Kabalistinė alegorija. Vartiklis

„Kabala“ pradžioje naudota Talmude ir ankstyvųjų rišonimų^*) [11-15 a. rabinų po gaonų laikotarpio iki „Šulhan Arucho“ surašymo] kaip nuoroda į viešą žydų mokymą. Ta prasme ji atitiko žodinę tradiciją. Su laiku ji tapo ezoteriniu mokslu apie Dievą, pasaulio sutvėrimą ir visatos dėsnius, o taip pat keliu tų dalykų pažinimui. Dabar ji yra okultinis Toros priesakų bei įvykių ir sutvėrimo dvasinių sferų, Dievo tvarkymosi Visatoje aiškinimas.
Anot nuo 13 a. besitęsiančios žydų tradicijos, tas pažinimas atėjo kaip apreiškimas išrinktiesiems gilioje senovėje ir buvo išsaugotas tik nedaugelio privilegijuotųjų.

^*) Rišonimai - maždaug 11-15 a. gyvenę iškilūs rabinai ir įstatymų leidėjai, daugiausia Vakarų Europoje, po gaonų laikotarpio ir prieš pasirašant Šulchan Aruchą (vėliau rabinai vadinti acharonimais – „vėlesniaisiais“).
Skirtumas tarp rišonimų ir gaonų yra reikšmingas istoriškai, tačiau halakoje tas skirtumas ne toks svarbus. Paprastai ortodoksiniame judaizme laikoma, kad acharonimas negali ginčyti ankstesnių rabinų, nebent rastų palaikymą pas ankstesnių laikų rabinus. Tačiau šis požiūris formaliai nėra pačios halachos dalis ir kai kurių laikomas jos pažeidimu.

Kabala moko, kad nėra skirtumo tarp vyriškųjų ir moteriškųjų energijų. JIS trancendentiškai aukščiau lyčių ir sutalpina abi energijos formas. Jis yra teigiamosios energijos begalinis šaltinis – be pradžios ir be pabaigos. Visų vilčių, troškimų, palaimos, malonumo ir užbaigtumo esmė. Visos kūrinijos ištaka, išstojanti prieš sumaišties ir chaoso galias, prieš kančią ir skausmą. Begalinis Šviesos šaltinis – neįvardijamoje belaikėje [ nepavaldžioje laikui ] būtyje. Spraga tamsoje

Bet patys šie atributai yra Kūrėjo tvariniai. Kūrėjo visuotinybė yra nepažini ir už mūsų suvokimo ribų.

Kūrėjo didžiausias noras yra pasidalinti su mumis ramybe, malone ir meile – ir tai persmelkia visą gamtiškąjį pasaulį – tiek fizinius daiktus, kaip stalas ar miškas, tiek tokius neapčiuojamus, kaip jausmas, švelnumas ar ištikimybė. Per šiuos ir daugybę kitų materijos apraiškų ir jutimų mes pajuntame Kūrėjo prigimties nežymią dalelę – bet tik nykstamai mažą dalelytę.

Sakoma, kad rabinas Izaokas Lurija, pasivadinęs Ari, t.y. liūtu, taip įžvelgdavo į žmonių sielas, kad galėjo tiksliai perduoti mokymą pagal kiekvieno individo reikmę konkrečiu metu.

Gyvenimas yra siekimas. Pasaulyje siekiama skirtingų dalykų: vieni - materialios gerovės; kiti - žinių, treti šlovės ir pripažinimo. Tačiau visa tai tėra išorinės apraiškos - pirmapradžio vidinio malonumo. Kabala siekia to kaip išbaigtumo.

Visas tas apraiškas Kabala įvardija Kūrėjo Šviesa („Or“). Ji nepažini, bet tai kažkas, su kuo viena ar kita forma susiduriame kiekvieną dieną - kai gerai padarėme darbą, kai žavimės gamta ar meno kūriniu. Tuo tarpu liūdesys, nusiminimas, vilties netekimas ir neigiami gyvenimo aspektai yra tolimas nuo Šviesos.

Ramybės ir džiugesio jutimai fiziniame pasaulyje tėra tik trupinėlis to begalinio išbaigtumo, pasiekiamo susijungus su tąja esmių esme.

Pasiekti Kūrėją galima tik perpratus jo tikslą. Reikia kontempliuoti tas koncepcijas ir, kas labai svarbu, jas paversti veiksmais realiame pasaulyje.

Atrasdami Kūrėją savyje ir pasaulyje aplink mus [kiekviename daikte ir jutime ] žengiame pirmąjį žingsnį link Kūrėjų tikslų suvokimo.

Skausmas, kurį mes jaučiame, yra ne to mastelio dalykai lyginant su tuo, ką per juos pasiekiame. Kliūtys kelyje tik sustiprina ryžtą. Kai mokotės vaikščioti, dažnai krentate ir patiriate skausmą. Bet vis tik to siekiate ir išmokstate eiti.

Pagal Kabalą visi geri rabinai, kunigai, lamos, šamanai, psichiatrai ir mokslininkai užima deramą vietą pasaulyje. Tačiau jie atspindi tik atskiras pažinimo šakas. Mums reikia įsivaizduoti, tad tėra vienintelė visuotinė išmintis, viena vienintelė sėklelė, kuri yra visų mokymų šaltinis.

Jums sakoma:
Kabala paaiškina visa ko priežastis, ji atskleidžia visas Visatos paslaptis, ji yra visų žmonijai žinomų dvasinių mokymų pagrindas. Jums sako, kad Kabala yra seniausias ir galingiausias dvasinis pažinimas pasaulyje.
Skamba ypatingai įtaigiai.

Nes pirmučiausia Kabalos taisyklė yra - netikėti niekuo, ką perskaitėte ar išgirdote. Bet kuriame tikėjime lieka kruopelė abejonės. Žinojimas, kita vertus, nepalieka vietos skepsiui. Žinojimas yra visiškas tikrumas. Viduriuos. Širdyje. Sieloje.

Pažvelkite į istoriją. Tikėjimai keitėsi kaip metų laikai. Žudynės, karai ir savižudybės daromos tikėjimo vardu. Tik žinojimas užtikrino teisingą kelią.

Patikrinkite viską, ką jus moko. Jei tai pasitvirtins, pradėsite pažinti Kabalos galią.

Praeityje Kabala rabinų širdyse kėlė šaltą baimės jausmą. Jos mokymai laikyti per daug pavojingi ir slėpiningi paprastam mirtingajam.

Ar Kabala yra mistinis mokymas?
Galbūt. Bet kas kadaise buvo mistika, dabar yra mokslas.
„Kiekviena pažangi technologija neatskiriama nuo magijos“, Artūras Klarkas

Kabalistinė alegorija

2002 m. skaitytos paskaitos ataudai (tezės)

Kelias – altruizmas išvystomas tik egoizmo pagalba. Kodas – Jokūbo laiptai (kopėčios).

Kabbalah Jokūbo laiške: kas valdo liežuvį, valdo visą kūną…
Išgirsti Jokūbo balsą…
ST: atlėks paukščiai, pagriebs žodį ir nuneš…

Daugybė dvasinių mokymų, turinčių išrauti šaknis, bet tik vienas – neleidžia joms atželti…

Vardų kelias
Įmena mįslę / vidinis veiksmas / atpažįsta etapą

Kabalistinis pakilimas į dvasinį pasaulį nepriklauso nuo laiko ir erdvės – tai tik pastangų, noro stiprumo reikalas. Koncentracija…

Smegenys – tarsi išorinės programos (per-installed). Būtybė neturi būdo jas sutvarkyti. Žinios mįslių būdu (metaforos, užuominos). Žmogus suintriguojamas ir jis mąsto – ir vėliau jam vienareikšmiškai išsisprendžia – atranda, kad tos užuominos atitinka tam tikrą būvį (pakopą). Kitam žmogui to paties neperduosi…

Žmogus blaškosi tol, kol to neatranda. Kita pakopa yra nesuvokiama, kaip svajonė. Turi padaryti veiksmą, viršijantį ją pačią. Gnosis pasiekiamas tik sielai dedant visas pastangas.

Kabala ir gnosis – pastangų rezultatas – tikėjimo veiksmo atradimas (kada gali sparčiai kilti ir tik tada pakilti į naują lygį). Gyvenime yra akivaizdus žmonių tikėjimo stiprumas.

Impulsų (žinių) perdavimas – turint besąlygišką meilę tau, o priimantis turi tam tikrą tikėjimą. Priimama tik tada, kai yra pasiruošta.

Kabaloje sielos vystymasis labai konkretus ir apčiuopiamas. „Žinojimo karūna“, asmuo, turintis tą žinių apimtį.

Paprasta siela turi 5 „langus“ (pojūčiams, mokslui) ir už jų nėra jokių kitų. Žinios suteikia naujus langus (daugybę jų). Kabaloje galima stebėti žmonių santykius visuomenėje. Vienas negali daug pasiekti, ieškai bendrumų – plečiasi pojūčiuose, plečiasi egoizmas, kitus jauti kaip save.

Grupė. Grupės egoizmas.

Kabalistinė alegorija – Dievas kaip begalinė raizgalynė gijų, apraizgiusių visą Visatą. Esame tinkle - iš jo visi tie pojūčiai.

Mistinis žydų mokymas, kuris vadinamas kabala, vis dar nėra pakankamai gerai suvoktas. Tradiciniame judaizme tai priimama kaip ezoterinis mokymas, skirtas vidinės prasmės atskleidimui tiek Toroje, tiek tradicinėje rabinų literatūroje bei paaiškinti žydų religinių apeigų svarbą. Dabartinė mums žinoma forma 12 a. susiformavo Provanse, pietų Prancūzijoje, o 1492 m. žydus ištrėmus iš Ispanijos kabalos centras persikėlė į Izraelio miestą Cfatą.
Tuo tarpu paskutiniais amžiais nežydiškoje aplinkoje kabala vis labiau imta sieti su okultizmu ir tam tikra žydų magija. Tačiau paskutiniu metu reikalai pasikeitė. Žydiškas misticizmas, iki tol ješivose praktikuotas mažos žydų dalies, staiga tapo „Naujojo amžiaus“ judėjimo tendencija, taip tapdamas populiarios kultūros dalimi (pvz., Madona skelbė kabalistines istorijas vaikams, o „Vogue“ reklamavo naujus „kabalistinius kvepalus“ pavadinimu „Gyvenimo medis“). Nors tai ir nėra naujas reiškinys – „pagonys“ visus šimtmečius nuo 13 a. atkreipdavo dėmesį į kabalą – ir kabalos įtaka ne žydų kilmės intelektualams buvo dažnai tirta.