Rimvydas Stankevičius          

Apie autorių  >>>>>

   Apie poezijos meną

              Arnui Ališauskui

Vėl laikas. Reik miegot, nes jau vėlu.
Nors kartais dar pavyksta gimti.
Tačiau nestebina jau noras lengvesniu
kuo nors užgert kiekvieną mintį.

Gali cigarete, gali malda ar šūviu smilkinin
užbaigti dieną -
Anapus sienos - tik naktis,
anapus jos ko gero irgi vien tik siena.

O akyje tamsu -
tai kas, kad jos viršelių užraktas pragręžtas,
Kad tik iki "dabar" ir "čia"
tebuvo parašytas ir jau išsipildė tavo raštas,

Kad tris kartus pernakt atsižadėjai
sunertų maldai savo rankų,
Kad ištarei "atleisk", kad ištarei
"paleisk - girdi - užtenka"...

Jau nieko nebereiškia tavo žodžiai, judesiai,
iš Biblijos paveldėti raidynai -
Nei tavo vardo jau, nei žiedo,
nei tavo Dievo nieks nežino

Nieks nešaukia lietaus. Kas metai vis sunkiau
vis skausmingiau pra-sninga,
Bet vis dažniau esi
tarp moterų pagirtas, pagiringas

Ir laikas vėl" "tikiu Tave, tikiu Tavim, lieku" - kas rytą
suvoki, atsidūsti nubudęs,
Lyg bučinio ant lūpų ieškotum trupinių
Pakeldamas Dievop akis
pilnas pavydo Judui.

Bronius Mackevičius. Purienos ir kt.
Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai --
Vienuolyno kapeliono pasakojimas apie gaidį ir vištą, Šantiklerą ir Pertelotę
Džalal ad-Din Rumi
Skaitinių skiltis
Vartiklis