Ženklo savarankiškumo doktrina

Šveta Narajan, 2007-ųjų pavasaris

„Sky-ky-la!“ – Andrejus rėkė į žemą pilką dangų. Didelis šlapias lašas nukrito ant jo nosies, kitas – ant plaukų, o tada visur aplink: smarki liūtis, tarsi kažkas būtų susiurbęs ežerą į dangų, kad iš ten išlietų tam, kad permerktų jo , džinsus ir plaukus. Ir seserį. Jis šypsojosi.

Ji piktai pažvelgė į jį: „Gerai, lyja, tad eime“.

„Ne tik lyja, Tesa“. Jo šypsena plėtėsi, iš dalies dėl drėgmės, iš dalies jo noro erzinti ją. „Dangus sky-ky-la!. Tvanas“. Jis žaidė žodžiu, derindamas skambesį ir jo pojūtį, o taip pat jo aidą vandens mūšoje ant grindinio.

„Kaip ir sakiau. Lyja“, - ji pajudėjo iš vietos.

Jis ją lengvai pavijo. Jį pamažu vis labiau užvaldė: „Ne tik lietus“, jis pasakė. „Dideli šlapi šilti lašai, kurie merkia, ir skyla į smulkius lašelius, kai atsitrenkia į tave. Skylantis lietus“.

„Vienodai“.

Jis nusprendė palikti ją su jos nuotaika ir atsiduso. Kitaip ji sudergs visą savaitgalį. Jis vėl pažvelgė į viršų: „Tripsas“.

„Ką?“

„Tripsas“, pasakė jis, kad padėtų. „Tai toks sausai šlapias žodis, žodis lietui, pasibaigiančiam anksčiau nei turėtų, ore paliekantis drėgmę ir grėsmę“.

„Gerai, tu beprotis“. Tada nustebo. Dėl jo, dėl dangaus. Lietus liovėsi.

Jis didžiuodamasis nusišypsojo: „Tai Tripsas“.

Tesa spoksojo į jį, kol jis žvelgė tolyn, tada, netarus nė žodžio, pasuko namo. Kai Andrejus suskubo ją vytis, ji atsisuko į jį: „Palik mane!“. Ji nuskubėjo tolyn, palikdama jį nerangiai pėdinti iš paskos, jo pasitenkinimas virto nerimu. Jis niekad neatskleis Tesei paslapties.

Jis pribėgo prie jos iš nugaros, išrovė jai plauką ir nubėgo, šūkaudamas lietaus žodžius. Ji vijosi jį visą kelią iki namų ir prie korpuso Tesė buvo permirkus ir įtūžus – ir, laimei, visai suglumus.

Net vėliau, jau šilumoje ir sausa, ji pasišalino į savo kambarį užsirakindama, ir per pietus paskelbė: „Andrejus tikrai išprotėjęs“.

Andrejus žvilgtelėjo į ją. Ji rengėsi pasakoti. Blogas jausmas įsisuko giliai pilve, leisdamas ataugas aukštyn link širdies ir gerklės. Jis padėjo šakutę.

„Tesa!”, atsiliepė Mama. „Ką čia kalbi?!”

“Bet tai tiesa!”

Andrejus rūsčiai sužiuro. Tai buvo tiesa. “Tššš!“, sušnypštė jai, ir ji nutilo. Bent tai tebeveikia.

Tačiau Tėtis ją ragino – „Apie ką tu, Tese?“ – ir pirmą kartą nuo tada, kai išmoko kalbėti, Andrejus pasijuto bejėgis.

„Gerai“, sutiko Tesė. „Jis kuria žodžius, kurie skamba tarsi nesąmonė. Ir jie iššaukia veiksmus“. Ji paraudo, ir nužvelgė savo ruožtu. „Jie suveikia. Jis sustabdė lietų, trumpam. Tikriausiai jis jį ir iškvietė. Jis galėjo“.

Tėvas nusijuokė. Tesė pasijuto nejaukiai, Andrejus susigūžė savo kėdėje. Jis pajuto subtilių, kristalinių formų įtampą mintyse. Jos tirtėjo. Jis tirtėjo.

„Tai vadinama onomatopėja*) “, - linksmas Tėtis paaiškino Tesei. „Tai reiškia naudoti žodį, kuris skamba panašiai į tai,, ką jis išreiškia. Ženklo savarankiškumo doktrina teigia, kad dauguma žodžių skamba ne taip, kaip tai, ką jie reiškia – tačiau kalboje yra keli tokie, kurie atitinka, ir visi maži vaikai pamėgę juos. Žinai, tokie žodžiai kaip ‚pykšt‘ ar „niam“. Andrejus viso labo labiau išradingas nei kiti“.

„Onomatopėja“, atkartojo Andrejus. Jis skambėjo kreivai. Disonansu. Išradingumas reiškia kurti dalykus, o ne priversti juos nutikti. Jis virptelėjo. Doktrina reiškia kažką, kad turėtų būti, net jei galvojate, kad tai kvaila.

„Aha, gerai, bet kodėl lietus liovėsi, kai jis ištarė?“

„Sutapimas“. Andrejus tuo metu irgi sujudino lūpas. Dalykai vienu metu nutinka be priežasties. Be jokios priežasties. Niekas pasaulyje nesiklauso, kai ištariate dalykus taip, kaip jie turi skambėti. Niekas. „Tššš!“, pabandė jis. Jis galėjo pajusti įtrūkimą kristale, įskilimą. Įtrūkimas ir įskilimas skambėjo visiškai skirtingai, tačiau reiškė tą patį. Jie buvo pasirinktini.

Tėtis užsimiršęs tęsė: „Tai, kad Andrejus vis dar tebežaidžia su žodžiais yra todėl, kad jis kūrybiškas. Lakios vaizduotės.“. Jis atlaidžiai nusišypsojo sūnui.

Kūrybiškas. Kūrybiškumas reiškia kurti dalykus, tačiau ką gali sukurti Andrejus, jei jo žodžiai nieko nereiškia?

Eterinė, trapi jo minčių dalelė, jo kūrybiškumo šaltinis, šiurptelėjo –
                  Lakios vaizduotės. Kuriantis. Daiktus, kurių niekada nebuvo.
                                    - skilo -
                  Niekada nebuvo.
                                    -- atsirado.


*) Onomatopėja (iš gr. „žodžių kūrimas“) – garsų pamėgdžiojimas; žodžių darymas mėgdžiojant gamtos ar žmonių veiklos garsus. Tai fonetinė (garsinė) figūra, kartais vartojama poezijoje. Dažniausiai siejama su būtybėmis ir daiktais, garso skleidėjais (pvz., kakariekū, mū-mū).

Shweta Narayan

Papildomi skaitiniai:
Beždiondievis Hanumanas
Volė Šojinka. Interpretatoriai
Ralph Robert Moore. Sapnai
Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai --
K. Kavafis. Barbarų belaukiant
Peppe Lanzetta. Sudeginti gyvenimą
Davidas Kartvelišvilis. Sekti vardan meno
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
Keliautojo autostopu gidas po galaktiką
R. Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
S. Barančakas. Vertėjo manifestas
Fuko švytuoklė. 5 Gebura
Y. Bonfua. Dieviški vardai
Odisėjas visapusiškas
Literatūriniai skaitiniai
Fantastikos svetainė
Filosofijos svetainė
Poetinės vizijos
Vartiklis
 

Acknowledgment:
Shweta Narayan allowed nicely to publish this translation of their short story at our website.
Enjoy their own site.

First time this story was published in issue 0 of GUD magazine (Greatest Uncommon Denominator), 2007.
Lithuanian translation is (c) of
Vartiklis, 2015.

Arbitrariness in Chiness

Apie autorę

Šveta Narajan (Shweta Narayan) – indų kilmės rašytoja, poetė. Gimė Indijoje (Pune), gyveno Malaizijoje, Saudo Arabijoje, Nyderlanduose, Škotijoje ir JAV, Kalifornijos v. Dabar vėl grįžo į Škotiją. Jos apsakymai skelbiami daugelyje vietų, daugiausia iernetiniuose leidiniuose. Ji (su kitais) redaguoja poezijos e-zine „Stone Telling” (Kalbantys akmenys). Taip pat tapo.

Į savo kūrinius dažnai įaudžia folklore ir pasakų temas, dažniausiai rašo apie žmones, tuos, kurie paribyje, užribyje, pusiau besantys.
Autorės svetainė: shwetanarayan.org

Šio apsakymo vertimas publikuojamas su autorės leidimu, (c)Vartiklis, 2015