Paulina Varnaitė
Pasaka apie Sraigę ir Vaivorykštę
Gyveno kartą sraigė. Ji turėjo savo nors ir ankštą, bet gana patogų ir jaukų namelį. Gyventi jame buvo gera: ji
girdėjo, kaip rudenį į stogą barbena lietaus lašai, ilgais žiemos vakarais kaukė vėjas,
o vasarą namelis saugojo ją nuo kaitros. Tik vieną trūkumą turėjo namelis - jis buvo be
langų, todėl jame visada buvo tamsu ir Sraigė negalėjo pamatyti, kas dedasi pasaulyje. Vieną dieną smalsumas
nugalėjo, ji atsargiai išlindo pasižvalgyti. Žvarbus vėjas pūstelėjo jai į veidą, o lietus permerkė kiaurai. Išgąsdinta pasislėpė,
bet smalsumas nedavė jai ramybės, todėl po kurio laiko ji vėl išlindo. Šį kartą saulė
negailestingai spigino akis, bet Sraigė sukaupė visą valiąir nenubėgo slėptis. Palaipsniui akys apsiprato, ji galėjo
dairytis aplinkui, ir tada pamatė nuostabią vaivorykštę...
- Amazonės pakrančių džiunglėse veisiasi labai didelės sraigės, kurios sveria iki 5 kg. Jų kiaušiniai būna kaip balandžio 4 cm ilgio, balti, labai kietu lukštu. Ji laikoma nykstančia rūšimi, todėl saugoma įstatymų.
- Ramiojo vandenyno Naujųjų Hebridų salyne yra vienintelė pasaulyje dirbtuvė, kurioje labai senu būdu gaminamos labai sudėtingo ir gražaus piešinio akmens plokštės. Meistras padeda ant akmens sraigę ir plona lazdele verčia ją šliaužioti nupieštomis linijomis. Šio graverio išskiriama druskos rūgštis ir išdegina norimą piešinį.
Bitė Vilimaitė. Juoda Dėmelė
M. Holidėjus. John Street, 108
Keita Dzin. Blogų sapnų išvarymas
Belsučlit: baltarusių šiuolaikinė literatūra
Kinų literatūra po Kultūrinės revoliucijos
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
Rezidento pamokslas nepažįstamiems ponams
Kenas Nišidzakis. Miestas ir priemiestis
Šiuolaikinė jaunųjų arabų literatūra
Kai kurios nenaudingos pastabos
Skaitinių, poezijos ir fantastikos puslapis
Vartiklis
