Mikės Pūkuotuko dao  

„Mikės Pūkuotuko dao“ (1982) parašė Bendžaminas Hofas1) kaip įvadą vakariečiams į daosizmą. Joje, siekiant paaiškinti daosizmo filosofinius principus, alegoriškai panaudojami A. Milne2) „Mikės Pūkuotuko“ (Vinipucho) veikėjai bei citatos. Vėliau B. Hofas parašė „Knysliuko de“.

- Aš nežaidžiu, - pasakė Nulėpausis.
- Ką gi tu darai? - paklausė Triušis.
- Štai trys atsakymai. Kasu duobutes smėlyje. Neteisinga! Šokinėju nuo šakos ant šakos ąžuoliuke.
Neteisinga! Laukiu, kol mane kas nors ištrauks iš vandens. Teisinga. Duokit Triušiui laiko, ir jis visada atspės.
Acto ragautojai

Knyga prasideda acto ragautojų aprašymu – iš tikro, tai trijų Rytų mąstytojų (Konfucijaus, Budos ir Lao-czi) prie acto kubilo pavaizdavimas. Ragaujant „gyvenimo“ actą, Konfucijui jis rūgštus, Budai – kartus, o Lao-czi – tinkamas.

Pratarmė yra informatyvi. Ji pradedama pristatant pagrindinį veikėją, Mikę Pūkuotuką, kaip susidomėjusį knyga ir ieškantį slaptos prasmės. Pirmame skyriuje pavyzdžiu apie tris acto ragautojus paliečiamas daosizmas. Konfucijui actas rūgštus, Tai rodo, kad Konfucijaus požiūris į gyvenimą yra rūgštus (tik pažiūrėkite į jo veidą), - ir tasai turi pataisytas įstatymais. Budai jis kartus – toks budistinis pasaulio matymas: visa žemėje sukelia kančią ir tėra vienas kelias iš to ištrūkti, nirvana. Ją pasiekus nereiks rūpintis apie tokius dalykus kaip actas. O daosistas šypsosi – tai rodo jo linksmą ir pozityvų gyvenimo priėmimą. Viskas pasaulyje yra harmoninga ir gera.

Toliau kalbama apie neapdirbto medžio gabalo prasmę. Jis paprastas, kaip ir Mikė Pūkuotukas. Jo nevargina jokios sudėtingos mintys. Tai daro jį labai išskirtiniu. Neapdirbto medžio gabalas turi galią, ir tik jis leidžia nutikti daiktams. Kitokie Mikės Pūkuotuko draugai, kurie turi mąstymo komplikacijų.

Mikė Pūkuotukas personifikuoja wei wu wei (veiksmo be pastangų) bei pu (būti atviru) principus. Tuo tarpu Pelėda ir Triušis yra pernelyg komplikuoti, perdaug mąsto ir negali tiesiog būti.

Knyga 49 savaites buvo „New York Times“ bestselerių sąraše ir yra privalomos literatūros sąraše kai kurių koledžų kursuose.

B. Hofas rašė knygą naktimis bei savaitgaliais, nes dirbo Vašingtono parko Portlando japonų sodo žolės pjovėju.

Per amžius daosizmas išsivystė ir pasiskirstė į filosofines, vienuolių ir liaudies religijos formas. Visas jas galime apibendrintai vadinti daosizmu. Tačiau jo pagrindas yra paprasčiausiai tam tikras kasdieninio suvokimo, mokymosi ir darbavimosi būdą. Daosizmo požiūriu tokio harmoningo gyvenimo rezultatas yra laimė.

The Tao of Pooh Vienas pagrindinių daosizmo principų yra P`U, netašytas blokas – jo esmė ta, kad visi dalykai savo pirminiame paprastume apima savo natūralią galią, kuri lengvai sunyksta ir dingsta, kai paprastumas pasikeičia. Tas principas taikomas ir žmonėms (kaip ir meškiukams). Prie Mikės Pūkuotuko mus traukia stiprus netašyto bloko įsikūnijimas. Gyvenimas yra puikus – tokia tad paslaptis. Tai supratus, ateina gebėjimas veikti spontaniškai. Kaip Knysliukas sakė: „ Nepasakyčiau, jog Mikė Pūkuotukas turėtų daug Proto, bet niekad jam nieko blogo nenutiks. Daro įvairias kvailystes ir visada išsikapanoja“ (9 sk.).

Tuo tarpu Pelėda, priešingai, siekianti žinių vardan demonstruojamos Išminties, vardan pažinimo, ir tai, ką sužino, uždaro savyje arba siaurame artimųjų rate. Mokslininkas gali atrodyti Išminčiumi ir neatrodytų, kad jis galėtų ko nors Nežinoti. Mokslo požiūriu kažko nežinoti yra tikras nusikaltimas. Tačiau kartais mokslininko žinojimą yra taip sunku suprasti, nes atrodo, kad jis neatitinka mūsų patirties. Ar pažinimas, kylantis iš patirties, yra vertingesnį už pažinimą nesusietą su patirtimi?

O asiliukui Nulėpausiui žinojimas yra vardan Skundimosi, o Triušių – buvimo Protingesniu. Tačiau protingumas turi ribas – su laiku protingi posakiai pradeda neatrodyti tokiais esantys. Tai, kas daro daiktus tikrai skirtingais, unikaliais, pažinimas negali iki galo suprasti.

„Žuvis nešvilpauja; ir aš – ne“. Nėra nieko bloga tame, kad nemoki švilpauti, ypač, jei esi žuvimi. Tačiau yra daugybė dalykų, kai bandoma daryti tai, kas nenumatyta. Protingas žino ribas, kvailys – ne. „Tigras gali daryti viską“, o tai jam sukelia daugybę problemų. Tuo tarpu Knysliukas žino savo ribotumą ir tai leidžia jam būti drąsesniu nei galima tikėtis iš tokio nedidelio gyvūnėlio.

Vienas svarbių daosizmo koncepcijų yra užuojauta – iš jos kyla drąsa ir be jos nepasiekiama išmintis. Hofas knygoje aptaria, kad mokymasis yra „niekur neiti ir nieko nedaryti“. Dao De Čing rašoma: „Išmintis neišmokta; išmokimas ne išmintis“. Lao-czi sakė: „Kad gautum žinių, įgauk jų kasdien. Kad pasiektum išmintį, šalink jas kasdien“. Hofas sako, kad viskas kyla iš Nieko. Tasai minčių nebuvimas (minčių aiškumas) reiškia vėl tapti vaiku. Geriausiai tai iliustruoja Čuang-czi parabolė:
„Pakeliui namo iš Kun-lunio kalnų, Geltonasis imperatorius pametė juodąjį dao perlą. Jis pasiuntė Išmintį jo ieškoti, tačiau ji negalėjo jo suprasti. Jis pasiuntė tolimąjį matymą, tačiau jis negalėjo jo pamatyti. Jis pasiuntė Iškalbą, tačiau ji nesugebėjo jo apibūdinti. Pagaliau jis pasiuntė Tuščią mintį ir toji sugrįžo su perlu“.

Mikės Pūkuotuko dao
... kuriame Meškiukas Mažomis Smegenėlėmis atskleidžia Kelią

Skirta Han Hsiang-tse3)

Kol Nulėpausis nervinasi,

Knysliukas nesiryžta,

Pelėda postringauja,

Mikė tiesiog gyvena ta akimirka.

        Vinipucho Rūpesčių diena

Pratarmė

- Ką tu čia rašai? – paklausė Mikė Pūkuotukas, ropšdamasis ant rašomojo stalo.
- Mikės Pūkuotuko dao, - atsakiau.
- Kaip Mikė Pūkuotukas daro? – paklausė Mikė Pūkuotukas, supeckiodamas vieną iš žodžių, kuriuos ką tik parašiau.
- Mikės Pūkuotuko dao, - pakartojau, pieštuku bakstelėdamas jo letenėlę.
- Tai labiau panašu į Mikės Pūkuotuko oi!, - pasakė Mikė Pūkuotukas, trindamas letenėlę.
- Na, ne, - atkirtau pyktelėjęs.
- Apie ką ji? – paklausė Mikė Pūkuotukas palinkdamas ir nutrindamas kitą žodį.
- Ji apie tai, kaip būti laimingu ir likti ramiu bet kokiomis aplinkybėmis! – šūktelėjau.
- Ar tu ją skaitei?

Tai įvyko po to, kai keletas mūsų aptarinėjo Didžiuosius Išminties Mokytojus ir kažkuris pasakė, kad visi jie yra iš Rytų, o aš sakiau, kad kai kurie jų – ne, tačiau jis tai kartojo vėl ir vėl, į nieką neatsižvelgdamas. Tada aš nusprendžiau paskaityti citatą iš Vakarų Išminties, kad įrodyčiau, kad pasaulis turi daugiau nei vieną pusę. Ir aš paskaičiau:

- Kai pabundi rytą, - pagaliau paklausė Knysliukas. – ką pirmiausia sau pasakai?
- Kas bus pusryčiams? – atsakė Mikė Pūkuotukas. – O ką tu sakai?
- Aš sakau, kad spėlioju, kas nutiks šiandien? – tarė Knysliukas. Mikės Pūkuotuko dao

Mikė Pūkuotukas linktelėjo supratingai:
- Tai tas pats dalykas.


- Kaip tai? – paklausė Nepatiklusis.
- Vakariečio daosisto išmintis, - Aš paaiškinau.
- Tai skamba kaip kažkas iš Mikės Pūkuotuko, - jis pasakė.
- Tikrai, - aš patvirtinau.
- Tai ne apie daosizmą, - jis pasakė.
- Ach, tai apie jį, - užtikrinau.
- Ne, tai ne apie jį, - jis nesutiko.
- Kaip manai, apie ką tai? – paklausiau.
- Tai apie kvailą mažą meškiuką, kuris šlaistosi aplink su kvailais klausimais, dainuodamas ir patirdamas visokiausius nuotykius, nekaupdamas jokių intelektualių žinių ir neprarasdamas primityvaus supratimo apie laimę.
- Tai tas pats dalykas.

Taip aš pasigavau idėją – parašyti knygą, kuri paaiškintų daosizmo principus Mikės Pūkuotuko pavyzdžiu, o taip pat paaiškintų Mikės Pūkuotuko elgesį per daosizmo principus.

Kai pranešiau apie savo ketinimą, mokslininkai ėmė šaukti „Absurdai!“ ir panašiai. Kiti sakė, kad tai kvailiausias dalykas, kokį jie kada girdėjo, ir kad aš sapnuoju. Kai kurie sakė, kad tai įdomi idėja, bet pernelyg sunki. „Nėra net nuo ko pradėti“, - jie sakė. Gerai jau, senas dao posakis tai išreiškia taip: „Tūkstančio mylių kelionė prasideda vienu žingsniu“.

Tad aš manau, kad mes pradėsime nuo ....

[ ... ]

Baigiamasis žodis

„Taigi, ką manai, Mike?“ paklausiau.
„Manau apie ką?“, pasitikslino.
„Apie Mikės Pūkuotuko dao, žinoma.“
„Kaip tai Mikės Pūkuotuko?“, sumišo Mikė Pūkuotukas.
„Ar turim tai praeiti vėl?“, aiškinausi aš.
„Praeiti vėl?“, pasimetė Mikė Pūkuotukas.
„Mikės Pūkuotuko dao“, pasakiau.
„O kas yra Mikės Pūkuotuko dao?“
„Žinai – Netašytas medžio gabalas, Kotletinio pyrago principas4), Mikės Pūkuotuko kelias, Ta alaus rūšis ir visa tai.“
„O“, tarstelėjo Mikė Pūkuotukas.
„Tai ir yra Mikės Pūkuotuko dao“, pareiškiau.
„O“, tarstelėjo Mikė Pūkuotukas.
„Kaip tu jį apibūdintum?“, pasiteiravau.
„Gerai... tai ką tik man toptelėjo“, pasakė jis. „Aš tau sudainuosiu“.
„Gerai“.
„Tuoj... e...hmm

Kad pažintum Kelią,
Reik eiti Keliu,
Mes einam Keliu:
Keliu mes traukiam, -
Dalykus raukiam.

Visa prieš save turi,
Bet jei įdėmiai sužiūri,
Tik sumišęs tampi..

Aš esu savimi,
O tu – tavimi –
Kaip matai;
Bet kai darai,
Ką daryti gali –
Jau eini Keliu,
Ir Keliu tu seki.

„Tai yra tai, ką apie tai manau“, pasakė jis.
„Tobula“, tariau aš. „Bet žinai, kad tai...“
„Žinau ką?“, vėl sunerimo Mikė Pūkuotukas.
„Tai tas pats dalykas“.
„O“, atitarė Mikė Pūkuotukas. „Taigi, tas“.


1) Bendžaminas Hofas (Benjamin Hoff, g. 1946 m.) – amerikiečių rašytojas, fotografas, muzikantas, kompozitorius. Daugelis jo knygų parašytos filosofiniu pagrindu. Mėgsta groti klasikine gitara ir kurta muziką. Daug laiko skiria daosistinei jogai, oro aitvarams, bumerangams bei daosistiniam tenisui.
Labiausiai išgarsėjo „Mikės Pūkuotuko dao“ (1982) bei „Knysliuko de“ (1992), kuias, vienok, stiprokai kritikuoja daosizmo tyrinėtojai. „Dainuojantis upelis, kur auga ievos“ (1986) apie O. Whiteley 1988 m. laimėjo Amerikos knygų premiją. 2006 m. paskelbė straipsnį „Sudei, Autoryste“, kuriame pasmerkė knygų leidybą ir paskelbė paliekąs rašymą. Šiuo metu dirba žurnalistu.

2) Alanas Milnas (Alan Alexander Milne, 1882-1956) – anglų dramaturgas, rašytojas, išgarsėjęs apysakomis apie „lokį su pjuvenom galvoje“ – Vinipuchą (Mikę Pūkuotuką, 1926). Jo prototipu buvo lokiukė Vinipegė, už 20 delerių nupirkta iš Kanados medžiotojo, apgyvendinta Londono zoologijos sode. Ją, būdamas 4 m. amžiaus, ir pamatė Milnas, vėliau kiek modifikavęs vardą. Dar iki Vinipucho buvo žinomu dramaturgu, tačiau Vinipucho sėkmė nustelbė visus kitus jo nuopelnus. Ir kai 4-5 dešimtm. jis pabandė grįžti prie romanų, skaitytojai jį tiesiog ignoravo.

3) Han Sian-czi - kinų filosofas, vienas iš 8 daosizmo nemirtingųjų. Gimė Tangų dinastijos (618-907) laikais. Jo mokytoju buvo kitas nemirtingasis Lu Dongbinas. Nežinoma, ar jis realiai gyveno, tačiau laikomas iškilaus politiko ir poeto Han Yu anūku. Tvirtinama, kad Han Sian-czi visur vaikščiojo su stebuklinga fleita, nuo kurios viskas aplink sužydėdavo. Todėl dažnai vaizduojamas kaip grojantis fleita gražus jaunuolis. Už tą grožį jam buvo suteikiami moteriški bruožai. Jam prikiriamas muzikos kūrinio „Tian Hua Yin“ autorystė. Dar tvirtinama, kad buvo gerai įvaldęs magiją – vandenį vertė vynu ir žiemą augino gėles.

4) Liaukis ieškoti ir aiškintis viską, liaukis analizuoti. Visi dalykai yra tokie, kokie yra. Priimk juos tokiais.
Šis principas išreiškia visų dalykų vidinę prigimtį.

Daosizmas
Dao laikas
Čuan-czi (ištraukos)
Rortis apie tiesą
Laozi ir Dao De Čing
S. Lemas. Robotų psichologija
Kinų filosofijos priešistorė
Kinų filosofija: Konfucijus
Konfucionizmas: Men Czi
Kinų skraidantys vežimai
Hun ir po, siela ir gyvybės syvai
Huainan-czi, Mokytojų iš Pietų Užupio knyga
Logosas ir dao: nuo metafizikos iki antropologijos
Bardo thiodol: Tibeto mirusiųjų knyga
Guilin: jungtis iš amžių glūdumos
Filosofijos atsiradimo problematika
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Postmodernistas Žakas Derida
Konfucizmas: Siun Czi
Ka ir Ba - dvasia ir siela
Senoji Indijos istorija
Budizmas Kinijoje
Buda ir budizmas
Kinijos piramidės
Kinų kambarys