Elektroninės piršlybos. Vartiklis

Piršlybos (kai kuriuose kraštuose) labai senas ir garbus paprotys. Tyrimai rodo, kad tuose kraštuose skyrybų procentas yra gerokai mažesnis. Tad gal yra kažkas vertinga jame, - kai susipažįstama su antrosios pusės tėvais, aptariami bendri interesai ir vertybės ar bent jau pasitariama su žvaigždėmis.

O Indijoje ir Japonijoje kartais vedasi lig tol niekad nematę vienas kito. „Omimai“ vėl tampa populiarus tarp japonų jaunimo. O dabar panašią galimybę visame pasaulyje suteikia „Internet“ tinklas.

„Ar tik nenori surasti misterio Properio?“ - paklausiau draugės, kuri prisipažino, kad užsiregistravo elektroninių pažinčių klube. Ir ji man išklojo viską kaip ant delno:

Dabar jau aš pasirodžiau senamadiškas, pamanęs, kad kompiuteriai neturi jausmų, - o vien tik bitus ir baitus. Du mano pažįstami pajuto tokį nenumaldomą potraukį, kad vienas jų lėkė iš pajūrio į sostinę vien kad išvystų kitą. Ir kartais atrodo, kad tarpo klavišo paspaudimas jiems svarbesnis nei tas laiko tarpas, kai prie Katedros lauki vėluojančio draugo.

Nusprendžiau tą jausmą patirti ir aš, kad žinočiau, kas yra kas. Susigalvojau pravardę, pakeičiau lytį ir maniau pašnipinėti iš lėto, - apsižvalgydamas, pasiuostinėdamas ir tarsi iš po krūmų. Gal pradėti nuo nekaltai skambančio Alt.romance? Paslapčia slampinėti nepavyko, - iškart užgriuvo antraštės: NUOGOS MOTERYS - GALITE PAŽIŪRĖTI UŽ DYKĄ arba MERGAITĖS, AR NENORITE UŽSIDIRBTI? ir net KARŠTI PYRAGAIČIAI (TIK MOTERIMS).

Neee, ši komercija ne man, pamaniau. Bet ką daryti? Juk užsukus į Alt.sex.bondage iš manęs liktų šlapia vieta. Kol apstulbęs spoksojau į ekraną, tarp didžiųjų raidžių antraščių pastebėjau ir kuklesnes patraukliai skambančias, pavyzdžiui, "Šiek tiek minčių apie Meilę", kurioje žmonės poetiškai padūsauja apie tai, ką Meilė reiškia jiems... Jos atstatė mano pasitikėjimą žmonijos protu. Tačiau paskaitinėjęs kelias valandas supratau, kad "Usenet" ne vieta piršlyboms. Sokeja

Ir tada man užėmė kvapą, - kai supratau, kad manęs laukia „chat“ - gyvas tiesioginis pokalbis. Jei aš noriu tikro flirto, - turiu apibėgti aplink pasaulį aplankydamas įvairius pasikalbėjimų „kambarius“.

Ir kur buvo mano vargšė galvelė... Aš žinau tuos prirūkytus kabakus penktadienio vakarais. Bet ką aš išgirdau "College Students Only" (www.talk.com) nesiryžtų pakartoti ir "Radijo šou".

Tereikėjo man ištarti pirmą "Hi" ir visi susispietė aplink mane, - tarsi būčiau jų senas draugas. Pokalbis laisvas ir familiarus, - ir jei nesivaržai parinkdamas žodelius, - gali užmesti meškerę ir užeiti į privataus pokalbio kabiną. Kadangi tuo metu buvau vienintelė "mergina", iškart atsidūriau dėmesio centre. Penki vyrukai buvo toli, jie buvo nekantrūs, tačiau, manau, visai neseksualūs, - o ko daugiau iš jų galima tikėtis?

Realiame gyvenime iškart atskiri, kur atsitiktinis flirtas, o kur potraukis amžinai meilei. "Internet" rasite daugiau lygių: nuo romantiškų pasidūsavimų mėnesienoje iki aistringų aštrių pasikapojimų liežuviais, kai jautiesi stovintis vidury triukšmingos minios vienomis glaudėmis. Santūresni vienišiai gali pasiieškoti draugės (ar draugo) painesniuose pažinčių klubų (pvz., Match.Com) koridoriuose...

Tik neužmirškite, kad ir kur beužsuktumėte, - galite pasėti virtualią sėklą, iš kurios vėliau gali išdygti gležnas realaus gyvenimo daigelis.

^*) Brunonas Jasienskis (Bruno Jasienski, tikras vardas Wiktor Bruno Zysman, 1901-1938) – žydų kilmės lenkų poetas, rašytojas, dramaturgas, Lenkijos Futurizmo judėjimo lyderis. Rašė lenkų, rusų, prancūzų kalbomis. Eilėraščius rašė nuo 1918 m. 1925 m. buvo priverstas emigruoti į Prancūziją, kur įstojo į komunistų partiją. 1929 m. išsiųstas iš Prancūzijos atvyko į TSRS. 1937 m. apkaltintas „kontrrevoliucine veikla“. Lenkijos laikotarpio svarbiausias kūrinys – „Slowo o Jakubie Szeli“ (1926) apie lenkų valstiečių sukilimą 1846-48 m. Dvi kelionės į Tadžikistaną atsispindėjo daug kartų išleistame romane „Žmogus keičia odą“ (1932-33) – apie amerikiečių inžinieriaus „atvertimą“ dalyvaujant socializmo statyboje. Paskutinis jo romanas „Abejingųjų sąmokslas“ liko nebaigtas ir išleistas tik 1956 m.
Robertas Ebenchardas - vokiečių antifašistas, antropologas, „Abejingųjų sąmokslo“ veikėjas. „Karalius Pitekantropas Paskutinysis“ – jo neišleistos knygos pavadinimas.

Rašytojas Brunonas Jasienskis (1901-1938) buvo nekasdieniniu žmogumi. Lenkų futuristas, gyvenęs Prancūzijoje, rašęs lenkų ir prancūzų kalbomis, galiausiai, išvarytas už savo komunistinį požiūrį, atsikėlė į Tarybų sąjungą, kur tapo socialistinio realizmo atstovu, rašė rusų kalba ir specializavosi alternatyviosios istorijos žanre, ką liudija jo knyga „Aš deginu Paryžių“. Tačiau 1937 m. buvo suimtas, o kitais metais sušaudytas – ir užmirštas iki 9-ojo dešimtm.
Jo „Abejingųjų sąmokslas“ buvo išleistas „atšilimo“ laikotarpiu 1956 m., o epigrafe panaudoti jo veikėjo žodžiai iš eilėraščio.