Robertas Kochas ir Lietuva
Tuberkuliozės, choleros ir juodligės sukėlėjų atradėjas, 1905 m. Nobelio premijos laureatas Robertas
Kochas buvo ir Vilniaus medicinos draugijos (VMD) garbės narys nuo 1895 m. Literatūroje tai neužfiksuota,
tik paminėta, kad R. Kochą pagerbė Rusijos draugijos.
VMD, įkurtos 1805 m., didelį dėmesį skyrė infekcinėms ligoms, jos pirmininkas A. Sniadeckis ir sekretorius J. Frankas rašė apie džiovą, o kaip profilaktikos priemonę, ypač vaikams, siūlė mankštintis gryname ore. VU bibliotekos archyve rasta draugijoje skaitytų pranešimų apie tuberkuliozę. Tad VMD narius sudomino R. Kocho atrasta Kocho lazdelė (1882) bei choleros vibrionas (1883-84). Tad VMD pirmininkavę A. Majevskis, O. Jundzilas, E. Erbšteinas pradėjo susirašinėti su R. Kochu. Matyt to įtakoje, 1895 m. vasario 13 d. protokole matome siūlymą steigti bakteriorologinį skyrių kovai su tuberkulioze. VU bibliotekos rankraščių skyriuje rasta 1895 m. gruodžio 12 d. diplomo, kuriuo buvo apdovanotas R.Kochas, kopija, o taip pat R. Kocho padėkos laiškas:
Ten saugoma ir į UNESCO programos Pasaulio atmintis registrą įtraukta VMD narių registracijos Aukso knyga, kurioje K. Kochas įrašytas 985 numeriu (nurodant ir jo mirties datą).
Beje, 1896 m. R. Kochas Mažojoje Lietuvoje tyrė raupsus; jo iniciatyva 1899 m. Klaipėdoje įsteigtas leprozoriumas.
Robertas Kochas
Robertas Kochas gimė 1843 m. gruodžio 11 d. Žemutinės Saksonijos Klaustalio mieste
kalnakasybos inžinieriaus šeimoje. Baigė vietinę gimnaziją, studijavo (1862-66) Getingeno universiteto
Gamtos, o vėliau Medicinos fakultetuose. Tuo metu ten profesoriavo J. Henle, 1840 m. paskelbęs nuomonę,
kad ligas sukelia parazitai. 1866 m. Berlyno un-te studijavo chemiją, kur vyravo R. Virchovo (irgi VMD garbės
narys nuo 1870 m.) mokslas, irgi turėjęs įtakos jaunajam gydytojui.
Nuo 1867 m. R. Kochas dirbo mažuose Prūsijos miesteliuose, Hamburgo ligoninėje. 1870 m. dalyvavo Prancūzijos-Prūsijos kare. Nuo 1872 m. pradėjo dirbti Volšteine (netoli Poznanės, kurioje dabar įkurtas R. Kocho muziejus), kur praleido 16 m.
Mokslinį darbą pradėjo primityviomis sąlygomis. Pirmąjį mikroskopą padovanojo žmona; mažytę laboratoriją įsirengė greta ligonių priėmimo. Peles eksperimentams gaudydavo pats. Tačiau sugebėjo nustatyti Sibiro opos sukėlėją, 1876 m. išsiaiškino sporų buvimą ir teigė, kad ne pačios bakterijos lemia ligonio mirtį, o jų išskirti baltyminiai nuodai. Jis sakė, kad bakterijos skiriasi ir kiekviena liga turi savo bakteriją.
1876 m. atrado juodligės sukėlėją Bacillus anthracis), 1877 m. ištyrė mikroorganizmų augimą biologinėse kultūrų terpėse, pritaikė mikrobų diagnozavimo metodą (lėkštelės tebevadinamos jo asistento J.R. Petri vardu). 1878 m. paskelbė straipsnių apie žaizdų infekcijų priežastis, kuriuose teigė:
1882 m. kovo 22 d. Berlyno fiziologų draugijoje paskelbė apie tuberkuliozės sukėlėją Mycobacterium tuberculosis. 1884. išleido monografiją Tuberkuliozės etiologijos klausimu. Tie darbai suteikė R. Kochui pasaulinę šlovę. Po 1883-84 m. ekspedicijų Egipte ir Indijoje paskelbė apie choleros vibriono atradimą. 1885 m. išrinktas profesoriumi Berlyno un-te, 1891. gavo profesoriaus ir direktoriaus vietą Prūsijos infekcinių ligų institute (vėliau pavadintame jo vardu). Tyrė miego ligos, maliarijos, gyvulių maro sukėlėjus. Sukūrė dezinfekcijos būdų, bakterijų tyrimų metodų, 1891 m. atardo reakciją, leidžiančią nustatyti, ar žmogus užsikrėtęs tuberkulioze. 1896 m. išskyrė tuberkuliną. 1905 m. R. Kochui paskirta Nobelio premija.
R. Kochas mirė Baden Badene 1910 m. gegužės 27 d. nuo širdies smūgio. Lietuvoje nekrologas
paskelbtas gegužės 29 d. Kurjer Vilenski numeryje.
Šokio neurologija
Mikrobiotechnologija
Galileo Galilėjus
Stomatologijos istorija
Lietuvos tolstojininkai
Saulė sukelia čiaudulį
Tingios akies įdarbinimas
Atsiradimai ir paaiškinimai
Galvaninės teorijos pradžia
Autizmas: iškilūs ir keisti
Dž. Bruno mirtis ir nemirtingumas
Nanomedicina nusitaiko į vėžį
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Ar skaudėjo dantis mūsų senoliams?
K. Jaspersas. Filosofinis gyvenimo būdas
Thomas Huxley išgarsėjęs anglų savamokslis
B. Brazdžionio archyvuose (ir kt.)
Palemonas, jo sūnūs ir Lietuva
Genijaus keliai ir klystkeliai
Dostojevskių šeimos kilmė
Vadovauk savo smegenims
Velnių muziejus Kaune
Mozarto muzikos galia
Įgimta ar paveldėta?
Jūra ir žarijos
Žudantys smegenys
Vartiklio naujienos