Jie būtumėte aplankę Izraelio vaikus dykumoje, būtumėte pamatę išsibarsčiusią virš 2 mln. žmonių stovyklą. Greičiausiai toji stovykla kažkuo būtų panaši į Ruandos pabėgėlių stovyklas, tik gal tvarkingesnė. Spėjama, jog palapinės būdavo juodos ar rudos spalvos. Jos ryškiai išsiskirdavo dykumos smėlio ir uolų fone.

Stovyklos viduryje Jūs išvystumėte Palapinės išorinio kiemo baltos drobės užkabas: apytikriai 46 m ilgumo, 23 m pločio ir 2.3 m aukščio. Šis reginys labai išsiskirdavo pilkšvų dykumos ir stovyklos spalvų fone. Kas yra Palapinės viduje iš lauko pusės pamatyti būdavo neįmanoma, nes didžiulės puikios baltos drobės užuolaidos atskirdavo Palapinės viduje esantį grožį nuo išorinio pasaulio.

Biblijoje balta drobė simbolizuoja teisumą (žr. Apreiškimo 19:8). Iš prigimties Dievas yra teisus ir teisingas. Iš žmonių jų Kūrėjas taip pat tikisi, kad jie elgsis teisiai ir teisingai – štai ką reiškia teisumas. 92 Psalmės 15 eil. sako, jog Viešpats yra teisus ir Jame nėra neteisybės. 45 Psalmės 7 eil. pranašauja, jog Pateptasis (Mesijas, Kristus) mylės teisumą ir neapkęs neteisybės.

Būdamas teisus, levitams – giminei, kurią Dievas pašaukė būti kunigais ir tarnauti Palapinėje – Jis įsakė vilkėti baltos plonos drobės rūbais (žr. Išėjimo 28:39-43).

Naujajame Testamente (Apreiškimo 19:6-9) “Avinėlio sužadėtinė” (Kristaus nuotaka) taip pat vaizduojama pasidabinusi baltu rūbu. Toji “Avinėlio sužadėtinė” – tai visas Kristaus kūnas – visi visų laikų žmonės, priėmę Dievo gelbstinčią žinią. Jie bus sujungti su Dievu šventa sąjunga. Tądien bus vestuvių pokylis, ir visi jame dalyvaujantys žmonės bus jam deramai pasiruošę. Tai rodo jų rūbai: jie visi apsirėdę baltos plonos drobės rūbais, kaip ir Palapinės kunigai. Apreiškimo 19:8 sako, jog ta puiki balta drobė – tai jų teisūs darbai.

Izaijas (žr. Izaijo 64:6) sako, jog visas mūsų “teisumas” yra kaip purvini skarmalai. Mūsų nuodėmės išmušė mus iš Dievo teisumo kelio. Mūsų nuodėmės atskyrė mus nuo Dievo (žr. Izaijo 59:2). Taip, kaip Adomo nuodėmė atskyrė jį nuo Dievo ir Edeno sodo (žr. Pradžios 3:23-24), taip mes visi stokojame Dievo garbės (žr. Romiečiams 3:23). Baltos plonos drobės išorinio kiemo užkabos primena mums, jog esame atskirti nuo Dievo dėl savo nuodėmių, nes Dievas yra teisus.

Manoma, jog plonos suktų siūlų uždangos laikėsi ant 56 stulpų. Stulpai buvo įstatyti į varinius pakojus. Jie turėjo sidabrinius kablius ir skersinius.

Varis simbolizuoja Dievo teismą, kuris ištinka tuos, kurie nusideda prieš Dievą (žr. Skaičių 16:29-39 ir 21:4-9). 21 Skaičių knygos skyriuje skaitome apie tai, kaip Izraelio vaikai murmėjo prieš Dievą. Dėl šios nuodėmės juos ištiko Dievo teismas: Jis siuntė į jų stovyklą nuodingas gyvates, kurios gėlė žmones, ir daugelis mirė. Kai Mozė meldėsi už žmones, ir Dievas jam prisakė pagaminti varinį žaltį ir įkelti jį ant stulpo. Kas tik pažvelgdavo į tą varinį žaltį, tas nežūdavo. Evangelijoje pagal Joną skaitome, jog nuo žemės pakeltas varinis žaltys buvo Viešpaties Jėzaus Kristaus įvaizdis. Būdamas nukryžiuotas, Jis, kaip Žmogaus Sūnus, prisiėmė ant savęs Dievo teismą. Todėl kiekvienas tikintis Juo nepražus, bet bus išgelbėtas nuo Dievo teismo ir gaus amžinąjį gyvenimą (žr. Jono 3:14-17).

Kabliai ir skersiniai buvo pagaminti iš sidabro, kas simbolizavo išpirkos kainą, kurią Dievas nustatė už kiekvieną Izraelio vaiką (žr.Išėjimo 30:11-16). Dievas trokšta išpirkti žmones, o ne juos pasmerkti pražūčiai. Tačiau tam, kad būtų įvykdytas visas teisingumas, reikalinga sumokėti kainą. Judas Iskariotas išdavė Jėzų už trisdešimt sidabrinių (žr. Mato 26:15 ir Zacharijo 11:12-13).

Išėjimo knygoje 12:1 ir 13:16 parodoma kita atpirkimo kainos pusė: išpirkti savo pirmagimį žmonės galėjo paaukodami Paschos avinėlį. Dievas Golgotoje paaukojo savo viengimį Sūnų – Jėzų, Dievo Avinėlį (žr. Jono 1:29) – kaip galutinį Paschos Avinėlį (žr. 1 Korintiečiams 5:7). Tai įvyko per Paschos šventę 33 mūsų eros metais. Taip žmonija buvo atpirkta – t. y. mes buvome nupirkti iš nuodėmės ir jos pasekmių valdžios (žr. Romiečiams 5:6, 18).

Baltos išorinio kiemo uždangos primena mums, jog mūsų nuodėmės atskyrė mus nuo Dievo (žr. Izaijo 59:2 ir Romiečiams 3:23). Skaitydami evangelijas, kur rašoma apie Jėzaus gyvenimą, matome, kiek gailestingumo ir meilės Jis parodė žmonėms. Taip pat matome, kokio Jėzaus pasmerkimo susilaukė veidmainystė ir nuodėmė (žr. Jono 8:10- 11). Jėzuje Kristuje mes matome žmogų, kuris pamilo tiesą ir neapkentė nedorybės (žr. Hebrajams 1:9), Dievo Sūnų, kuriuo Dievas Tėvas gėrisi (žr. Mato 17:5), Sūnų, kuris yra Dievo šlovės atspindys ir Dievo teisiojo paveikslas (žr. Hebrajams 1:3). Kaip ir išorinio kiemo uždangos, Kristaus teisumas yra paremtas nuodėmės nuteisimu ir sukabintas Jo troškimu išpirkti mus, sugrąžinti mus, Jo teisiuosius, atgal pas Dievą (žr. 1 Petro 3:18).

Tačiau evangelija yra geroji naujiena: nors mes būname lauke ir mus nuo Dievo skiria uždanga, vis tik yra Durys, spalvingas, žavus įėjimas, raginantis mus užeiti vidun.