Kada ir iš kur atsirado rožančius? Kodėl jis pritapo budizme, krikščionybėje, islame? Kam jis
reikalingas? Lengva atsakyti tik į paskutinį klausimą jo paskirtis yra skaičiuoti maldas, dievų vardus arba,
kaip islame, dievo epitetus.
Manoma, kad rožančius pirmiausiai atsirado budizme, o šie, kaip ir kai kuriuos kitus elementus, - iš indų religinės tradicijos. Žinoma, kad
Šyvos garbintojai atnešdavo jam vėrinius iš 108-ių šventmedžio vaisių
kauliukų. Juos kabindavo jam ant kaklo, puošė jais savo dievą, o kartais dėdavo ant altoriaus. Ir tik vėliau
toks vėrinys tapo priemone maldoms skaičiuoti. Tai minima 3 a.
Budistų rožančių karoliukų skaičius priklauso nuo jų specializacijos ir savininkų titulo. Tibete ir
Mongolijoje jų buvo 21, o Japonijoje 32 (ir reiškia 32 Budos
dorybes). O populiariausias budistų rožančius
iš 108 karoliukų. Tiek eilučių turi RigVeda,
108 perlų virtinės brangiame dievų vėrinyje, 108 vardus turi
Šyva, Brahma, Buda, kiti svarbūs dievai. 108 varpų dūžiai Budos šventyklose skamba Japonijoje Naujųjų
metų naktį. Iš 108 statinių susideda pirmojo budistų vienuolyno Mongolijoje ir budistų šventovės aptvaras.
Budistų rožančiai pagaminti iš įvairių medžiagų nuo aukso iki vaisių sėklų. Tai priklauso nuo finansinių
galimybių bei rožančiaus paskirties. Yra žmogaus kaukolę imituojančių rožančių, yra pagamintų iš žmonių
kaulų, bambuko šaknies, riešuto branduolių. Kiekvienas jų turi savo paskirtį. Pvz., įvairūs būrėjai naudojasi
rožančiais iš gyvatės slankstelių.
Krikščionybėje rožančiai pasirodė 4 a., kai šv. Pachomas*) įsteigė pirmąjį vienuolyną. Kad
neraštingu jo mokiniai ir pasekėjai (kokių buvo dauguma) kasdien sukalbėtų nustatytą skaičių maldų ir
neapsirinktų, kiek kartų nusilenkti aukščiausiajam, jis sugalvojo panaudoti virvę, suraišiotą į tam tikrą skaičių
mazgų. Tai ir buvo pirmasis krikščionių rožančius. Tokiu naudojosi ir katalikų, ir pravoslavų vienuoliai.
Katalikybėje rožančių specializacija smarkiai pakito. Dabar juo naudojamasi tik trijų maldų skaičiavimui:
Tėve mūsų, Sveika Marija ir Garbė dievui. Labiausiai paplitęs sutrumpintas rožančiaus variantas 55
karoliukai. Įdomu, kad Europos kalbose rožančius vadinamas žodžiu, reiškiančiu rožių vainikas (lot.
rosarium, it. rosario ir t.t.).
Islamo išpažinėjai rožančiumi skaičiuoja Alacho dorybes, kurių yra 99: visagalis, mielaširdingas,
galingas, kerštingas, kantrus... visko pradžia ir pabaiga. Tiesa, musulmonų rožančiai dažniausiai būna iš
33 karoliukų tad vardijant Alacho dorybes jį reikia praleisti pro pirštus 3 kartus.
*) Šv. Pachomas (apie 292-346) Egipto vienuolis, kilęs iš Tėbų.
Buvęs Serapio
žyniu, tarnavo į Konstantino armijoje. 312 m. jo padalinį šiltai sutiko krikščionys, ir nuo tada palaipsniui linko
prie šios religijos. Po karo tarnybos apsikrikštijo ir įsteigė pirmą vienuolyną. Pachomas laikomas vienu iš
dykumų asketų pradininku (kita vertus, Serapio garbintojai dažnai pasitraukdavo į dykumą, tad Pachomas
tik kiek modernizavo tą paprotį).
Biblija apie Halloween
Bonifacas VIII. Unam Sanctum
Žodžio "krikščionis" kilmė
Seksualumas kabalos požiūriu
Patarlių knygos citatos
Prancūzų erotinio romano ypatybės
Trejybės atsiradimas
Apsinuoginę kvakeriai
Barnabo evangelija
Mitologijos puslapis
Biblijos skiltis
Vartiklis
