyptelėjo ir pasakė, kad jos vyras yra asketas ir jo mokinys. Grįžęs į Benaresą Ramanandas paliepė Vitthalpantui vykti namo ir atnaujinti vedybinį gyvenimą.

Grįžęs Vitthalpantas sukėlė šoką visai bendruomenei (mat Indijoje asmuo, tapęs sanya, jokiomis aplinkybėmis negali atnaujinti vedybinio gyvenimo). Tačiau jiedu su žmona netrukus susilaukė 4-ių vaikų, kurių antrasis buvo Džnanešvaras. Vyriausias sūnus buvo Nivritti, o jaunesnysis Sopana. Jauniausioji buvo dukra Mukti. Tai galima suprasti taip: Nivritti ir Džnana yra sopana (kopėčios). Kuriomis pasiekiama mukti.

Kadangi vaikai gimė buvusiam sanya, jie nebuvo priimti į bendruomenę ir gyveno mažoje trobelėje. 7 ar 8 m. amžiaus Nivritti panoro tapti brahminu. Tačiau niekas Alandi kaime nenorėjo atlikti apeigų, tad Vitthalpantas persikėlė į Nasiką ir šeima įsikūrė ant kalvos, kurioje yra šventosios Godavari upės ištakos, kad išpirktų kaltę. Tačiau vieną dieną, kaip lėmė likimas, šeimą užpuolė tigras. Šeimai sprunkant, Nivritti atsiskyrė ir išsigelbėjimą rado oloje, kurioje sutiko Gahininatha, ketvirtajam iš Natha giminės, kuris jį pašventino. Tačiau apeigų problema liko ir kai šeima grįžo į Alandi.

Alandi brahminai buvo užsispyrę ir neatliko apeigų. Galiausiai jie pasakė, kad vienintelė kaltės išpirka būtų tėvų mirtis. Tad Vitthalpantas su žmona nuvyko į Payag‘ą ir nusiskandino Gange (mat induizmas draudžia tik savižudybę kaip materialaus gyvenimo atsisakymą). Bet netgi tada brahminai tegalėjo pasiūlyti aplankyti Paithan‘o mokymo centrą ir gauti vyresniųjų palaiminimą.

Šiems pagailo 4-ių mažamečių, tačiau ir jie nesiryžo, nes raštuose nebuvo paminėtas joks precedentas. Tada įvyko įdomus epizodas: brahminas nusprendė pasilinksminti klausinėdamas vaikų apie jų vardų prasmę. Džnanešvaras pasakė, kad jo vardas reiškia Džnana. Brahminas atkirto, kad buivolą kelyje irgi vadina Džnana. Džnanešvaras atsakė, kad jo ir buivolo prigimtys nesiskiria. Suirzęs brahminas paėmė botagą ir juo pliaukštelėjo buivolui. Vos botagas palietė buivolą, 7-erių Džnanešvarui iššoko randas. Vyresniųjų būrys buvo nustebintas. Džnanešvaras priėjo prie buivolo ir paprašė šį pacituoti Vedas. Ir buivolas prakalbo! Visi vyresnieji krito prie Džnanešvaro kojų. Vaikams grįžtant į Alandi, gandas apie stebuklą jau buvo pasiekęs kaimą ir jo brahminai atliko reikiamas apeigas.

Džnanadeva savo Bhagavit Gitos paaiškinimus parašė Nevase ir pavadino „Bhavartha-dipika“ (paprasto paaiškinimo lempa), o vėliau jie tapo vadinami „Džnanešvari“. 6-me skyriuje jis yra pastebėjęs, kad žinios gali būti paimtos iš ankstesnio gyvenimo, tačiau savęs nepateikia pavyzdžiu. Yra palikęs ir kitų kūrinių. Buvo susitikęs su Namadeva ir lankėsi daugelyje šiaurės Indijos vietų.

Savo noru amžiną samadhi jis priėmė Alandi, netoli Poona, 1296 m. būdamas 22 m. amžiaus (kai kurių manymu, 25-rių).

Džnanadeva sujungė advaita tradiciją, saiva požiūrį, Natha jogą bei bhakti. Jis pradėjo vaarakarii sampradaya. Jo 4-i kūriniai yra „Amritanubhava“, „Cangadeeva-pasasti“, „Gatha“ (dieviškųjų gėlių girlianda, religinė lyrika) ir, aišku, patys „Džnanešvari“. „Amritanubhava“, (dieviškos patirties nektaras) gerai žinomas tarp advaitistų ir smulkiai aprašo Šivos-Šakti sąjungą, mąstymą ramybės būsenoje ir judesyje. „Džnanešvari“ sudaro beveik 9000 eilučių ovi metru senąja maratų kalba. Džnanadeva yra labai poetiškas ir stiliumi labai skiriasi nuo Šankaros komentarų Bhagavat Gitai. Jis siekė ne parašyti Gitos išaiškinimus, o parodyti tyrą meilę. Pvz., 9.32 paaiškinime jis 42-iem eilutėmis išdėsto mintį, kad kiekvienas vienodai apdovanotas meile ir nė vienas nėra nušalintas nuo Dievo šlovinimo daina. Jis moko, kad bhakti (pasišventimo) kelias yra aukščiausias ir pasišventęs galiausiai pasiekia sąjungą su Viešpačiu.

Nenuostabu, kad Sant Eknatas sakė, kad Džnanadeva yra visų Sadhaka motina ir tėvas. Trumpai Džnanadevos gyvenimą aprašė garsus šventasis Namadeva.

Bharata
Sant Eknatas
Bhagavat gita
Bhartrihari poezija
Maratų poetas Tukaramas
Šankara ir vaišešikos atomizmas
Adi Šankara daina "Tad Niškala"
Šankara - advaita vedanta pradininkas
Garsusis tamilas Auvaiyar
Datatrėja gyvenimo istorija
Budizmas ir nemirtingumas
Skaičių simbolika Vedose
Senoji Indijos istorija
Reinkarnacija ir Atmanas
Tukaramas. Gimęs šudra
Kelias link Vedantos
Manu įstatymai
Advaita vedanta
Mandana Mišra
Upanišados
Namadeva
Vartiklis