Julijos eilėraščių rinkinys

Kasdien ilgiuos

Kur tu esi?
Ar dar ilgai
Skrajosi ten kažkur toli?
Dangus jau niaukiasi...
Ir rieda ašara man veidu...
Einu pirmyn, ir
Nuolatos kartoju tuos pačius žodžius.

Ilgiuos tavęs
Labiau nei saulės šaltą dieną.
Grįžtu kas vakarą prie tų minčių
Ir nesinori man gyvent, bet gyvenu.
Ugnis vėl kaitina krūtinę,
O tu, kaip ledo luitas vandeny,
Skrendi kažkur labai toli...

2001 10 02

***

Man patinka kalbėti be žodžių,
Man patinka dainuot mintyse,
Man patinka žiūrėti į dangų
Ir plaukt debesų vilnyse.

Man patinka, patinka, patinka
Lauko gėlės pavasario pievose,
Man patinka žiema, kai sninga
Ir tyliai paskęst akyse...

Man patinka, taip man patinka,
Kai nušvinta ryto aušra.
Kai pabudus ryte, jaučiu, kad aš ne viena
Ir išaušta dar nuostabesnė diena.

Bet deja, ne visada taip nutinka...
Ir ne visad būna taip gera,
Bet gyvenimas pamažu slenka,
Todėl džiaukimės tuo kas yra.

2001 10 02

***

Nurimk, atpalaiduoki savo kūną.
Užmerk akis ir nieko negalvok.
Mintis lai vėjas pasigauna
Ir neša... jas paleiski, nebijok...

Ar tu jauti, ką šnabžda tau širdis?
Neatsimerk!  Klausyk ką kalba ir atmink...
Mintis atpalaiduok, jų nelaikyk...
Ir nemąstyk, tik įsimink ką sako kuždesys...

Jau balsas tyla, ar girdi?
Tyku... jokių garsų tavoj širdy...
Ar jau jauti apėmusią ramybę,
Kurią atsinešame su gyvybe?

2001 10 04

Tu

Tu sukūrei pavasarį mano širdy
Ir už tai esu tau dėkinga.
Tu man įžiebei žvaigždę nakty.
Niekada nebuvau taip laiminga...

Tu parodei taip ieškotąjį kelią,
Kurio dairomės vos tik atėję.
Tu išmokei aplenkti vėją,
Ir matyt viskame Sutverėją.

Tu padėjai pajusti ramybę,
Ir mylėti kiekvieną būtybę.
Tu atvėrei man tokią platybę
Ir aš pajutau begalybę...

2001 10 05
* Čia pirmas būsimosios trilogijos "Tu" eilėraštis :)

***

Aš tave pamilau,
Nors dar nepažįstu.
Kas naktį sapnuoju,
Nors dar nemačiau...

Ir aš jaučiu tavo šilumą,
Kad esi kažkur čia, šalia...
Tu užpildai tą tuštumą.
Žinau, rasiu tave.

2001 10 06

Noras gyventi

Ruduo. Saulėta diena.
Veide rami šypsena...
Už lango pasakiška gaiva.
Kokia nuostabi diena!

Girdžiu, kaip juokiasi siela
Iš džiaugsmo. Šviesu.
Norėčiau sėdėti štai čia,

Po medžiu...

Gėrėtis medžio lapais,
Jo suteiktu prieglobsčiu.
Ir skristi su veju laukais,
Suprasti, kam čia esu.

Norėčiau pavaikščioti debesėliais,
Ir sužinoti, kur gyvena Kūrėjas.
O kaip man sugauti šešėli
Ir matyt visur tiktai gėrį?

Norėčiau pereiti jūrą,
Pajausti pūko lengvumą.
Suprasti viską be žodžių
Ir rasti nepaslėptą lobį.

Norai. Tai rudenio norai,
Sugalvoti visai netikėtai...
Matau, kaip skraido vorai žolėje.
Gera gulėt lapų patale...

2001 10 06

Šokio magija

Tai nuostabu!
Žinau, kad aš gyvenu!
Viduje tiesiog degu,
Bet dar turiu jėgų!

Tai dieviška...
Jaučiu kūnu ir siela.
Aš kaip užburta,
Man taip gera ir miela...

Ištirpstu savyje
Ir judesyje.
Galva apsukta...
Veide šypsena...

Pakylėta dvasia...
Gera būti čia
Ir šokti pamiršus save...
Lyg čia nieko nėra...

Kažkokia neapsakoma jėga
Šiandien paveikė mane...
Jaučiuos tokia lengva,
Lyg būčiau danguje...

01 10 08

***

Gaivus vėjelis kedena plaukus.
Jaučiu, kaip ranka švelniai braukia per juos...
Neįsivaizduoju savęs užaugus...
Ir nepamiršiu niekada tos dienos...

Pušų sakai pritvinkęs oras
Ir karštas smėlis, deginantis basas kojas...
Dangus linksmai užsisvajojęs...
Šiandiena, rodos, tikras rojus!

Kas naktį sapnas šis pasikartoja,
Iš ryto šypseną padovanoja...
Ausis pasiekia bangų ošimas
Ir šaltų sūkurių į krantą nešimas...

Jaučiu po kojom šlapią smėlį,
Akis vis pakeliu į dangaus mėlį...
Kai užsimerkiu, girdžiu laivų gaudimą
Ir dūžtančių bangų į akmenis meldimą...

Kitam krante plevenančios švieselės...
Mėnulis... naktį budintis virš žemės...
Prašau, leisk ten sugrįžti dar nors kartą,
Pasiklausyti ir suprasti bangų maldą...


Kiekvieną vakarą kartoju šiuos žodžius, Kol šiltos ašaros išdžius... Kuždu juos tyliai, lyg poterius... Kodėl šiam gyvenime esu moteris?

01 10 11

Tu (Nr.2)

Tu suburk žvaigždes tamsią naktį
Ir paprašyk, kad apšviestų man kelią...
Jaučiu erdvėje neatskleistą paslaptį,
Kuria kažkas slepia žmonių dalią...

Tu sukviesk paukščių pulką margųjų,
Kad, su vėju pakėlę, man paskolintų savo sparnus,
Ir nuneštų virš marių gilių mėlynųjų
Į beerdvius, beribius sapnus...

Tu surink visas ašaras į vieną skausmo lašą,
Kuris kaip deimantas skaidrus, nukritęs nesuduš.
Jis atspindės visos visatos sielą, dvasią,
Padrąsindamas nesuglaust sparnus.

Tu man primink dainos žodžius,
Kuriuos girdėdavau tenai, namuos.
Jos negirdžiu šešioliktus metus...
Kada gi būsiu vėl tavuos delnuos?

02 03 12

***

Aš noriu miego,
padainuok man lopšinę...
Ant medžių šakų balti trupiniai sniego
ir rymo upeliai dar nepatvinę...

O danguje užšalęs debesis
pakibęs žiūri pro baltai išpaišytą langą.
Staiga pabėga per nuoga lanka
seniai kankinęs liūdesys...

Bet ilgesys šaltais pirštukais
vis bando pakutent blankiai rusenančias žarijas.
Tačiau iškart pranyksta savyje,
kai pasijunta esąs karštam glėbyje...

Ne, aš nenoriu miego,
ir nedainuoki man lopšinės...
Jau rieda ašaros kamienais sidabrinės
ir skrenda paukštis virš gyvybės sodo.

02-03-22

Pasiklydę tarp Kitų

Mano žvilgsnis klaidžioja upės krantais,
Šokinėja medžių viršūnėmis: dangaus laiptais.
Kažko ieškau, bet nerandu ir man neramu...
Gal pasiklydau? Nesuprantu...

Mintis neranda išėjimo,
Ji pasiklydo žodžių labirinte.
Kam žmogui reikia pažinimo?
Girdžiu šūksnius kitam krante.

Jie pasiklydo. Aš ne viena.
Žinia trumpam nuramina mane.
Dangus apsišviečia ryškia šviesa.
Akimirka, ir jau matau tave šalia.

Dabar ramu. Apsidairau
Ir nematau kitų.
Bet jau žinau ir supratau,
Kad visada yra naujų kelių.

Vienu iš jų dabar einu.
Kai paklystu, nesidairau žvaigždžių:
Atėjo laikas sukt kitu keliu.
Ir aš toliau žengiu, skrendu...

02-03-23

Pavasariui

Ak tu, Pavasari,
Mažasis niekadėjau,
Kam priminei tai,
Ko taip seniai jau neregėjau?

Jaučiu, kaip bunda viskas manyje,
Ir pastebiu tai gamtoje.
Ilgai užsimiegojusi meškutė
Jau žiovauja ir rąžos viduje.

Miegalė. Prisiminė
Dar pernai įžiebtą ugnelę.
Vis dar rusena. Keista.
Prižadina vėl mintį, kažkada nuteistą.

Pavasari, tu nuostabus,
Nors ir pabudini ne tik ką reikia.
Tačiau, galbūt, vien tai smagu,
Kai suprantu, kam gyvenu.

02-03-27

***

Ar tai tu?
Nebijok, nesislėpk.
Jeigu nori, net nekalbėk.
Aš tik noriu pabūti kartu.

Tavo buvimas malonus,
Man sukelia keistus jausmus.
Pabuki dar, neišnyk,
Manęs pusiaukelėje nepalik.

Palaikysiu už rankos. Atleisk
Ir už prisilietimą neteisk.
Juk taip sunku tave surast
Ir tyliai savyje užgniaužt.

Ar tai tu?
Jau turbūt pavargai. Pamiegok.
Aš ir jau einu, atsipalaiduok.
Bet [pirma pasakyki] kas tu?

02-04-07

Jonas Kuzmickis. Mano žodžiai --
Prisiminimai iš brandžios vaikystės
Anglickis Stasīs. Poezija žemaitiškai
Juozas Tysliava. Verkiau, kaip vaikas
Pranciška Regina Liubertaitė. Dūžtantys miražai
Hugo Loetscher. Uždanga po uždangos po uždangos
Boris Vian. Apie erotinės literatūros naudą
Veronika Tutenko. Neo dekvatumas
Via est vita; Užmaršties upė
Džeko Keruako “Kelyje”
Poezijos puslapis VIZIJOS
Literatūrinis puslapis SKAITINIAI
Fantastikos puslapis
Filosofijos puslapis