Paranoja skverbiasi giliai... Vartiklis

„Paranoja įsiskverbia giliai. Įsirango į tavo gyvenimą...“, dainavo „Bufallo Springfield“ grupė.

O „Nirvana“ dainininkas Kurt Cobain‘as¹⁾ kartą, neilgai prieš mirtį šūviu sau į galvą (ar tikrai pats?), suriaumojo:
„Vien tai, kad esi paranojikas, dar nereiškia, kad jų nėra už jūsų“.

Vis tik, problema su valdžios konspiracijomis ta, kad biurokratai yra baisiai nekompetentingi, o žmonės negali užsičiaupti. Žmonės taip trokšta savo dviejų minučių šlovės, kad niekas negali jų sustabdyti. Tad kuo sudėtingesnė konspiracijos teorija ir kuo daugiau žmonių į ją įtraukta, tuo mažiau šansų, kad ji tikra.

Tai kodėl žmonės tiki gana neįtinamomis konspiracijos teorijomis? Mat jos sujungia į prasmingą visumą atsitiktinius įvykius ir tada į ją įtraukia sumanytą agentą. Dar pridėkime patvirtintus įsitikinimus (tai, ką žinome ar kuo tikime) ir tendencingus paaiškinimus (padarytus jau įvykus žinomam įvykiui), ir gausime pagrindą konspiracijos tikėjimui.

A. Goldwag‘as (g. 1958 m.) knygoje „Kultai, konspiracijos ir slaptos draugijos“ (2009) rašo: „Kai nutinka kas svarbaus, visa, kas yra prieš ir po įvykio, atrodo taip pat svarbu. Net paprasčiausios smulkmenos tarytum švyti svarba“. O kai prie viso to ranką prideda nagingas rašytojas, suausdamas viską į tankų audinį....

Tai kuo tikėti? Transcendentalistai linkę tikėti, kad viskas tarpusavyje susiję ir visi įvykiai turi priežastį. Empirikai linkę manyti, mūsų priežastinį pasaulio tinklą paveikia atsitiktinumai ir sutapimai, ir kad tikėjimas gali priklausyti nuo kiekvieno konkretaus tvirtinimo įrodymo. Skepticizmas kyla, nes transcendentalumas yra intuityvus, o empirizmas nėra tokiu. Ir tada paranoja skverbiasi giliai...

Kalbos apie tai jau sklando keli paskutiniai metai. O kaip neseniai skelbė BBC, atrodo, kad dirbtinis intelektas didina turčių paranoją, atseit, nekontroliuojamas DI sukels dabartinio pasaulio tvarkos kolapsą. Kokias baimes skleidžia ir „OpenAI“ buvęs vadovas S. Altmanas (Big Sure (Kalifornija) prikaupęs ginklų, aukso, kalio jodido, antibiotikų ir pan. - įsigytų iš Izraelio pajėgų) ir vyr. mokslininkas I. Sutskeveris (irgi besiruošiantis „lįsti“ į bunkerį prieš AGI išleidimą). Ir visai nesvarbu, ar kada nors AGI bus realizuotas… Bunkeris

Turčiai, tikriausiai labiau nei kada nors anksčiau, apsėsti absurdiškų „Paskutinio teismo dienos“ bunkerių, prikimštų visokiausių įsivaizduojamų ir neįsivaizduojamų įmantrybių, statymusi – atseit tie padės išgyventi per Apokalipsę arba bent jau neįleis vidų pasimetusių vargetų. Nors ši tendencija nėra nauja, tačiau dabartinė paranoja ypač pagilėjusi – tik skirtumas tas, kad nuo branduolinės katastrofos dėmesys nukrypo į lokalias grėsmes.

Pagal išleistas lėšas tai nėra įprastiniai Paskutinio teismo dienos skelbėjai. Juos užsakė tokie veikėjai kaip „Meta“ CEO M. Cukerbergas, kaip pranešama, besistatantis nuosavą salą-požeminį 1500 m² ploto bunkerį Havajuose už 100 mln. dolerių (tiesa, jis pats jį apibūdina tik kaip „mažą priebėgą“). Ir jis nėra vienas toks – tasai biznis tiesiog klesti. Kai kurie savo sodybose įrengia slaptas duris, vedančias į požemines slėptuves. Kai kurie ten įsirengia net mini medicinos centrus su operaciniu stalu ir visų įmanomų vaistų atsargomis.
2017 m. buvo pranešta, kad ir „PayPal“ ir „Palantir“ įkūrėjas Peter Thiel’as²⁾ įsigijo Naujosios Zelandijos pasą, kur turi nemažą nuosavybės dalį ir ketina į ten sprukti pavojaus atveju.

O vienos kompanijos prezidentas papasakojo ir apie klientą, besistatantį tikrą tvirtovę, į kurią galima patekti tik pakeliamu tiltu, o ją visą juosia gilus griovys, pripildytas degių skysčių, kad „prireikus virstų ugnies žiedu“. O didesniam saugumui įrengtos ir galingos vandens patrankos, galinčios numušti parašiutus, „Apache“ helikopterius ir aplamai viską, kas priartėjo 200 m aukštyje. Papildomai įrengti liepsnosvaidžiai, plieninės sienos ir oro aprūpinimo sistema.

Neseniai paaiškėjo, kad technologijų milijardierius Piteris Tilis vadovauja slaptai draugijai „Dialogas“, subūrusiai kitus generalinius direktorius ir milijardierius kartu su politiniais lyderiais. Pranešama, kad tarp jos narių yra ir NATO vyriausiasis vadas Alexus Grynkewich’ius⁶⁾ (nuo 2025 m.) ir D. Trampo žentas Jared Kushner’is⁷⁾. O pats P. Tilis 2026 m. San Franciske skaitė konfidencialių paskaitų ciklą, kuriame politikos ir technologijų klausimus nagrinėjo pasiremdamas bibliniais terminais. Jis yra sakęs, kad žmonijai gresia egzistencinės grėsmės dėl branduolinio karo arba dirbtinio intelekto (DI), kuris gali atvesti prie Armagedono. Ir, atseit, tada išgyventų tik patys išradingiausi – pvz., slaptosios draugijos nariai. Ir jo atvejis nėra pavienis!..

Per amžių amžius politiniai lyderiai dažnai baiminosi nuosmukio ir žlugimo. Pirmasis Romos imperatorius Augustas sakė, kad Roma susiduria su moraliniu žlugimu tam, kad pateisintų valdžios sutelkimą savo rankose. Tačiau dabartinis „pasaulio pabaigos politikos“ momentas skiriasi keliais aspektais: grėsmės (tiek realios, tiek įsivaizduojamos), sklindančios per socialinės žiniasklaidos algoritmus, skatinančius isteriją ir sąmokslo teorijas, plinta greičiau nei bet kada anksčiau.

Silicio slėnio įtakingi asmenys nuolat diskutuoja apie DI arba kaip apie žmonijos išsigelbėjimą, arba jos išnykimo grėsmę. „Palantir“ CEO Alex Karp’as⁸⁾ DI lenktynes apibūdino kaip „mūsų Openheimerio momentą“, kai turtingiausios pasaulio šalys turi nuspręsti, ar sustabdyti pavojingos technologijos kūrimą, ar pakreipti svarstykles jos naudai. Ir tai jau neapsiriboja ekscentiškais technologijų lyderiais, o praninka ir į valdžios koridorius, kur politiniai veikėjai pradeda skleisti radikalios politikos idėjas. Pvz., AV kariškiai dažnai skundžiasi, kad jų vadai naudoja biblinę retoriką apie pasaulio pabaigos laikus, kad pateisintų JAV išpuolius prieš Iraną. Pranešama, kad jų vadovybė užsiminė apie Armagedoną, karą Irane laikydama būtinu žingsniu siekiant Kristaus sugrįžimo.

Ir tai vyksta Trampo administracijos pataikavimo krikščionių dešiniesiems, ypač evangelikų, kaip pagrindinei „dvasinės kovos“ šalininkei, Trumpo administracija pataikauja krikščionių dešiniesiems, ypač evangelikams, kuriuos laiko pagrindine savo „dvasinės kovos“ šalininkais. JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth’as⁹⁾ save įsivaizduoja kaip dievo instrumentą egzistencinėje civilizacijos kovoje už krikščionybę. Jis su kitais įtakingais asmenimis įdarbina evangelikus ir krikščionis sionistus. Į tai galima pažiūrėti ir kaip didesnio pokyčio elementus, kai politiniai ir korporaciniai lyderiai savąją krikščionybės interpretaciją sumaišo su įsitikinimais apie JAV viršenybę. Ir tai rodo ir D. Trampo grasinimai Iranui.

Trampo administracija teigia, kad Europai gresia žemyno nuosmukis ir „civilizacijų išnykimas“ dėl imigracijos ir Europos integracijos. Remdamasis ta pačia nuostata Nigel Farage'as¹⁰⁾ iš JK, paskelbė nerimą dėl JK gresiančio „visuomenės žlugimo“.

Tyrimai parodė, kad žmonės labiau linkę remti kraštutines priemones, kai mano, kad jiems gresia egzistencinė grėsmė. Be to politinių lyderių psichologinės nuostatos yra svarbesnės neaiškiais laikais. Nenuspėjamas technologinių ir aplinkos pokyčių poveikis kelia riziką ir nerimą – o pavojus tame, kad lyderiai su oponentais, socialiniais judėjimais ar mažumų grupėmis elgsis kaip su mitiniais priešais. Tada pasaulio pabaigos politika tampa kova dėl didžiausios grėsmės žmonijai apibrėžimo. Gyvename laikais, kai žmonės susiduria su daugybe pavojų. Ir galiausiai tokios pasaulėžiūros nulemia, kaip vystysis nacionalinė politika ir geopolitika.

Dėmesį atkreipti verda dar dėl vienos priežasties. Didžiąją šiuolaikinės eros dalį įtakingiausi žmonės buvo išrinkti lyderiai ir valstybės pareigūnai. Bet atsirado naujas lyderių tipas: technologijų vadovai, prikaupę turtų ir darantys įtaką žiniasklaidai. Jų įtaka gali prasiskverbti giliai į valdžią – ką liudija E. Masko buvimas JAV Vyriausybės efektyvumo departamente ir itin svarbus „SpaceX“ vaidmuo JAV globalioje strategijoje.

Ir dabar klostosi tendencija, kad tiek pasaulinės politikos, tiek globalizacijos ateitis vis labiau priklauso nuo nedidelio politinio ir korporacinio elito psichologijos. Štai kapitalistas Marc Andreessen’as yra „technologinio akselerizmo“ šalininkas – idėjos, kad nereguliuojama technologinė plėtra yra vienintelis būdas įveikti pasaulio egzistencines problemas.

Problema, kaip yra atskirti tikras grėsmes nuo naratyvų, kurie sustiprina baimę, tuo pačiu užgožiant aktualesnes problemas. Kai diskusijos persmelktos žlugimo prognozėmis, kaip niekad svarbu sutelkti dėmesį į rizikas, kurias patvirtina faktai– pvz., klimato krizę ir demokratinių sistemų eroziją. Ir kalbant apie tai, ar technologijos gali įveikti klimato kaitą ir atnešti taiką pasaulyje, galbūt, protingiausia būtų nepasitikėti technologijų milijardierių žodžiais. Juk P. Tilis pastaruoju metu renkasi tarp bunkerį Naujojoje Zelandijoje ir prieglobsčio Javiero Milei Argentinoje.

Viltys ir tikrovė

„Yra, yra jumyse, draugai, toksai nesveikas, taigi, skepticizmas. Sakyčiau, toksai nepasitikėjimas gamtos jėgomis, žmogaus galimybėmis. Ir kus jisai dabar, jūsų nepasitikėjimas? Pokštelėjo sprogęs! Sprogo, draugužiai, visuomenės akivaizdoje ir aptaškė mane ir štai draugus iš žiniasklaidos“, Broliai Strugackiai

Kai I. Maskas pradėjo vadovauti „Tesla“, jis paskelbė, kad jo tikslas yra pasiekti masinį ekologiškų elektromobilių naudojimą. Pirmasis jų, „Roadster“, iš esmės tebuvo žaisliukas Kaliformijos technariams-turčiams, įsivaizduojantiems, kad jie rūpinasi planeta. Jokios įtakos automobilių pramonei jis nepadarė, o rinkose jis buvo sutinkamas tik homeopatinėmis dozėmis. Nors kiti su modeliai, S ir X, jau buvo arčiau masinės rinkos.

Bet kompanija susidūrė su dviem rimtomis kliūtimis: a) nebuvo įkrovimų infrastruktūros (tai ribojo naudojimo apimtį). I. Maskas nusprendė rengti savus įkrovimo tinklus, tačiau jie tiesiog neatsiperka; b) nebuvo sutarčių su pardavėjų tinklais. Čia buvo galima tartis su esamais pardavėjais, tačiau šiems neįdomūs automobiliai, reikalaujantys mažiau techninio aptarnavimo, o taip pat, dėl mažos rinkos dalies, jiems neapsimoka steigti „Tesla“ centrus. Tačiau I. Maskas nusprendė eiti tiesioginių pardavimų keliu ir steigti savus pardavimų ir serviso centrus. Tai leido jam padidinti pardavimus, tačiau nepavyko padengti išlaidų, parduodant tik po 100 tūkst. automobilių per metus.

I. Masko vizija buvo pastatyti robotizuotą fabriką. Jis jį pastatė (2017 m. gruodį), tačiau robotai neveikė, ir pats I. Maskas tai pavadino „production hell“ (gamybos pragaru). Jis persikraustė miegoti ant fabriko grindų, tačiau tai mažai padėjo – per pirmą ketvirtį buvo surinkta vos 200-300 automobilių, o ir tai rankiniu būtų kažkur šalutiniuose cechuose. Tai matydami menedžeriai išsibėgiojo kaip žiurkės iš skęstančio laivo. 2018 m. balandžio 14 d. I. Maskas paskelbė, kad jis suklydo, kad pašalins robotus ir samdys žmones. Darbuotojai buvo verčiami didinti gamybos apimtis, o tai sukėlė kadrų kaitą – kol galiausiai svajonė apie robotizuotą gamyklą virto nekvalifikuotų meksikiečių, apmokytų tik 3 d., sankaupa. Net keista, kad su tokiu kontingentu buvo sugebama pagaminti 650-800 mašinų per savaitę dirbant viena pamaina. Aišku, dirbama ne viena pamaina. Į kokybę, matyt, jau spjauta – viskas, kad būtų „užmuilintos akys“ investuotojams.

Ši teorija atsirado dar iki „Ožiaragis 1“ filmo. Ar tikrai mes nusileidome Mėnulyle? O gal ta istorija buvo sukurpta Los Vege? Skeptikai klausia, kodėl Mėnulyje padarytose nuotraukose nesimato žvaigždžių. Ar šešėliai ant nusileidimo modulio kojų yra dėl Saulės ar dėl dirbtinio apšvietimo? Ar ant „Mėnulio“ akmenų neįžiūrimos raidės, sukeliančios mintį, kad tai tėra butaforija? Ir jeigu įsižiūrėsite atidžiau, ar neišvysite popieriaus sujungimo siūlių? Gal ta apgaulė buvo pastangos įrodyti, kad tęsiamas Džono F. Kenedžio pažadas, kad JAV dar 6-ame dešimtmetyje Mėnulyje išlaipins žmogų.

Tačiau oficialūs asmenys verčia akis ir bando aiškinti įvairius neatitikimus: keletą šešėlių (nuo Žemės atspindėta Saulės šviesa) ir nuotraukas, padarytas virš paviršiaus (kad astronautai buvo pašokę į viršų) ir retoriškai klausia, kaip tokią apgaulę daugelį metų paslaptyje galėjo išlaikyti tūkstančiai mokslininkų.

2001 m. Fox TV du kartus atsiprašė už dokumentinį filmą „Konspiracijos teorija: Ar mes nusileidome Mėnulyje?“

Maža vėliavytė nusileidimo modulio šone žemiau „K“ indikatoriaus neturėtų būti matoma, nes yra šešėlyje. Bet ji gali būti matoma dėl Mėnulio paviršiaus ir baltų astronautų skafandrų atspindėtos šviesos. Mėnulyje nebūtinai vienas šviesos šaltinis. Juk yra matoma astronautų šalmo apatinė dalis.

Nuotraukose nėra žvaigždžių. Išlaikymas buvo per trumpas, kad spėtų užfiksuoti silpną žvaigždžių šviesą beorėje erdvėje.

Plėvesuoja vėliava. Ją buvo sunku įbesti į gruntą, tad buvo užsimota ir trenkta „iš jėgos“.

Astronautai negalėjo išgyventi aukšto radiacijos lygio Van Allen magnetiniuose žieduose. Bet jie juos pralėkė 25 tūkst. mylių per valandą greičiu.

Ar ne todėl „General Dynamics“ kvailiai 1962-ųjų rugpjūtį įsiveržė į Judith Campbell Exner apartamentus, kad gautų įrodymus apie jos aferą su prezidentu Dž.F. Kenedžiu? Įrodymų, kurie galėtų paaiškinti 6,5 mlrd. dolerių kontraktą apsaugos firmai. Ar Kenedis prieš jį išrenkant nepasiuntė Exner su lagaminu pinigų į Čikagą, kad užsitikrintų kito jos meilužio, Sam Giancana, paramą? Ar prezidentas nepasirašė 600 tūkst. dolerių, skirtų Marilyn Monroe, čekio, kad paslaptyje išlaikytų jų romaną? Ar Giancana, jausdamas esąs išduotas Kenedžio klano, neprisidėjo prie lemtingo mygtuko paspaudimo Dalass'e?

Atrodo, kad įvairių „atskleidimų“ (meilės ryšių ir nužudymo) apie JFK (Džoną F. Kenedį) nesuskaičiuosi...

¹⁾ Kurtas Kobeinas (Kurt Donald Cobain, 1967-1994) – amerikiečių alternatyviojo roko muzikantas, dainų autorius, labiausiai žinomas kaip gitaristas bei roko grupės „Nirvana“ įkūrėjas (1987 m.) ir lyderis. Grupė tarptautinę sėkmę pasiekė su daina „Smells Like Teen Spirit“ su antruoju grupės albumu „Nevermind“ (1991). Paskutiniais savo gyvenimo metais Kobeinas buvo priklausomas nuo heroino ir kentėjo nuo chroninių sveikatos problemų, taipogi ir depresijos. Galiausiai nusišovė.

²⁾ Piteris Tilis (Peter Andreas Thiel, g. 1967 m.) - vokiečių kilmės amerikiečių verslininkas, politikos aktyvistas, ribotos rizikos fondų valdytojas, kartu su M. Levčinu 1998 m. įkūręs „PayPal“ ir buvęs jos generaliniu direktoriumi (iki jos pardavimo „eBay“ 2002-ais). Buvo investuotoju į „Facebook“ (2004) ir įėjo į jos direktorių tarybą. 2000-10 m. buvo „Clarium Capital“ prezidentu. Tapo pirmuoju „Facebook“ investuotoju (2004). 2003 m. įsteigė „Palantir“, kuriančią duomenų analizės PĮ. 2012 m. įkūrė „Mithril“ fondą. Pažiūromis – konservatyvus libertarietis; viešai pasisako esąs gėjus. Yra aktyvus JAV mokymo sistemos kritiku ir yra įsteigęs „Thiel Fellowship“ stipendiją. Nors sakosi esąs katalikas, domisi Antikristo, Armagedono ir kitomis apokalipsinėmis temomis. Yra dabartinės JAV mokymo sistemos kritiku, laikydamas, kad universitetinis išsilavinimas yra pervertinamas ir tėra išpūstu burbulu. Nuo 6 m. amžiaus iki 2003 m. žaidė šachmatais ir 2016 m. pasaulio čempionate padarė simbolinį pirmą ėjimą tarp S. Karjakino ir M. Karlseno.

³⁾ Aleksas Grinkevičius (Alexus Gregory Grynkewich, g. 1971 m.) - baltarusių kilmės amerikiečių generolas, NATO vyriausiasis vadas (nuo 2025 m. birželio mėn.). Pradžioje buvo naikintuvų pilotas. 2022-24 m. vadovavo 9-osioms Oro pajėgoms. 2026 m. vasarį susitiko Abu Dabyje metu sutarė karinę komunikaciją tarp JAV ir Rusijos.

⁴⁾ Džaredas Kušneris (Jared Corey Kushner, g. 1981 m.) - žydų kilmės amerikiečių verslininkas, politikas, 2006 m. įsigijo laikraštį „New York Observer“. 2009 m. vedė Ivanką Trump. 2017-21 m. D. Trampo patarėjas, kuravo ryšius su Izraeliu. Priėmė keletą kontraversiškų sprendimų ir pasisakymų. 2019 m. jam diagnozuotas skydliaukės vėžys.

⁵⁾ Aleksas Karpas (Alexander Caedmon Karp, g. 1967 m.) - žydų kilmės amerikiečių verslininkas, vienas iš „Palantir Technologies“ steigėjų (2004) ir CEO. Nors neturi techninio ar verslo išsilavinimo, jo filosofinis pasirengimas padeda suprasti politinius ir etinius susirūpinimus. Jis kritikuoja „Google“ ir „Facebook“ už šių dėmesį duomenų apsaugai. Dažna į dalyvauja Reigano Nacionalinės gynybos forume, kuriame susirenka kariškiai ir gynybos srities kompanijų atstovai. Yra Bilderbergo susirinkimų valdančiojo komiteto narys. Laiko, kad vakarietiškas gyvenimo ir tvarkymosi būdas yra pranašesnis. Ir atseit, nors pilnai nesutinka su demokratų pozicija, balsuoja prieš Trampą. Išleido knygą „Technologinė respublika“ (2025, kartu su N. Zamiska), kurioje kritiškai vertina Silicio slėnio pasitenkinimą savimi ir Vakarų šalių blėstančias ambicijas, teigiant, kad programinės įrangos pramonė privalo bendradarbiauti su vyriausybe, kad išspręstų neatidėliotinus iššūkius, ypač lenktynėse dėl dirbtinio intelekto.

⁶⁾ Pitas Hegsetas (Peter Brian Hegseth, g. 1980 m.) - amerikiečių kariškis, TV vedėjas („Fox News“ komentatorius nuo 2014 m.), autorius, Gynybos ministras (nuo 2025 m.). Jaunystėje buvo karštas Izraelio rėmėjas. Tarnauti armijoje pradėjo 2003 m. Palaike COVID-19 sąmokslo teoriją teigdamas, kad virusas sugalvotas demokratų, kad laimėtų tarpinius 2022 m. rinkimus. Smarkiai kritikuoja NATO, kad tik prašo JAV pagalbos ir yra ne aljansu, o JAV apmokamu Europos saugumu. Ukrainos klausimą laiko „menku“ ir 2025 m. birželį sustabdė JAV paramą Ukrainai.

⁷⁾ Naidželas Faražas (Nigel Paul Farage, g. 1964 m.) - JK politikas, nuo 2024 m. einantis Reform UK partijos (buvusios „Breksito partija“) lyderio bei parlamento nario pareigas. 1999-2020 m. buvo Europarlamento deputatu, kur pagarsėjo aštriais ir skandalingais pareiškimais. 2026 m. kartu su partija laimėjo vietos rinkimus. Kaip didelis alaus mėgėjas, dažnai lanko pabus, kur surengia neformalius susitikimus su jų lankytojais; jo įvaizdis - su cigarete ir alaus bokalu.