1.
   aure
   - augmenijoj prie kelio - įstrigęs žmogus su sparnais!

2.
   labai intymiu balsu kalbinti tėvą likimą intymiu
   kaip naktinė užuolaida kaip senmergės segė gėlė
   rožiniais apvadėliais kelnaitės vešlūs moters
   plaukai džiunglės plaukų liepsnojantis krūmas
   ryto autobuse kurio gale įsitaisęs vyriškis padeda
   ranką ant sėdynės atlošo kad išlenkta plaštaka
   liestų moters plaukų ugneles lyg netyčia

3.
   keliauk atsargiai, pasistiebęs, neprityrus ranka
   tave veda, verias ryšys: gerklė - sudžiūvęs kardo
   lašas - svetimtautė daina svetimam automobilyje
   "mirtis sušildo mus po vieną" ryšys itin mįslingas
   keliąs aibę loginių prieštarų aišku viena - uždrausta
   ties juo ilgėliau sulaikyt savo žvilgsnį nes tada
   likusį amžių teks gyventi akim išvarvėjusiom

4.
   augi bet tai ne progresas vysti bet tai ne regresas
   tuštybių tuštybė mirties akivaizdoje šaukti kaip
   tūlas imperatorius "O, koks menininkas miršta!" matyt
   geležis ligi šiolei neatitirpus to romėno galvoj
   taip pat nesuprasi šventųjų ar siaurakakčių įkarštis
   klausti: o kas atpirks šėtoną? užtat būtų tauru
   tykiai išeit rudeniop, dar tykiau pagalvojus kaip
   nuostabiai mirštu.

5.
   rašau ne savo mintis - atkeliavusias, prie žydrio
   jos buvo, aukščiau gal, apibrizgo kol atvibravo,
   nubluko, - netiesa kuri mus žemina netiesa kuri mus
   aukština populiarumas trukdo būti populiariam o
   talentas - talentingam atsisėstum atrodo va šitaip
   ir jei sugebėtum sėdėt visą dieną dienų dienas ir
   metus visiškai nejudėdamas tada jau tvarkoj

6.
   taigi vyriškis autobuse padeda ranką kad liestų
   moters plaukų ugneles lyg netyčia visai nepažįstamos
   moters o ten tankmėje, vešlioj augmenijoj, prie
   kelio, įstrigęs žmogus su sparnais
   - Angelas?
   - Ne, sakau, žmogus su sparnais.