|
Kvietimas: Mari Poisson vakaras Mari Poisson. Lietus su saule
neišviliosi dovanos nebent tik savo noru
ką nors padovanotų lietus su saule
brinksta kūnas brinksta juntat kaip kiti
gyvenimai įsisunkė giliai ir susijungė su
tuo kas mumyse
jau teka su vėju su sula lašnoja anie seni
gyvenimai spalvoti vaikiški sapnai jau šoka
murzinus šokius su vandeniu
o dargana apsunkinai man kūną koks jis
sunkus ir vis sunkėja brinksta
tai kaupias rūpesčiai ir būsimi skausmai ir
būsimas žmogus prasismelkia į kaulus druska
nusėda o dargana jau persunkei mane aš jau
sustingau laukiu paskutinės laimės
nebūtimi pavirsti
šoka viltys kvailos girtos senės kaip senos
surukusios bulvės ir pačios jukiasi kad viskas
praeitis jos netiki dainuoja šypsosi kvatojas
bjaurios senės
nereikia būkit geros kaip plūktas dumblas
būkit nepralaidžios kaip tie nuarti
vėjo nugaląsti aplinkiniai kalneliai
uždegus šviesą pamiškių sodybose
šimtais drugelių rinkitės tan prie langų
į vidų lįskite ir kiaurai smelkitės kaip dargana
ir būsit gražios
nieko nebus gražesnio jūs jūs jūs jūs
senos gražios žuvys kurias vyliaus pagauti
maži ir permatomi kūnai prieš salę blėstantys
ir kiaurai einantys
sužvilga sukasi lengvai gaivinantys laukai
įspaustos stirnų pėdos atodūsiais atodūsiais
banguotai skraido kaip čivyliai
tai šen tai ten vis praneria sužvilga šoka
ant šaligatvio kaip susivėlusios
jaunų laukinių augalų gijelės
iš lengvo pūsteliu prilimpa su dulkėm ir garu
ant sienų ir tvorų aptrauktų žaliu apnašu
kaip greit sudūla laikas čiuža čeža
išsiblaivo ir jau nėra jau tu esi ir aš esu
o jo nėra
tai žalios alkanos
kultūrinės žolės plantacijos
šviežiai iššliaužioti takai
riešo storumo alkniai sugėrė viską susiurbė
ir prieky nieko ir atgal negalima tai va
lietus su saule lietus su saule
molinis tvartas seno vienkiemio liekana
senoviška žemaitiška daina "barzdoti vyrai
vyrai iš jūros" kaip tie maži ir permatomi
kūnai prieš saulę nusklendžia prie pat vandens
prie žemės ir susigeria
įsisunkia giliai gal kiaurai
ir susijungia su tuo kas mumyse
ir teka teka teka
|