"- Ne, negaliu patikėti, - atsakė Alisa.
- Negali? - užjausdama paklausė karalienė. - Dar kartą pamėgink: giliai įkvėpk ir užsimerk.

- Manding, tu tiesiog neįgudusi. Kai buvau tavo metų, pratindavausi kas dieną po pusę valandos. Ir kartais vien iki pusryčių patikėdavau net šešiais neįmanomais dalykais."

(Luisas Kerolis. Alisa veidrodžio karalystėje)

Gražią balandžio 3-osios pavakarę Heikki Nikunen, IBM programinės įrangos padalinio menedžeris, IBM atstovybėje, esančioje Šv. Jono gt. 3, pristatė IBM strategiją. Ir kas naujo, kokie posūkiai laukia vingiuotame kompiuterizacijos kelyje?

Pirma, didelis NE asmeniniams kompiuteriams! Ir kam jie reikalingi? Skelbiama nauja centralizuotų kompiuterių era. Štai trys technologijos stimulai, kurie gali sukrėsti kompiuterių industriją lyg žemės drebėjimas (po kurio kai kurie pastatai sugriūva, tačiau kai kurie ir išlieka):

1. Pasirodė "siauri" kompiuteriai iš pigių procesorių, operatyviosios atminties, monitoriaus, klaviatūros, pelės ir jungčių (plokščių) ryšiui su spausdintuvais bei tinklais. Juk iš tikro, kas naudoja kompiuterius? Tarkim, įstaigos. Ką su jais veikia? Tik pažiūrėkim, skaito elektroninį paštą, naršo po "Internet", dirba su įstaigos (įmonės) duomenų baze, ruošia bendrus projektus ir naudojasi tais pačiais dokumentais? Tokiai veiklai visiškai užtenka pigaus NS (Network Station).
2. "Java" kalba, kuri nėra vien tik paprasta programavimo kalba. "Java" labiau panaši į terpę, kuri uždengia įvairias skirtingas platformas. Jokia kita technologija nėra bendram dabar egzistuojančiam kompiuterių žvėrynui, kurį sukūrė nepaprastai greita kompiuterinės technikos raida.

   Joks kompiuterio vartotojas neišnaudoja nė 5% turimo paketo (pvz., tekstų ruošimo sistemos) galimybių - kam jam tas 100 MB diske užimantis griozdas? Aš noriu turėti tik tas galimybes, kurių man reikia. Ir vartotojas gali iš įstaigos serverio (ar "Internet" tinklo) atsisiųsti tuos mažos apimties (keliolikos ar keliasdešimt kilobaitų) "Java" "applet", kurių jam reikia.

3. Atėjo laikas MMP "didelėms geležėlėms", kai keli serveriai pakeičiami viena galinga mašina. Mažiau "dėžučių" - lengviau jas prižiūrėti ir aptarnauti.

Ir dar vienas netikėtas privalumas - nereikia pirkti daug ir brangios programinės įrangos. Dabar kompiuteriuose esanti programinė įranga dažnai kainuoja kelis kartus daugiau nei pats kompiuteris. Tai įvairiausios operacinės sistemos, tekstų ruošimo sistemos ir skaičiuoklės, prezentacijų ir grafinių vaizdų ruošimo, o taip pat projektavimo sistemos.

Ar jos visos yra būtinos vartotojui, kuriam tereikia surasti, analizuoti ir ruošti informaciją? Dažnai jam pakanka paprastos peržiūros programos (browser), o visą sudėtingą darbą atlieka programos, veikiančios centriniame kompiuteryje - tvarko darbą su duomenų bazėmis, užtikrina darbą vartotojų grupėms ir t.t. Taigi, dominuoja "Web" tipo (ir kliento-serverio) modelis.

Informacinę technologiją veikia netrumpa technologijų grandinėlė: procesoriai, duomenų perdavimo magistralės (bus), duomenų laikmenos, operacinės sistemos, programinės įrangos kūrimo priemonės, programinė įranga. Jau marksizmo klasikai mus mokė, kad grandinės stiprumas priklauso nuo silpniausios grandies stiprumo. Pvz., net tobuliausio procesoriaus galimybėms pasireikšti gali trukdyti kitų komponentų trūkumai. Operacinės sistemos taip pat neišnaudoja visų naujos aparatūros galimybių.

Todėl informacinės technologijos vystosi bangomis. Ypač ryškios trys:

• Pirmoji apėmė nuo šešto iki septinto dešimtmečio vidurio, kai vartotojai negalėjo tiesiogiai dirbti su kompiuteriu, o informaciją pateikdavo perfokortose ar perfojuostose (paketinis režimas). Šiuo metu dominavo dideli ir galingi kompiuteriai (mainframes), o tarp lyderių buvo IBM.
• Antroji, kuri tęsėsi iki aštunto dešimtmečio pabaigos, leido vartotojams dalintis bendrą resursą naudojant terminalus. Pagrindiniais informaciniais centrais tapo padaliniai, kurie tarpusavyje keitėsi informacija. Didelius kompiuterius keitė mini.
• Dabar tebesivysto paskirstytų sistemų banga, kurios prigimtis vis dar nėra galutinai aiški. Suteikus kompiuterinę techniką vartotojui, vis dar tenka naudotis bendrais resursais - serveriais (kliento-serverio darbo modelis). Paskutiniai pora metų parodė, kad yra poreikis turėti pasaulinę vieningą sistemą - tą patį modelį "Internet" ir vidiniams tinklams.

Ir štai čia netikėtai kyla mintis - ar visada reikalingi asmeniniai kompiuteriai? Įstaigose reikia galingų darbo stočių asmenims, atliekantiems kūrybinį darbą: projektavimui (CAD), leidybai (DTP) ir programinės įrangos kūrimui ir pan. Bet tai nesudaro nė 30% kompiuterių naudojimo. Komersantams šiame Voratinklio ("Internet") pasaulyje dažnai nereikia nei disko, nei diskelių nei kompaktinių diskų (nebent darbo metu norėtų klausytis Bethoveno) įrenginių.

O ką mes veikiame su kompiuteriais namuose? Tik nesakykit man, kad dirbate, - na taip, vienas kitas toks atsiras, - pagrindinis užsiėmimas yra žaidimas ir vėl gi tas pats "Internet" - kam man mesti į balą tūkstantį ir daugiau dolerių, jei vėlei užtenka straipsnio pradžioje minėto pigaus NS?

Taip žemės drebėjimo epicentre atsiranda "Java". Ją renkasi ir IBM. Kodėl? Pagrindinis šios kalbos privalumas - ja parašytos programos lengvai pasiekiamos naudojant tinklus. Ir, kas svarbiausia, visai nesvarbu, kokią platformą naudojate: ar tai būtų "Windows" ar OS/2 terpė asmeniniame kompiuteryje ar "Unix" RISC kompiuteryje ar kokia kita. Ja parašytos programos ("applet", "pupos" ir pan.) yra mažesnės apimties ir nesunkiai (ir greitai) perduodami tinklais. Iš esmės, joms vykdyti net nereikalinga operacinė sistema, - dažnai pakanka paprastos peržiūros programos (browser) ir ji labai patraukli pigiajam "siaurajam" NS (Network Station).

Ir nors daugelis įsivaizduoja, kad ši kalba tėra skirta WWW puslapių pagražinimui, ji yra galingas įrankis įstaigų valdymo ir darbo organizavimo programoms. IBM planuoja, kad "Java" būtų prieinama ir serveriuose, dirbant su duomenų bazėmis, darbo grupėse programinėje įrangoje (groupware), - kaip gal būt žinote, pasaulyje populiariausia yra IBM įsigyta "Lotus Notes" sistema, kuri jau yra parengta ir lietuvių kalba. Apie "Java" ir su šia kalba susijusius klausimus yra parengtas atskiras straipsnis, skirtas artimiausiam "Vartiklio" numeriui,

Dar neaišku, sugrįš ar ne dinozaurai, tačiau viena tikrai aišku - pasaulyje dominuos tinklų technologijos. Juk ne veltui tiek daug kalbama apie "Intranet" - įstaigų vidinius tinklus veikiančius "Web" modelio principu. Gal todėl daugiausia parduota buvo serveriams skirtos programinės įrangos - jos apyvarta šoktelėjo net 25%.

Atsižvelgdama į tai, IBM siūlo net septynių tipų serverius: Lotus Domino, Internet Connection Server, DB2 Server, Transaction Server, Communications Server, Directory & Security Server ir Tivoli Management Server.

Didelę ateitį gali turėti ir elektroninė komercija: įsivaizduokite, ar elektroninei parduotuvei reikia didžiausių patalpų miesto centre, vitrinų, pardavėjų gausos ir kitų prekybai reikalingų dalykų? Tikriausiai ne, nes pirkėjai gali apžiūrėti ir išsirinkti prekę monitoriaus ekrane, ją užsisakyti ir sumokėti. Šios "virtualios" firmos gali turėti didelę ateitį. IBM pranešė apie naują elektroninės prekybos programų grupę, vadinamą "CommercePOINT". Tarp jų:

• "Net.Commerce", kurią naudojant Atlantos olimpiados metu buvo parduota per 100 tūkst. bilietų ir suvenyrų;
• "World Avenue" - elektroninė parduotuvė saugiam prekių pardavimui;
• "World Distributor" - priemonė platintojams, leidžianti tvarkyti viską: sąskaitas, pavedimus, mokėjimus, susitarimus, katalogų kūrimą.

Tačiau atsiranda saugaus darbo Tinkle problemos. IBM siūlo savo apsauginį ekraną (IBM Internet Secured Network Gateway) vidinio tinklo apsaugai nuo "neprašytų" svečių. Jis šiuo metu veikia AIX, Windows NT ir OS/2 Warp terpėse. Ir jis gali ne tik apsaugoti lokalų tinklą, bet ir saugiai perduoti informaciją tarp skirtingų įstaigų. Naudojant IP tunelio technologiją, duomenų srautas yra šifruojamas ir gali saugiai keliauti viešu "Internet" tinklu.

Aktyviai kurdamas įrangą, skirtą "Internet" tinklui, IBM gali pasiūlyti tai, ko neturi daugelis "Web" serverių, t.y. galimybes, kurias jau daug metų turėjo "Lotus Notes" sistema. Ir "Lotus Domino" yra naujas produktas, kuris suderina geriausius "Notes" bruožus su IBM "Internet Connection Secure Server" - IBM WWW serveriu. "Domino" leidžia interaktyviai kurti WWW puslapius dirbant su "Notes" duomenų baze. Šiuos puslapius gali skaityti bet kokia įprastinė peržiūros programa, pvz., "Netscape Navigator".

"Domino" automatiškai tvarko WWW knygų turinį, tikrina nuorodas, pavyzdžiui, pašalinus kokį nors WWW puslapį, automatiškai "dingsta" ir visos nuorodos (iš kitų puslapių) į jį. Be to, "Notes" replikavimo priemonės leidžia sinchronizuoti duomenis (WWW puslapius) visame pasaulyje.