Fuko švytuoklė
- Tai Fuko švytuoklė, - kalbėjo jis. - Pirmasis bandymas atliktas rūsyje
1851 metais, po to Observatorijoje, o dar vėliau - po Panteono kupolu
su 67 metrų siūlu ir 28 kg rutuliu. Pagaliau, 1855 metais, apsistota
čia, sutrumpintas siūlas ir palengvintas rutulys. ...
- O ką ji daro, kabaluoja ir tiek?
- Ji rodo, kaip sukasi Žemė. Kadangi pakabinimo taškas nejuda...
- O kodėl jis nejuda?
- Todėl, kad taškas....kaip čia pasakius...suprask, savo centre kiekvienas
taškas, esantis pačiame viduryje tų taškų, kuriuos matai, neturi apimties,
o tai, kas neturiapimties, negali judėti nei į kairę, nei į dešinę, nei
aukštyn, nei žemyn. Taigi negali suktis. Aišku? Jei taškas neturi apimties,
jis negali judėti nė pats aplink save. Jis neturi net pats savęs...
- Net jeigu Žemė juda?
- Žemė juda, bet taškas stovi vietoje. Taip jau yra, patinka tau ar nepatinka. Aišku?
|
|
Taip parašė Umberto Eko savo antrojoje knygoje
"Fuko švytuoklė", kurią daugelis
priėmė giliai į širdį. Tad kas yra toji
švytuoklė, taip pagerbta žymaus italų semiotiko?
Leono Fuko (1819 - 1868) švytuoklė buvo daugiausia dėmesio sukėlęs XIX a.
atradimas. Jos pagrindu veikia ir šiuolaikiniai giroskopai, pavyzdžiui,
lėktuvuose. Kiti jo išradimai susiję su elektros srove, kurią sukelia metalai;
taip pat šviesos greičio matavimas skirtingose terpėse.
Tad kokia estetinė mistika slepiasi monotoniškame jos švytavime?
"Ji rodo, kaip sukasi Žemė" - pasako pats Umberto Eko romane
"Fuko švytuoklė". Daugeliui turi užtekti
tokio truputį siurrealistinio ir profaniško paaiškinimo. O nerimstančias ir
vis dar nepatiklias širdis pakviesime kitą kartą, - ir tai jau bus ne kas kita,
o tikroji "Fizikos pamoka"! Tad neužmirškite apsilankyti vėliau!
Trys akcentai švytuoklės suvokimui
Skaitykite, kas yra Fuko švytuoklė
Švytuoklė visada nukreipta į tą patį erdvės tašką
Ji švytuoja didele amplitude (Panteone - 7 metrai, o švytavimo periodas -
17 sekundžių) pagal griežtą dėsnį. Švytavimo metu ji visada nukreipta į tą patį tašką.
Švytuoklės sukimasis tėra optinė apgaulė
Stebėtojui atrodo, kad jos švytavimo plokštuma sukasi į kairę. Tačiau
taip mums atrodo vien todėl, kad apie savo ašį sukasi Žemė - su mumis
pačiais. Iš tikro, tai tėra optinė apgaulė - Švytuoklė nesisuka, ji
ir toliau švytuoja toje pačioje plokštumoje, kurioje ir pradėjo savo amžiną
judėjimą. Tai tik Žemė sukasi apie šią plokštumą!
Švytuoklė nepriklausoma nuo pakabinimo taško
Švytuoklė kaip reiškinys nėra priklausoma nei nuo Panteono kupolo, prie kurio
ji yra pritvirtinta, nei nuo Žemės, kuri sukasi aplink savo ašį.
Ji pati sau švytuoja pagal "iš aukščiau" priskirtus, galingesnius už patį Dievą,fizikos dėsnius.