|
Linksmosios istorijos
Mobilusis telefonas Gyveno kadaise vienas toks vyras su žmona. Ir nusibodo jis jai kažkaip, tiesiog nepakeliamai, Ji ir
nusprendė, vis tik jaunesnė, traukti ten, kur pati nežino, na, kad ir už trijų marių, trijų jūrų. Į žmones
pasižvalgyti, save parodyti. O dukterį, tiesiog merginą vedybinio amžiaus, užmiršo.
Apsivedė vyriokas. Nebloga teko jam žmona, bet irgi su dukra. O visi žino, ką reiškia su pamote gyventi ir tai ne taip, ir tai... O ką jos dukra bedarytų, vis galvą paglosto: kokia protinga, kokia gerutė... P podrukra, vadinasi, bloga. Štai ir sumanė sena ragana podukrą į pasaulį išsiųsti. Na, daryti nėra ką nuvežė tėvas savo dukrą į mišką ir pasodino po medžiu kažkokiu. Mergina nors ir
pasipiktino, tačiau sėdi po egle, dreba, šaltis ją krečia. Jai nušvito, kd tai pamotė nusprendė jos atsikratyti.
Supyko, išsitraukė iš savo baltojo rankinuko mobilųjį telefoną, surinko pažadėtąjį numerį ir sako tarsi
įsižeidusi: Ir išsipasakojo viską, koordinates nurodė. Jonelis gerą darbą turėjo ir gerai uždirbo, o merginos tėvas, paakintas pamotės, buvo prieš ir nors tu ką. Tai va, jis, tasai Jonelis, gretai atlėkė, pasiėmė Eleniutę, apvilko sabalų kailiniais, rankovės smaragdais puoštos, ir nusivežė. Prie trobos tik sekundei stabtelėjo, dukra išlipo ir su tokia ironija ištarė: adju, girdi, tėveli, tu taip, tai ir aš taip. Ir nuvažiavo su Joneliu. O pamotė viską matė, jaunikį tokį respektabilų, o svarbiausia, kailinius, ir tarė savo kvaileliui: greitai vežk, girdi, ir mano dukrą ten pat. Po egle. Na, daryti nėra ką nuvežė tėvas savo podukrą į mišką. Ir viskas buvo lygiai taip pat. Tik skubėdama jinai toji podukra pakrovėją pamiršo paimti. Tad čia pasaka ir baigiasi. Radikali išeitis Pagaliau penktoko Petriuko tėvas mokykloje. Mokytojų kambarys pakvimpa alkoholiu ir pigiu nikotinu. - Jūsų sūnus retokai į mokyklą ateina, priekaištauja klasės auklėtoja. S. Altovas. Aplink pasaulį Musė pateko į lėktuvo tualetą. Taip ir skraidė ji nuo Niujorko iki Barselonos, nuo Frankfurto prie Maino iki Bankoko, o tada iki Melburno ir atgal. Per mėnesį, nepalikdama tualeto, apskraidė beveik visą pasaulį. Tada vietinėms musėms pasakojo: Patikėkit, pasaulio daug pamačiau, duok Dieve, kiekvienai tiek! Iš dalies... Nors mano saulė jau leidžias, Laimingas, kad dar gyvenu, Aplankiau linksmą našlę, Nešinas klausos aparatu. Pakylėtas dvasia, išeidams, Paklausiau jos iš širdies: Ar gera buvo su manim? Ir atsakė: Iš dalies...
Papildomi skaitiniai: | |
- Iš jo visko galima tikėtis...