Marius Kuitniauskas
1998 02 08 Stovi kažkur Pasvirusios ausys Klauso kiekvieno Varnos kranktelėjimo, Bet negirdi, Kaip sakoma: Pasitrauk, aš Einu tiesiai Siurrealistinė Žiurkė su Dali barzda (nuotraukose jis vaizduojamas be barzdos ir su skrybėle) Pergrauš Virves jos Per smarkiai Užveržė mano Rankas ir kojas O ausys tebestovi Lyg Velykų Salų didžiosios Nosys ir Nė nemano Išgirsti, kaip Joms sakau : Iškaskite man Kuo gilesnę duobę, O ant kapo Akmenimis išdėliokite Svastiką 1997 10 24 Vairuoti buvo Uždrausta Gali suvažinėti Šventą ežį, O tuo pačiu Praduti savo Subinės padangas... Lova... Girgždanti lova... Atneškit mano Kalėjimą Aš tuoj pat Jį apsivilksiu!.. Gerti nebuvo Uždrausta Tik šlapintis Nebuvo kur... 1997 11 02Obels šakose apsigyveno kažkas. Jis/ji buvo juodas ir gudrus. Nė karto nemačiau, Bet jaučiau, kaip jis/ji Neša grūdus Krentu Atsimerkiu. Užsimerkiu Ausyse švilpia vėjai Nieko nesuprantu Kylu Išsitempęs kaip kariamas šuo, Plačiai atmerktomis akimis Ir ekstazės klyksmo Likučiais lūpose. Kylu Kažkas mane neša Ant savo stiprių sparnų; Leidžia kristi ir Vėl sugauna. Aš gyvas ir laisvas Tyliai tyliai naktimis šnara Pavargusios obels šakos Linksta nuo jo/jos svorio. Tikiuosi, kad pavasarį Ji pražils Kažkas naktimis mane Nutupdo į obels šaką Ir aš giedu, giedu
Ypač trumpos eilės
Algis Markevičius. Eilėraščiai
Prisiminimai iš brandžios vaikystės
Dorotė Parker. Nieko tokio aš nedariau
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
Tukaramas. Gimęs šudra
Skaitinių, poezijos ir fantastikos puslapis
Vartiklis