< . . . > Taigi keltai žinojo apie telūrines sroves; jie tai išmoko iš atlantidų, kai išlikę paskendusio žemyno gyventojai apsigyveno Egipte ir Britanijoje. O atlantidai savo ruoštu visa tai išmoko iš mūsų protėvių, kurie iš Avalono per Mu žemyną pasiekė centrinę Australijos dykumą, tuomet, kai visi žemynai buvo vienas ištisas branduolys - nuostabioji Pangėja. Tereiktų mokėti perskaityti (kaip tai moka aborigenai, tačiau jie tyli) didžiajame Ayers Rock masyve įspaustą paslaptingąją abėcėlę ir bus rastas paaiškinimas. Ayers Rock yra antipodas didžiojo (nežinomo) kalno, to tikrojo ašigalio, įšventintųjų ašigalio, o ne to, į kurį atvyksta eilinis tyrinėtojas. Kaip paprasta ir akivaizdu visiems, kurių akių netemdo netikroji vakarietiško mokslo išmintis. Matomasis ašigalis yra tas, kurio nėra, o tas, kuris yra - yra tas, kurio niekas negali įžvelgti, išskyrus vieną kitą adeptą, bet jų lūpos surakintos.

Tačiau keltai tikėjo, jog gana turėti bendrąjį Planą. Štai kodėl jie statė megalitus; menhyrai buvo radioesteziniai aparatai, tarsi velenai, elektros dėžutės įstatytos tose vietose, kur srovės šakojasi į daugelį krypčių. "Leisai" žymėjo jau atrastos srovės kelią. Dolmenai buvo energijos kondensatoriai, per kuriuos druidai, pasinaudodami geometrinėmis išmonėmis, bandė ištirti žemės rutulio schemą, kromlechai ir Stounhendžas buvo mikro- ir makrokosminės observatorijos, iš kurių pagal žvaigždynų išsidėstymą bandyta spėti apie srovių išsidėstymą, nes pagal Tabula Smaragdina tai, kas viršuje, yra izomorfiška tam, kas yra apačioje.

Bet problema slypėjo ne čia, ar bent jau ne vien čia. Tai suprato kitas atlantiškosios emigracijos sparnas. Okultinis egiptiečių pažinimas per Hermį Trismegistą buvo perduotas Mozei, kuris ypač stengėsi neišduoti jo saviesiems driskiams su dar pilnais manos gurkliais - jiems jis paliko dešimt įsakymų, tikėdamasis, kad nors šie bus suprasti. O aristokratiškąją tiesą Mozė užšifravo Penkiaknygėje. Kabalistai tai puikiai suprato.

- < . . . > viskas lyg atverstoje knygoje surašyta Saliamono šventyklos matmenimis, o paslapties saugotojai buvo rosenkreiceriai, įkūrę Didžiąją baltąją broliją, kitaip tariant, esenai, kurie, kaip žinoma, atskleidžia Jėzui savo paslaptis. Štai motyvas, kodėl Jėzus nykryžiuojamas, - priešingu atvejutai visai nesuprantama.

- Tikrai Kristaus kančia yra alegorija, perspėjimas apie tamplierių procesą.

- Būtent. O Juozapas iš Arimatėjos nuneša arba grąžina Jėzaus paslaptį į keltų šalį. Tačiau paslaptis dar ne visa. Krikščionys druidai žino tik jos dalelę, ir štai ezoterinė Gralio prasmė: yra kažkas, bet nežinome, kas tai yra. Kas tai turėtų būti, ką jau senai byloja Šventykla, įtaria tik Palestinoje likusi rabinų grupė. Jie atskleidžia paslaptį įšventintosioms musulmonų sektoms, sufi, izmailitams, motokaleminams. O iš šių ją sužino tamplieriai.

< . . . >