Lukas Vangelis
NEŽINOMAS SUSITIKIMAS
With the film you just turn on the camera
and photograph something. I leave the camera
running until it runs out of the film because
that way I can catch people being themselves.
Its better to act naturally than to set up a
scene and act like someone else.You got a
better picture of people being themselves
instead of trying to act like theyre themselves.
Andy Warhol
>>>>> !
man net užėmė kvapą.
Svaigi nerimastinga nuojauta.
Iš sodraus šurmulio slystu į begarsį rūką.
Trumpas skaidrus žvilgsnis.
Vaizdą užstoja plati kampuota kolona.
Puodelis iš lėto stumiamas į kitą stalo kaštą.
Kolona pasislenka.
Ji sėdi nugara į mane.
Laisvai krentantys balsvi plaukai.
Melsvas megztinis
pajūrio dangaus atšvaistas.
Tik pats veido kraštelis, švelni neapčiuopiama linija.
Balta ant balto.
Viskas iš lėto tolsta.
Veidas trumpam apšviečiamas.
Judantys siluetai, išblaškytos mirgančios formos;
pilkšvos spalvos, persipinančios, vis nauju sluoksniu dengiančios viena kitą.
Bąlantis prisiminimo šėšėlis.
* * *
Aukštos medinės 2rys.
Salėje.
Drėgmė. Blyškiai apšviesta veidų rikiuotė.
Tamsiai rudi padėklai
slenka vienas paskui kitą.
Priešakyje.Visai netoli manęs !
Ji atmeta atgal plaukus, laisvai besidraikančius baltus plaukus.
Veržli kalba, juokas, garsai prapuola bendram klegesy.
Atsitiktinis žvilgsnis. Pale blue eyes.
Eina tolyn į salę.
Jos melsvas lieknas siluetas.
Cinamonas.
Dekoratyvinis papuošalas
Aprasojusi arbatos mašina !
Kasa. Lėkštutė pinigams.
Žvilgantys cukraus kristalai.
Matau Ją.
Švelnios pečių linijos.
Teatrališkas, meiliai pašaipus balsas.
Plaukai užkrenta ant akių
Ji prisimerkia.
Braukiu pirštais per blizgančią koloną, ištęsdamas veiksmą - lyg vaidinčiau atsisveikinimą.
* * *
Prieblandoje, pro smilkstančią cigaretę, aš vis išvystu veidą.Intuicija galėtų būti išgryninta,
cigarečių dūmai susitelkia į tikrą pilksvą rūką.
nugludinta kaip deimantas, bet kol kas...
baras ...pirmyn - atgal, dabar, rodos, galėtų būt visur.
deganti stiklinė arbatos
laisvas stalas.
Ištiesęs ranką šiaip taip
pasiekiu aliumininį šaukštelį,iš priešingos pusės, balsva ranka
siekia tokio pat
fascination
Ji išeina iš eilės, taip, tai tiesiog užburia,...įsidėmi kiekvieną
smulkmeną... tik stebi, visiškai pamiršęs>BR> pažinimą, - to nežinomojo ekspresija pribloškia tave.Modelis ...iš daugybės. Kažkas vienas staiga
įeina ir atsineša su savimi viską, ką
tu norėtum atspindėti. Kaip
lengva, plaukianti eisena. Veiksmų eiga nebesvarbi. Taip,taip, Žmogiškoji Būtybė juk
pasireiškia viskuo, pati savaime,
betarpiškai.
Nesvarbu, kad nieks nepasakyta ar
nieko neįvyksta
...Nėra nei vieno atsitiktinio judesio,- viskas priklauso Jai.
Ji prieina,
visai šalia!
Rankoje laiko lėkštutę;
Ji neištaria nė žodžio.
Apsisuka, mosteldama mėlynu švarkeliu.
Grace
- Plastika Žinai, aš stebiu manieras
ir kartais norisi pakartoti jas.
Tai vis vien padarai, jei užsiimi
atvaizdavimu,
- Tu nuimi manieras?
Ji žvilgteli kažkur į mano pusę. - Kartais atrodo, kad aš jas renku, kaip kolekcionierius.
Kaip aktorius.
Tikrovė ir jos atspindėjimas.
* * *
apnuoginti medžių kontūrai.
tuoj tuoj atsisuks. Veidas akimirkai.
Blue
* ERŠKĖTUOGĖ
SVEIKOS MITYBOS KAVINĖ
Sapnų automobilis.
Gatvelės pabaiga.
Senovinė spausdinimo mašinėlė prabangioje vitrinoje.
Rašymo mašina kaip dekoratyvinis prisiminimas kanceliarinių prekių pirkėjams.
Rausvas popierius. Juodas kiniškas rašalas.
Užtemdyti stiklai.
Sankryža.
Išnyksta!
THE IRISH PUB
(kairėje,)Juodojo Pirato
užeiga
(po dešine)
James?
Per vidurį aukštyn
* * *
Rudos lakuoto medžio 2rys.
Niekas nesutarta! Niekas nežinoma!
...kaip kosminis šokėjas.
..viena po kitos, išlekia pro 2ris,
Tamsi medžiaga, blizgančios sagos ir pastatyta aukšta apykaklė;
vėjas perrikiuoja šviesius plaukus.
Akimirksnį viskas primena jūrą.
...galbūt tai labai tamsi mėlyna spalva.
Kiemelis nušviestas šaltais auksiniais spinduliais.
Labai iš lėto Ji pasuka galvą. Trumpas žvilgsnio atšvaistas.
visai šalia...
lyg trumpam viskas sustotų.
primerktos,
nesučiumpamos akimirksnio paslapties akys.
Pralekia perlamutrinis limuzinas.
Blyksteli auksinės sagos; Jos juodas siluetas.
Sapnų automobilis.
* * *
Tamsu, tik keli cigarečių žiburėliai.
Praveriu antras 2ris
Jos veidas.
Blow-up
Taip arti, - kaip vienas išdidintas filmo kadras - kaip ryškiam sapne, kaip vieno kadro filme.
- Tai tu turi ? Tu atsišvietei ?
Pasitaiso plaukus.
- Taip, - jis tiesia ranką, kiek begalėdamas, per visą stovinčiųjų šurmulį.
Lapai praeina ir pro mano akis,
GAMES GAMES GAMES
Corrections Practice Spelling
Bėgančio žmogaus figūra neryškioje nuotraukoje
portraying unreflectable
in movie of the real eyes
your picture as a snap short
of unconscious mind
...ne, neišėjo
į Salės gilumą
pranyksta tarp daugybės bruzdančių kasdienybės valgytojų.
* * *
Pilksvas rytas su lietaus lašeliais ant lango stiklo.
Korta šiai dienai iš Brian Eno Netiesioginių strategijų
(Oblique Strategies) kaladės:
Stanger in useless teritory
Purškiantis lietus ir jokių ypatingų nuojautų.
Lietsargis rankoje.
Pataikau į žalią šviesą.
Iš automobilių virtinės.
Ji lėtai eina sau šaligatviu
suktais laipteliais į viršų, įeina pro 2ris į namo vidų. Kur?
praeinu pro to pastato langus,
Glamour Glamour Glamour Glamour
galanterijos parduotuvė.
dirbtinė
literatūrinė situacija.
Ji pasirodo, ramiai sau leidžiasi laipteliais žemyn, su dideliu margu šaliku ant pečių.
Einu artyn.
Face to face
- Labas, - aš pratariu, ir Ji, atrodo lyg būtų norėjusi praeiti pro šalį tai ignoruodama, bet visgi atsako, kiek suglumusi.
- Gal atrodo, kad aš net persekioju Jus, - užbėgu už akių
- Visai ne, - Ji papurto galvą, lyg pirmą kart mane matydama, - o taip beveik ir yra.
- O ką, jūs mane persekiojate? - šypteli.
- Ne, na ką Jūs... - mes patraukiame siauru šaligatviu.
- Šiaip, aš tiesiog Jus dažnai pastebiu, - tariu kiek įmanoma nerūpestingiau, - mes prasilenkiame... bet, žinoma, tai visai nereiškia, kad turėčiau būt pastebėtas.
- Taip, aš neįsidėmėjau.
- Tai tikrai neturi reikšmės, - numoju ranka, - kai aš matydavau Jus Salėje, tai norėdavau taip paklausti... gal ir keistokai, - ar galėčiau nupiešti Jūsų portretą?
Ji išpūčia akis.
- Na gerai, aš iš karto turiu prisipažinti, - Salėje kiekvienas gali pasijusti dailininku,- ne, nesu juo,- aš pieščiau žodžiais. Na, neišsigąskite, tai galbūt ir nebus portretas.
- Taip, turiu pripažinti, klausimas iš tiesų netikėtas. Jūs prirėmėte mane prie sienos... net nežinau, kaip į tai atsakyti, - Ji palenkia galvą ir plaukai akimirką paslepiaveidą.
- Aš jau vis vien pradėjau tai daryti, nelaukdamas atsakymo...gal reikėjo atsinešti keletą lapų? - priduriu pats sau.
- Bet gal įdomiau piešti portretą kai manęs nėra šalia? - taria Ji vylingai.
- Žinoma įdomiau, - atsakau nė nepagalvojęs, - bet šį kartą viskas velniškai nesiseka, kitaip gal jau turėčiau lapus rankoje ir galėčiau įteikti. Net nežinai kartais kas sunkiau: užkalbinti ar aprašyti ?
Ant šaligatvio išdygsta dvi fotografės, laikydamos gan profesionalius aparatus, besiblaškydamos jos tiesiog sukasi aplink pasimetusį mažą žmogelį,
- Fotografuoti, be abejo, kur kas papraščiau, - tariu, mosteldamas jų pusėn, kaip į specialiai paruoštą vaizdinę mokymo priemonę, - turbūt ir piešti lengviau, - ir čia aš jau pradedu juoktis, -
keista, ar ne ?
- Gal būt
- Bet jums pavyko... - taria Ji.
- Kas pavyko ?
- Užkalbinti.
- A, pavyko,- tik iš kelinto karto ?, ne, šito aš nepasakau.
- Taip, aš jau ir pamiršau, kaip tai darosi,- nulenkiu galvą,- gal galima ir truputėlį
papraščiau, tiesiog paklausti Vardo, bet... galbūt man reikia dar kiek ir pasimaivyti, - šypteliu.
Ji nieko neatsako.
- Bet panašu, kad rašymas mane užvaldė. Kodėl norėčiau įteikti tuos lapus būtent Jums ? Na, dabar nepradėsiu aiškinti
- Dabar aš turiu eiti į paskaitą, - Ji žvelgia į priekį, dairydamasi savobendramokslių, kaip išsigelbėjimo.
- Taip, žinoma, - mes sustojame prie 2rų, kur jau šmėkšteli keletas studentų.
- Tai aš atnešiu Jums kai pabaigsiu tuos, pavadinkim, rudens lapus ?
- Na, gerai... - Ji sutinka, maždaug, ką jau su tavim darysi, - tiesiog man tai bus įdomu, - šypteli ir jau tuoj tuoj žengs į vidų.
- O kur aš galėčiau Jus sutikti? - klausiu nutaisęs naivią miną.
- Tai... čia, ir ten... ir ten, - Ji mosteli ranka, palinguodama į visas puses grakščiai apmesdama visą lietingą erdvę.
Tikras rūkingas rudens apibrėžimas. Aš ir pats apsisuku aplink , kaip kamera
Mes atsisveikiname.
L.Vangelis. Iki ir po sapno
L.Vangelis. 13 17 40
C. Lewis. Didžiosios skyrybos
L. Devita. Atsižadėtos istorijos
L. Vangelis. Pienės (eilės)
Žigmondas Moricas. Vainikas
Prisiminimai iš brandžios vaikystės
Prašome aplankyti fantastikos puslapį
ir neužmiršti poezijos ir literatūros puslapio
Tai 'Vartiklio' puslapis