Kena upanišada

Pirmoji Kanda

1. Mokinys klausė: "Kuris troškimas verčia mintį klysti? Kuri komanda duoda postūmį pirmajam kvėpavimui? Kuris troškimas verčia pradėti šią kalbą? Kas arčiau, dievo akis ar ausis?"

2. Mokytojas atsakė: Jis visų ausų Ausis, visų minčių Mintis, visų kalbų Kalba, visų kvėpavimų Kvėpavimas ir visų akių Akis. Išsilaisvinęs iš troškimų, išminčius, išvykdamas iš pasaulio, tampa nemirtingas.

3. Akis neprasiskverbia tenais, nei kalba, nei mintis. Mes nežinome ir nesuprantame, kaip galima paliesti jį.

4. Jis skiriasi nuo pažinimo, jis aukščiau nepažinaus, - taip mes išgirdome iš senolių, kurie mus to mokė.

5. Tas, kuris neišreiškiamas kalba, ir kurio dėka išreiškiama kalba, - jis vienas žinomas kaip Brahmanas; ne tas, kurį čia šlovina žmonės.

6. Tas, kuris neišreiškiamas protu, ir kurio dėka protas yra mąstymas, - jis vienas žinomas kaip Brahmanas; ne tas, kurį čia šlovina žmonės.

7. Tas, kuris neįžvelgiamas akimi, ir kurio dėka mato akys, - jis vienas žinomas kaip Brahmanas; ne tas, kurį čia šlovina žmonės.

8. Tas, kuris negirdimas ausimi, ir kurio dėka girdi ausys, - jis vienas žinomas kaip Brahmanas; ne tas, kurį čia šlovina žmonės.

9. Tas, kuris neįkvepiamas plaučiais, ir kurio dėka kvėpuojama, - jis vienas žinomas kaip Brahmanas; ne tas, kurį čia šlovina žmonės.

Antroji Kanda

1. Mokytojas kalbėjo: "Jei tujei mąstei tai, kaip aš gerai žinau, tai turėtum žinoti, bent truputį, kas yra toji Brahmano forma?"

2. Mokinys atsakė: "Aš nemanau, kad nei ar žinau gerai, ar nežinau visai. Tas yra tarp mūsų, kurs tai žino; - jis žino tai, arba jis žino, kad nežino apie tai."

3. Jis, kurio jis (Brahmanas) nemąstomas, ir kuriam jis mąstomas; tas, kuris jį mąsto, nežino apie jį. Jis nesuvokiamas tų, kurie suvokia jį, ir suvokiamas tų, kurie nesuvokia jo.

4. Jis pažinus tik prabudus, - ir tada mes įgyjam nemirtingumą. Ugdydami Save, įgyjame jėgą; ugdydami žinias, įgyjame nemirtingumą.

5. Žmogui, kurs tai žino, tai pasibaigia (gyvenimo pabaiga); žmogui, kurs to nežino, tai susinaikinimas (nauji atgimimai). Išminčius, mąstantis apie viską (ir visur randantis Save), tampa nemirtingas, kai išvyksta iš šio pasaulio.

Trečioji Kanda

1. Brahmanas laimėjo dievų kovą. Jo pergalė apsvaigino Dievus ir jie manė, kad tai vien jų nuopelnas, vien jiem tepriklauso.

2. Brahmanas tai pajuto ir apsireiškė prieš juos. Bet jie jo nepažino, ir klausė vienas kito:
"Kas tai per dvasia (jakša)?"

3. Jie paliepė Agniui:
"O Gatavedai, eik ir sužinok, kas jis yra!"
"Gerai" - sutiko Agnis.

4. Jis nubėgo link jo ir Brahmanas jo klausė:
"Kas tu esi?"
"Aš Agnis, aš Gatavedas" - atrėžė šis.

5. "Kokia tavoji jėga?" - toliau tardė.
"Aš galiu sudeginti bet ką žemėje" - tvirtino Agnis.

6. Brahmanas padėjo prieš save gniūžtę sausos žolės ir paprašė:
"Tai sudegink šitą!"
Nors Agnis panaudojo visą savo jėgą - nepajėgė uždegti žolės. Tada grįžo atgal ir tarė:
"Aš nežinau, kas ta dvasia".

7. Jie paliepė Vaju (vėjų dievas):
"O Vaju, eik ir sužinok, kas jis yra!"
"Gerai" - sutiko Vaju.

8. Jis nubėgo link jo ir Brahmanas jo klausė:
"Kas tu esi?"
"Aš Vaju, aš Matarisvanas" - atrėžė šis.

9. "Kokia tavoji jėga?" - toliau tardė.
"Aš galiu pakelti bet ką, kas guli ant žemės" - tvirtino Vaju.

10. Brahmanas padėjo prieš save gniūžtę sausos žolės ir paprašė:
"Tai pakelk šitą!"
Nors Vaju panaudojo visą savo jėgą - nepajėgė pakelti žolės. Tada grįžo atgal ir tarė:
"Aš nežinau, kas ta dvasia".

11. Jie paliepė Indrai:
"O Maghavanai, eik ir sužinok, kas jis yra!"
"Gerai" - sutiko Agnis.

12. Jis nubėgo link jo, tačiau reginys staiga dingo prieš jo akis. Ir toje vietoje jis išvydo nepaprasto grožio moterį, tai buvo Uma, Himavato dukra. Ir jis paklausė jos:
"Kieno ta dvasia?"

Ketvirtoji Kanda

1. Ji atsakė:
"Tai Brahmanas. Tai jo dėka švenčiate didžiąją pergalę".
Taip jis sužinojo, kad tai buvo Brahmanas.

2. Ir todėl šie dievai, t.y. Agnis, Vaju ir Indra, yra viršesni už kitus, nes priėjo arčiau Brahmano.

3. Ir todėl Indra yra viršesnis už kitus, nes priėjo arčiau Brahmano ir pirmas sužinojo, kas tai yra.

4. Toks yra Brahmano mokymas santykyje su dievais; tas, kuris sužiba tolumoje ir vėl pranyksta.

5. Toks yra Brahmano mokymas santykyje su kūnu; tas, kurs atrodo judantis kaip mintis, tačiau vaizduotėje prisimenamas vėl ir vėl.

6. Šis Brahmanas vadinamas Tadvana, nes Tadvanos vardas buvo mąstomas. Visos būtybės turi jį šlovinti šiuo vardu.

7. Mokytojas:
Tu prašei papasakoti ta Upanišadą, ir dabar Upašinada jau papasakota tau. Mes papasakojome tau Brahmi upanišadą.

8. Šios Upanišados pagrindas yra atgaila, susilaikymas, auka. Vedai yra jos šakos; ir Tiesa jos būstas.

9. Tam, kuris žino šią Upanišadą ir yra nusikratęs viso blogio, atviras visas begalinis ir nenugalimas dangaus pasaulis, taip, dangaus pasaulis.


Taip pat galite paskaityti šiuos su Indija susijusius tekstus:
Kandogija-upanišada
Ganapati upanišada
Brihadaranjana upanišada
Katha upanišada
Patandžali joga
Rigveda ir
Bhagavat-Gitat
Himalajų legendas ir Indijos mitus
Dasanami sampradaja – vienuolynų tradicija
Kibernetikos istorijos etiudai
Indo-iranėnai ir kalba
Manu įstatymai


Mitologijos puslapis