Vilkso žemės „šauksmas“. Earth science. Vartiklis

Jau viešai prieinami ir aukso vertės JAV povandeninių laivų per paskutinius dešimtmečius surinkti duomenys apie Arktikos ledų storį (jie svarbūs karinei navigacijai ir gynybai). Likusi informacija (pvz., žemėlapiai su povandeninių kelių maršrutais) bus išslaptinta per artimiausius pusantrų metų). Tai puiki galimybė pasaulio klimato pokyčiams tirti, o jis labai priklauso nuo Arktikos ledo (kurio plotas yra kaip visos JAV) išdaigų. Beveik pusė jo kasmet ištirpsta ir vėl sušąla.

Minėti duomenys yra iš „pradalgės“ nuo Aliaskos iki Šiaurės poliaus, kuri viceprezidento garbei pavadinti „Gorės dėžute“. Jie istoriškai susieja praeitį su dabartiniais daug intensyvesniais tyrinėjimais, kai SHEBA projekto metu 13-os mėnesių laikotarpiui Arktikos ledų gniaužtuose buvo paliktas laivas - kaip plaukiojanti mokslinė laboratorija. 1998-ųjų kovo mėnesį jis su ledais buvo nuneštas į vietą, esančią maždaug 260 mylių į šiaurę nuo Barrow (Aliaska)

SHEBA projekte dalyvavę mokslininkai nustatė, kad ledas yra plonas ir nėra labai šalta, o vandenyno paviršiuje - nesūrus vanduo. Tai atitinka „žaliojo namo“ atšilimo modelį. Jie taip pat tyrė ir aprašė debesis jų išblaškymą ir radiacijos poveikį. SHEBA vadovauja Vašingtono universitetas.

26 mokslininkai iš 10 šalių išplaukė "Joides Resolution" laivu prie Antarktidos, kad atliktų žemės plutos gręžinius. Šiame rajone per 1000 metų susidarydavo apie 10 cm nuosėdų. Tad 1 km gylyje bus 10 mln. metų senumo nuosėdos.

Daug žinoma apie šiaurės pusrutulio ledynus, dengiančius Amerikos, Europos ir Azijos šiaurinius rajonus. Bet tai palyginti nauji ledynai, - maždaug 3 mln. metų senumo (net Grenlandijos ledynai tėra tik 7 mln. metų senumo). Daug didesni Antarktidos ledynai yra maždaug 35 mln. metų senumo.

Šiaurės pusrutulio ledynai labai jautrūs klimato pakitimams, o kaip Antarktidos?

Vilkso žemės „šauksmas“ Antarktidos anomalija

Palydovai nustatė iš Vilkso žemės (pietrytinėje Antarktidos dalyje) sklindantį gravitacinį impulsą. Mokslininkai padarė išvadą, kad ten yra krateris, kurio centre randasi milžiniškas 300 km skersmens ir 848 m aukščio objektas.

Šią žinutę pasigriebė ir ufologai, pareiškę, kad ten ateivių laivas, sudužęs tolimoje praeityje. Pagal kitą versiją, tai ateivių priemonė, skirta stebėti Žemės gyventojus. Dar yra sakančių, kad tai įėjimas į tuščiavidurės Žemės vidų. O gal tai nacistinės Vokietijos bazė?!

Vilkso žemė (Wilkes Land) – kraštas rytinėje Antarktidoje, tarp 100 ir 142^o rytų ilgumos, tarp Adelės ir Karalienės Merės žemių. Ją 1840 m. atrado amerikiečių keliautojas Č. Vilksas.
Joje yra apie 500 km skersmens krateris (1,6 km gylyje), atsiradęs prieš 250 mln. metų, nukritus apie 48 km pločio meteoritui. Manoma, kad jo smūgis sukėlė masinį išmirimą (96% vandenų gyvūnų ir 70% sausumos stuburinių) ir Australijos atskilimą nuo Gondvanos žemyno. Kraterį atrado R. von Frese ir L. Potts iš Ohajo un- to, 2006 m. išnagrinėję NASA palydovo GRACE matavimų duomenis. Jie pastebėjo ir masės koncentracijos anomaliją, apie kurią susidariusi žiedinė struktūra. Apie kraterio buvimą R.A. Schmidt‘as spėjo jau 1962 m. Alternatyvūs darinio paaiškinimai yra mantijos pliumai (karšti srautai) bei kitokie didelio mastelio vulkaninės veiklos reiškiniai. Dėl storo ledos sluoksnio darinio tyrimai yra sudėtingi.

Vilkso žemė minima filme „Slaptoji medžiaga“ (X-files) – į ten vyksta F. Malderis, kad išgelbėtų D. Skali. Ten atrandama stambi laboratorija, kuriai vadovauja CSM (Cigarečių rūkytojas).