Taip pat galite pasiskaityti:
lietuvių mitai apie pasaulio sukūrimą, o taip pat
iš kur kilo baltų Dievas bei
lietuvių senojo tikėjimo pradmenis bei
G. Beresnevičius. Baubas, maumas ir babaušis,
apie Senovės lietuvių tikėjimą.
Dievo vardas ir Tvanas S.Daukantas rašo (kaip senąją praamžių dvasią pamini ir Vaižgantas), kad aukščiausiąjį Dievą lietuviai vadino Praamžiumi, t.y. esančiu pačiu pirmuoju, amžinu, neturinčiu pradžios. Tai visagalis likimas, kuriam paklūsta visas pasaulis: dangus, oras, vanduo, žemė, visos būtybės ir net dievai. Jo valdžia begalinė. Pagal J.I.Kraševskį jo nuosprendžiai dėl Visatos bei daiktų likimo surašyti akmenyje ir nepakeičiami. Praamžius juos saugo ir žino likimą.
Šis vardas minimas ir tautosakoje. Štai sakmėje Jūratė, ruošdamasi į žygį prieš Kąstytį, prabyla:
"Mielosios mano draugės ir bičiulės! Žinote gerai, kad visa valdantysis mano tėvas Praamžinas man atidavė globoti ir valdyti šiuos vandenis ir visus jų gyventojus..." Ir Perkūnas, _Praamžiui paliepus_, sudaužo jos gintarinius rūmus...O Lazdynų parapijoje praeitame šimtmetyje dainavo:
Jūs mano rankelės Baltosios, gražiosios, Kam jūs pateksit, Baltosios gražiosios? Jei jaunam berneliui, Duok, Praamžiau, duoki, Jei senam našleliui, apsaugok nuo tokio!Yra legenda apie tai, kad senovėje Praamžius, žiūrėdamas pro rūmų langą, pamatė didelį žmonių pasileidimą - tarpusavio karus, vaidus, grobimus ir labai supyko. Tada jis pasiuntė į žemę du milžinus: Vandenį ir Vėją, kad tiedu nubaustų žmones. Jiedu griebė žemę į savo rankas ir pradėjo ją supti ir siūbuoti. Tas baisus supimas truko 20 dienų ir 19 naktų. Atrodė, kad žuvo visa žemės gyvybė.Praamžius, grauždamas dangaus sodo riešutus, vėl pažiūrėjo pro langą. Pamatė baisiai suniokotą žemę ir pagailo jam žmonių bei kitų gyvūnų. Tada jis metė į žemę riešuto lukštą, kuris nukrito netoli didelio kalno, ant kurio buvo susirinkę gyvieji. Jie susėdo į tą kevalą, kad nepaskęstų. O Praamžius paėmė milžinus ir sumetė, iš kur jie buvo atėję. Audra tuojau nurimo, vanduo nuseko, dangus nušvito. Riešuto kevale išlikę žmonės ir gyvūnai išlipo ant žemės ir pradėjo veistis. Viena pora buvo persenusi ir negalėjo turėti vaikų. Šiai porai palinksminti Praamžius atsiuntė deivę Linksminę - Laumės juostą, kuri patarė jiems šokinėti per žemės kaulus - akmenis. Kiek kartų peršoko senis, tiek atsirado suaugusių vyrų, o kiek senė - subrendusių ir gražių merginų. Seniai peršoko 9 kartus - atsirado 9-ios poros, kurios sukūrė šeimas. Tų šeimų palikuonys - visi lietuviai.
Ar neprimena akmenų vertimas žmonėmis graikų Pigmaliono ir Pyros istorijos? O štai ir M.Davainio užrašytoje aukštaičių sakmėje dievas Prakorimas (= suvalkiečių Prakūrimui) bausdamas žmones siunčia milžinus Vandenį ir Vėją, kurie mėto žemę 25-ias dienas. Žmonės laikosi riešuto kevale, kuriems padėti Prakorimas atsiunčia Malonės juostą (Vaivorykštę), kuri išgelbsti senų žmonių porą ir liepia šokinėti nuo vieno kalnelio ant kito. Kiek kartų jie peršoks, tiek atsiras vaikų. Tiesa, jie bus mažesni, o ateityje dar sumažės - ir devyniese pjaus vieną gaidį. O Malonės juosta pakils į dangų ir stebės žmones meiliomis akimis. Tai ji bus labiau melsva, bus gausi ir balta duona, kai labiau rausva - juoda duona ir blogi metai.
Kaip matote ne tik Biblijoje ar kitų šalių mituose, bet ir lietuvių mitologijoje randame milžinų, kuriuos nusinešė Tvanas, įvaizdį. Graikų titanai žinomi visiems. O kaip su gigantiškais statiniais Sacharoje ir Pietų Amerikoje?
Visur rasite milžiniškų akmens luitų, - vadinamų milžinų kapais, - ir Europoje: Anglijoje, Škotijoje, Danijoje, Sardinijoje ir t.t. Indijoje tai Daičių (milžinų) kapai, Peru ir Bolivijoje tai Čulpa - kapai... Ir pagaliau Lietuvoje - milžinkapiai... Kodėl?
O gal iš tikro gyvavo Dievų sūnūs?
Šaltiniai:
Daukantas S. Raštai. V., 1972
Davainis-Silvestraitis M. Pasakos, sakmės, oracijos. V., 1983
Kalvaitis V. Prūsijos lietuvių dainos. Tilžė, 1905.
Jucevičius L.A. Raštai. V., 1959
Narbutt T. Dzieje starozytne narodu litewskiego: Mytologia. Wilno, 1935
Krraszewski J.I. Litva: Starožytne dzieje, ustawa, język, wiara, obuczaja, piesni, przyslovia, podania. W-va, 1847-1850.
Taip pat galite pasiskaityti:
Lietuvių kosmologija
Teliavelis saulės kalvis
apie čerauninkes ir raganas,
lietuvių mitai apie pasaulio sukūrimą, o taip pat
Sekminės: Žydėjimo, vešėjimo ir santarvės dienos
iš kur kilo baltų Dievas bei
Zep Tepi - pirmasis laikas
lietuvių senojo tikėjimo pradmenis bei
apie Senovės lietuvių tikėjimą. Taip pat apie laikus
kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Filipinų tvėrimo mitai
Taip pat paruošti ir kitų kraštų mitai apie Tvaną:
graikų Pigmaliono ir Pyros, o taip pat Rytų šalių ir kitų kraštų mitai. Atskirai pateikiamas Indijos mitas.