Žvilgsnis ir žodis

Bulgarų kilmės Obramas Mikaelis Aivenchovas (1900-1986), Prancūzijoje įkūręs pasaulinę Baltąją broliją, teigė: "Žmonės mano priartėsią prie Dievo, jei melsis ir medituos. Nieko panašaus. Net dvasinis darbas taptų proziškas ir nuobodus, jei nesiektume idealo. Ir priešingai, į patį paprasčiausią darbą įdėdami dievišką idėją, jį sudvasinate. Dvasingas žmogus žino, kaip visa, ką jis daro, panaudoti, kad užmegztų ryšį su Dievu ir pasiektų harmoniją".

Patikėję, kad žmogus sudarytas iš daugybės "kūnų, kurių tik vienas regimas, tenka sutikti, kad viskas, ką žmogus daro, sukelia vibracijas nematomuose pasauliuose ir gali atkreipti ten gyvenančių būtybių dėmesį. Vadinasi bet kurį veiksmą galime pavadinti magija, ypač, jei apie tokį ryšį tarp pasaulių žinome. Tad O. Aivenchovas pataria: "Netrankykite durų ir nemėtykite daiktų... Nuolat stebėkite savo gestus ir mimiką, kiekvieną minutę suvokite, kas jai išreiškiama. Ruošiant maistą jūsų rankų judesiai taps magiški, jei kalbėsite šitaip: 'Į šitą šiek tiek Meilės, o šitą šiek tiek Išminties, š šitą šiek tiek Tiesos...'".

Taip pat jis aiškina: "rankos susijusios su valia ir yra tarsi antenos, o be to, kiekvienas pirštas geba perduoti ir nuimti įvairius virpesius ir bangas, sklindančias kosmose. Šia energija galima išgydyti save ir kitus. Ant mūsų rankų susikaupia daug nešvarumų. Norint, kad jos veiktų kaip antenos, jas reikia kruopščiai plauti, tačiau ne fiziniu vandeniu. Kaip galima dažniau įsivaizduokite, jog įjungiate dvasinio vandens čiurkšlę, trykštančią švariais, šviesiais atspalviais ir pakiškite po ja rankas".

Jis teigia: "Žvilgsnis taip pat magija. Yra du žvilgsnių tipai: duodantys ir imantys. Turite stebėti savo žvilgsnį ir savęs klausti: 'Ar aš duodu, ar imu?' Gera duoti ir gera imti, tačiau jei visą laiką imate, išsekinate kitą tarsi vampyrai; žmonės nuo jūsų bėgs, nes būsite dvasinis vagis".

Žvilgsnyje viskas – šiurkštumas ir grožis, bukumas ir nuovoka, kilnumas ir suktybė, jėga ir silpnumas. Tai mūsų esmė; jis visur palieka savo pėdsakus. Norėdami jį pakeisti, turime keisti gyvenimą, mąstymą ir elgseną. Kitam padėti galite vien pažvelgę į jį!

Ir žodžio galia didelė. Jį M. Aivanchovas palygino su raketa, "praskriejančia kelis pasaulius, išlaisvinančią įvairias jėgas ir sužadinančia kitas būtybes". Nesunku žmogų apšmeižti, o atitaisyti skriaudą – kaip bandyti sulaikyti budelius, kuriems liepta nužudyti nekaltą.

Žmogus turi išmokti pagauti įspėjančiuosius signalus, paanalizuoti prisiminimus. Atsirasti nemalonus pojūtis saulės raizginyje, lydimas sunkaus jausmo ar minčių; prieš akis iškilti koks nors vaizdas. Svarbūs – "dvasiniai skiepai": kaip įskiepijami skirtingas savybes turintys medžiai duoda bendras savybes, taip iš geidulių galime gauti aukščiausią meilę, o iš įniršio – blogio atsižadėjimą ir pan.

"Gamta pilna visokių esybių, įvairiai vadinamų pagal šalį: elfai, fėjos, gnomai, kaukai, salamandros, undinės, nimfos, driadės... Miške, gamtoje turi suvokti, kad ... esi stebimas. Ir negalima į tai nekreipti dėmesio! Turime su tomis būtybėmis bendrauti, žavėtis jų veikla. Joms patinka, kai jos vertinamos, tada su jumis elgiasi draugiškai ir net gali apdovanoti: duoti gyvybinių galių, poetinio įkvėpimo, aiškiaregystės galių... Pabandykite prieiti prie medžio ir tarti: 'Koks tu nuostabus, galingas, stiprus ir tvirtas! Tu ilgai gyvensi! O kad turėčiau tavo stiprybę ir tvirtumą! Kitiems medžiams pasakyk, kai jie puikūs, kad myliu juos, perduok mano linkėjimus, pabučiuok!' Kol mišką paliksi, į tave žvelgs daug miško būtybių. Jos džiaugsis, šokinės aplink".

"Kai Dievas tvėrė pasaulį, jis paliko pėdsaką, pagal kurį žmonės jį galėtų vėl rasti, t.y. ženklus, parodančius kelią atgal". Svarbiausias tų ženklų yra Saulė. Juk spinduliai turi daugybę okultinių ir gydomųjų savybių. Tačiau svarbiausia, kad ji duoda žmonėms supratimą apie aukščiausią idealą. Saulė dovanoja šviesą ir šilumą visiems gyviems padarams – nepriklausomai jie geri ar blogi. Ji mato blogį, bet kantriau brandina savo vaisius. "Kai einate stebėti Saulės patekėjimo, įsivaizduokite save ten, viršuje, ir iš ten žvelgiate į save patį. Reikia sau sakyti: 'Vargšelis, koks jis ten mažutis ir juokingas! Tik pažiūrėkite, kaip jis atrodo! Reikia jam padėti'. Šiuo pratimu kiekvieną dieną galite pamažu atkurti tiltą... Pasiekę Saulę, įsivaizduokite, kad kviečiate archangelą Mykolą, įsivaizduokite jį kalbantį su jumis, paimantį jus už rankos, atveriantį paslaptis, suteikiantį dalį savo šviesos. Ir retkarčiais tai, ką gaunate, atiduokite jam, esančiam apačioje... Ir pajusite, kaip plečiasi jūsų sąmonė, stiprėja ramybės jausmas, kaip atsiveria nauji horizontai, atsiranda naujų savybių, atsiskleidžia nauji centrai vadinami čakromis... Pamažu tapsite nauja asmenybe, išoriškai panašia į kitus, o viduje jau kitokia...". Tad dažniau išeikite stebėti Saulės patekėjimo.
 

Bloga akis
Dievų ir žmonių akys
Vabalai - ryšininkai
Astrologijos kiltis
Helovyno istorija
Mito ir mokslo susidūrimas
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte
Kas: čerauninkės, žolininkai ar raganos?
G. Gurdžijevas. Ketvirtasis kelias
A. Stoliarovas. Kryžiaus žygis į tyrus
Žmonių aukojimas actekuose
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Šinto ir japonų tikėjimai
Vidinis žmogus ir keturi
Budizmas ir nemirtingumas
Pirmosios dienos balsai
Avesta. Vendidado knyga
Astrologija ir visuomenė
Mitologijos puslapis