Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui
Taip vadinosi Marko Greko traktatas, parašytas 12-13 a. sandūroje. Aprašinėdamas įvairius
degius mišinius Viduramžių ugniasvaidžiui (graikiškai ugniai), jis mini ir nuostabias mišinio iš 1
svaro sieros, 2 svarų anglies ir 6 svarų salietros savybes. Jei juo prikimštą ilgą ploną vamzdį
įdėsime į ugnį, kai po kurio laiko ji išlėks tarsi strėlė.
Jis ir nenutuokė, kaip arti buvo šaunamojo ginklo išradimo. Tereikėjo į atvirą galą įstumti
akmenį ar švino rutuliuką ir įtvirtinti virš ugnies. Būtent tai padaryti ir susiprato arabai yra žinių,
kad pirmąsias modfas, suvirintus geležinius vamzdžius, pritvirtintus prie medinės kaladės, jie
panaudojo mūšiuose prieš ispanus prie Rondos (1305) ir Basos (1312). Seniausią modfą
vaizduojanti miniatiūra buvo rasta stebuklingai išlikusiame Šem Edino Muchamedo rankraštyje
(1320). Jos šaudė graikiško riešuto dydžio švininiais rutuliukais.
Nors pirmųjų arabų modfų griaudėjimas kėlė siaubą Europos riteriams, naujojo ginklo paslaptis
išsilaikė neilgai. Jau 1308 m. ispanai iš patrankų apšaudė Gibraltaro sienas. 1314 m. pirmieji
šaunamieji ginklai pasirodė Belgijoje ir beveik tuo pat metu panaudojami Anglijoje (anot
arkidiakono Dž. Barbotos jie naudoti Berviko tvirtovės apsiausčiai). Nuo 1324 m. šaunamieji
ginklai imti gaminti imperatoriškame Maco mieste: vokiečių riterių ginkluotėje jie buvo jau 1331
m. Brešijos ir Čividelio apgulčių metu. 1344-48 m. patrankos lydėjo Henriko iš Mainco kariuomenę.
Italijoje šaunamieji ginklai tapo žinomi po 1320-ųjų ir 1330-ais jie naudoti Venecijos ir
Genujos kare. Prancūzijoje bombardos pirmąkart minimos 1338 m. anot Fruasaro jos
1339-ais bombino Piuji-Gipomo sienas, 1340-ais Kenoa, o 1342 m. Rigualto pilį.
Pirmosios bombardas gaminančios dirbtuvės Italijoje atsirado 1345 m., Olandijoje 1356
m., Dubrovniko respublikoje 1363 m. Toliau šaunamieji ginklai plito taip: Lenkijoje 1370 m.,
Čekijoje 1373 m., Rusijoje ir Lietuvoje 1382 m., Švedijoje 1395 m. Riteriai antpuolių metu
naudojo bombardas pvz., 1377 m. prie Dvinos ir 1364 m. daužė Kauno sienas. Tad jos galėjo
pateki pas lietuvius ir iki 1382 m. arba kaip prekybinių sandėrių dalis, arba kaip trofėjai.
Kijevo paslaptys
Garo tramdytojas
Nubija ir jos istorija
Kaip veikia daiktai?
Bado kalnai Afrikoje
Iki dangų remiančių kalnų
Atsiradimai ir paaiškinimai
Ar tai tik pamėklė auksas jūrų dugne?
Gobekli Tepe - seniausia šventykla
Degtukai trumpas, bet svarbus gyvenimas
Stounhendžas: mistinis statinys Anglijoje
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Guilinas: jungtis iš amžių glūdumos
E.Blavatskaja. Kiklopų griuvėsiai
Bažnyčia už laiko gniaužtų
Ayers Rock uola: Australija
Languedoko akmenys
Žvejybos matematika
Trobriando ir kt. salos
Čingis chano mirtis
Kas išrado telefoną?
Mechaninis žvėrynas
Megalitai: dolmenai
Naska linijos, Peru
Stikliniai laidai
Vartiklis