Tai matėte ne kartą...
Lentelė su skirtingo dydžio raidžių eilutėmis kas nesitikrino pagal ją regėjimo oftalmologo kabinete? Vienas pirmųjų ją panaudojo prancūzų gydytojas Ferdinandas Monoeris*) (1836-1912). Jo variante, atmetus stambiausių raidžių eilutę, kraštinės raidės duos jo vardą FERDINAND MONOYER DM (t.y., medicinos daktaras)
Be to, jis įvedė dioptrijos sąvoką linzių (prie kurių priskiriamas ir akies lęšiukas) optinės galios mato vienetą. Viena dioptrija linzė, kurios židinys yra 1 m nuo jos. Visiems, nešiojantiems akinius, šis vienetas žinomas iš akinių recepto.
1862 m. Hermanas Snelenas (Herman Snellen, 1834-1908) sudarė lenteles regos aštrumui tirti, vienos minutės
žiūros kampą laikydamas norma (1,0). 1909 m. Tarptautinis oftalmologų kongresas patvirtino jį normalaus regos aštrumo
standartu. Šis rodmuo ne riba, jis tik nurodo tik žemutinę normos ribą. Daugelio žmonių mažiausias regos kampas yra vienos
minutės dydžio. Naudojant optotipų lenteles, pagaliau atsirado galimybė regos aštrumą įvertinti skaitiniais dydžiais.
Ženklai, skirti regėjimo aštrumui nustatyti, yra labai įvairūs. H. Sneleno pasiūlyti ženklai yra E formos. Kiekvienos ženklo detalės
storis yra toks, kad žiūrint į jį iš tam tikro atstumo, akyje susidaro vienos minutės žiūros kampas. Viso ženklo aukštis ir plotis yra 5
k. didesnis negu jo atskirų detalių storis ir visas ženklas matomas 5' kampu.
Sneleno ženklai |
 Landolto ženklai |
Kodėl būdami alkani pykstame?
Ech, kokia dienos pradžia! Pusryčiai praleisti, pietūs atidėti, laikrodis rodo 2 val. dienos. Gliukozės kiekiui kraujyje mažėjant, smegenų kantrybė senka, streso hormonų kiekis auga, - ir smulkūs nepatogumai pradeda kelti pykčio protrūkius. Tai, kas atrodo bloga nuotaika, iš tikro tėra biologinė pavojaus sistema alkis perauga į pyktį. Ir sąryšis tarp alkio ir emocijų yra aiškiai išreikštas literatūroje ir pop-kultūroje; pvz., Snickers reklamoje išalkę jos veikėjai tampa suirzusiais ir įsiutusiais ir tai palydi sloganas: Kai esi alkanas, nesi savimi!.
2011 m. Tel Avivo un-to tyrėjai analizavo, kaip teisėjo alkio lygis veikė skiriamų bausmių griežtumą ir nustatė,
kad ir pastebėjo, kad artėjant valgymo laikui palankių sprendimų sumažėjo nuo 65% iki beveik nulio. Skaičiai
sugrįždavo, teisėjams pavalgius. Šis tyrimas įvedė alkano teisėjo terminą aiškinant alkio pasekmes, tačiau
nustatyta, kad tuos rezultatus galėjo įtakoti ir kiti veiksniai (kaip nuovargis ar noras atidėti bylos nagrinėjimą).
Nuo tada buvo atlikta ir daugiau eksperimentų apie alkio poveikį emocijoms; pvz., 2022 m. K. Landsteinerio
Sveikatos mokslų un-te Žemutinėje Austrijoje taip pat nustatyta, kad, jautę didesnį alkį, buvo piktesni irjautė mažiau malonumo.
Prieš dešimtmetį psichologai iškėlė hipotezę apie gliukozę, kurios sumažėjimas, atseit, trukdo emocijų suvaldymą. Tyrėjai eksperimento dalyvius prašė badyti adatomis vūdū lėles, vaizduojančias jų sutuoktinius (kaip žiauru!!!) arba garsiai rėkauti. Tie, kurių gliukozės lygis buvo žemesnis, subedė daugiau adatų arba rėkavo. Tačiau prieštaringi rezultatai ir nepavykę jų pakartojimai atmetė šį spėjimą dėl gliukozės.
Alternatyvus aiškinimas glūdi pačioje alkio fiziologijoje. Vienu pagrindiniu hormonu, pranešančiu apie alkį, yra grelinas, kuris susidedantis iš 28 aminorūgščių, daugiausia išskiriamas skrandyje. Jis skatina susijaudinimo hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, išsiskyrimą. Tad, kai gliukozės lygis žemėja, pasipila įvairių hormonų ir neuropeptidų kaskada, o tai ne tik sukelia mūsų elgesio pokytį (poreikį išeiti ir nusipirkti maisto), bet ir paveikia emocijas. Ir tikrai, skenuojant alkanų žmonių smegenis, pastebėtas emocijas reguliuojančių sričių tokių kaip migdolo, salelės (insula) ir juostinės žievės (cortex cingularis) - suaktyvėjimas.
Alkis didina agresiją ir impulsyvumą ir kitiems gyvūnams, pvz., musėms, vabalams, surikatoms, gemzėms ir žiurkėms. Tai patvirtinta bandymais, pvz. graužikams suleidžiant grelino. Bet kaip grelinas sukelia pyktį? Jis aktyvina neuronus pagumburyje, smegenų srityje, kuri yra labai svarbi homeostazei palaikyti, ir sukelia neuropeptido Y, stipraus apetito stimuliatoriaus, išsiskyrimą. Spėta, kad šis peptidas yra agresijos reguliatorius, nes jo pastebėta daugiau pas asmenis, turinčius staigaus pykčio priepuolio sindromą.
Vis tik, galbūt, alkis ne skatina pyktį, o tiesiog verčia negatyviau vertinti pasaulį. Tam buvo atliktas bandymas, kurio metu prašyta dalyvių pažvelgti į neigiamus, teigiamus ar neutralius emocinius vaizdinius, o po to į dviprasmišką, pvz., kinų hieroglifą. Alkani dalyviai, matę neigiamus vaizdinius, juos vertino kaip nemalonius, o alkanų mačiusių teigiamus ar neutralius vaizdinius, suvokimas nesiskyrė nuo sočių asmenų suvokimo.
Be to, ryšys tarp alkio ir emocijų akivaizdus ir žmonėms, turintiems valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė anoreksija ar bulimija. Tarkim, kai kurie asmenys su nervine anoreksija alkį laikė maloniu.
Išsivalėte dantis - ir maisto skonis bjaurus?
Ryte atsikėlę pasirąžote, išsivalote dantis ir nuskubate į virtuvę, kur įsipilate stiklinę apelsinų sulčių. Gurkštelėjate ir fui, kaip bjauru! Kas verčia burną po dantų išsivalymo pajusti tokį bjaurų skonį?
Jei trumpai tai dantų pastoje esančios riebalus tirpdančios medžiagos. Ir kadangi skonio receptoriai daugiausia
sudaryti iš riebalų, jie nusimuša kaskart, kai valomi dantys.
Tai gal laikas liautis su tuo rytiniu įpročiu valytis dantis?! Tačiau tas sutrikimas laikinas ir tetrunka vos
kelias minutes. O dantų valymas išlieka svarbiu saugant savo sveikatą.
Bet vis tik kaip tai veikia? Evoliucija mūsų smegenis užprogramavo taip, kad mėgtume saldžius dalykus, kūnui
ir smegenims suteikiančius (greito) kuro, ir vengtume karčiųjų nuodų, galinčių mus pražudyti.
Jeigu paliestumėte savo liežuvį, pajustumėte ant jo yra daugybę mažų gumbelių ir dryželių. Kiekviename iš tų gumbelių yra gausu skonio svogūnėlių, pilnų skonio receptorių. Savo burnose turime apie20004000 skonio svogūnėlių, o kiekviename jų yra 10-50 skonio receptorių. Jie leidžia mums pajusti 5-is pagrindinius skonio tipus (saldų, rūgštų, sūrų, kartų ir umami).
Visas jūsų kūno ląsteles kartu gaubia išorinis sluoksnis, kuris vadinamas membrana, sudarytas iš riebalų, vadinamų lipidais. Saldaus arba kartaus skonio receptorių ląstelėse ląstelių membranose taip pat yra speciali molekulė, vadinama G baltymo receptoriumi arba GPCR. Kai kurios GPCR skirtos aptikti saldų skonį - jos blokuoja visus junginius, kurie nėra saldūs, ir reaguoja tik į cukrų, kurį gali panaudoti organizmas. Kitos GPCR aptinka kartų skonį, reaguodamos į daugybę gamtoje esančių nuodingų junginių - ir jos veikia kaip vidinė signalizacijos sistema.
O štai sūrumo ir rūgštumo suvokimas vyksta šiek tiek kitaip. Šie skoniai pajuntami, kai teigiami jonai (katijonais), praeina pro mažytes angas sūraus ir rūgštaus receptorių ląstelių membranose. Sūrumo atveju katijonas yra teigiamai įkrautas natris, kurio daug natrio chloride (t. y. įprastoje druskoje). Rūgščiam skoniui katijonas - tai teigiamas vandenilio jonas. Nors skirtingų tipų rūgštys gali būti iš skirtingų cheminių junginių, jos visos turi vandenilio katijoną.
Valgant bulvių traškučius, teigiami natrio katijonai iš druskos praeina pro specialias angas receptoriaus membranoje, sukurdami sūrų skonį. Panašiai vandenilio katijonai (pvz., iš raugintų kopūstų) prasiskverbia pro kitas specialias angas jūsų rūgštaus receptoriaus membranoje ir siunčia rūgštų signalą jūsų smegenims.
Grįžkim prie dantų pastos ir apelsinų sulčių. Apelsinų sultyse gausu cukraus,
tačiau yra ir citrinos rūgšties, turinčios vandenilio katijonų. Todėl jos yra yra tarsi saldžiarūgštė skonio simfonija!
Tačiau prieš tai išsivalėte dantis! Ne tik pastoje esantis mėtų skonis kontrastuoja su saldumu. Joje yra valiklio natrio laurilsulfato
(SLS), padedančio pašalinti dantų apnašas (jos yra lipni mikrobų plėvelė, galinti sukelti ėduonį ir nemalonų burnos kvapą).
Juk tikriausiai esate matę, kas nutinka, kai į riebaus vandens pilną kriauklę įpilate ploviklio jis suskaido riebalus ir indai plaunasi lengviau. Tačiau burnoje yra skonių receptoriai, kurių membranos sudarytos iš lipidų, kuriuos suardo dantų pastoje esantis valiklis. Todėl laikinai ir sutrinka skonio suvokimas geriant apelsinų sultis prisideda kartumo pojūtis.
Kutenimas: kitų ir savęs
Netikėtas kutenimas**), ypač jautriose vietose, tokiose kaip pažastys, liemuo ar padai, gali priversti daugumą
žmonių nevaldomai juoktis ir priversti juos muistytis, tuo tarpu kiti gali likti visiškai abejingi. Kas gi
konkrečiai tam tikrą prisilietimą paverčia kutenimu? Kutenimas yra keistas ir intriguojantis pojūtis, kurį
mokslininkai vis dar stengiasi išsiaiškinti.
Konstantina Kilteni su kolegomis iš Donderso ir Karolinskos institutų Švedijoje tuo tikslu sukūrė automatizuotą kutinimo aparatą. Eksperimento dalyviai kišo kojas pro platformos angas, kur mechaninė lazdelė kuteno jų padus. Tyrėjai stebėjo smegenų veiklą ir platų reakcijų spektrą: vieni žmonės nevaldomai juokėsi, kiti krūptelėjo ir atsitraukė, o kai kurie liko visiškai abejingi.
Ir nors Aristotelis manė, kad kutenimas būdingas tik žmonėms, žiurkės ir didžiosios beždžionės taip pat gali būti jo paveikiamos, - o tai rodo evoliucinį šio pojūčio pagrindą. Mokslininkai pasiūlė keletą teorijų apie kutulio priežastis. Pagal vieną jis atlieka socialinę funkciją; padeda užmegzti ryšį tarp žmonių, nes priverčia žmones juoktis (geros nuotaikos generatorius; už ją pasisakė ir Č. Darvinas). Kita teorija teigia, kad kutenimo reakcija yra apsauginis refleksas, padedantis organizmui reaguoti į netikėtus pojūčius pažeidžiamose vietose (pvz., vabzdžius, smulkius gyvūnus ) ir išlikęs evoliucijos tėkmėje - bet tada klausimas: kodėl kutenamas žmogus juokiasi?! Tai gal tai tiesiog sudėtingos nervų sistemos veiklos šalutinis efektas, kylantis iš ribinių būsenų tarp švelnaus prisilietimo ir smarkesnio (skausmingo) poveikio argumentu tam yra tai, kad jautrios kutenimui vietos yra ten, kur oda plonesnė ar kur sueina daugiau nervų mazgų.
Bet kodėl beveik neįmanoma pakutenti save?! Tai irgi pastebėjo dar Aristotelis. Anot Kilteni, smegenys prisilietimą prie savęs apdoroja kitaip nei kitų prisilietimą. Kai žmogus pajudina ranką, norėdamas paliesti veidą, smegenų somatosensorinė žievė prisilietimą registruoja silpniau nei kito prisilietimą. Taip yra todėl, kad dar prieš prisilietimą smegenėlės, t.y. sritis, atsakinga už judesio numatymą, numato pojūtį ir neleidžia suveikti kutenimo refleksui.
Be to, asmenims, sergantiems šizofrenija, yra sumažėjęs neuronų aktyvumas srityse, susijusiose su savęs lietimu - dėl to jiems gali būti lengviau save kutenti. Tyrėjai teigia, kad tai gali būti dėl sutrikusio numatymo mechanizmo ir haliucinacijų sunkumu, kai asmenys savęs lietimą suvokia kaip svetimą.
Vis tik dar daug kas lieka nežinoma dėl kutenimo - jis tebelieka didele neurologijos mįsle.
*) Ferdinandas Monojeris (Ferdinand Monoyer, 1836-1912) - prancūzų oftalmologas, 1872 m. įvedęs
lęšio laužiamosios gebos matavimo vienetą dioptriją. Taip pat žinomas kaip Monojerio lentelės, kuri naudojama regos
nustatymui, sudarytojas. 1877-1909 m. buvo Liono un-to medicininės fizikos profesoriumi.
Monojerio lentelė susideda iš eilučių, kurių kiekvienoje surašytos vienodo dydžio raidės, o raidžių dydis didėja
eilutėse link apačios. Numatytos dvi lentelės tikrinant iš 3 (baigiasi NXV) ir 5 m. (baigiasi ZU;
būtent šioje F. Monojeris įdėjo savo vardą). Raidžių dydis parinktas taip:
AV = 1/a = x/10
kur a - skiriamasis kampas minutėmis; x dešimtosios regėjimo aštrumo
dalys. Tad regos aštrumui 10/10, a = 1' = apie 0,0166o
**) Kutenimas - reakcija į žmogaus ir kai kurių gyvūnų odos prilietimą, kurią paprastai lydi visuotinis suaktyvėjimas, lydimas nevaržomo juoko ir nevalingų judesių gausa. Veidas paprastai parausta, pulsas ir kvėpavimas padažnėja, o po ilgai trunkančio kutenimo žmogus gali jaustis išsekusiu. Išskiriami du kutenimo tipai: knizmeze (lengvų prisilietimų pojūtis, pvz., lengvas perbraukimas ar vabzdžio ropojimas) ir gargalezė (reakcija į smarkesnius kutenimo veiksmus, ypač jautriose kutenimui vietose: vidinės ausies sritys, šlaunų sritys, kaklas, šonai, pažastys, pilvas ir bambos sritis, sritys po keliais, padai Viduramžių Europoje ir Indijoje kutenimas naudotas kaip ypatingas kankinimo būdas.
Robotų iškilimas
Akiniai nuo saulės
Mokslas apie garbanas
Karai dėl telefono
Mechaninis žvėrynas
Akys išduoda mintis...
Zingeris ir jo siuvamoji
Kuo taps Homo sapiens?
Kodėl kraujas raudonas?
Tokios tad buvo lenktynės
Atsiradimai ir paaiškinimai
DNR kvantinis kompiuteris?
Langų stiklas Lietuvoje
Šiltų prisiglaudimų paslaptis
Elektros panaudojimas žemdirbystėje
Celuloidas plastmasių prosenelis
Ar mašina kada nors mąstys?
8 alternatyvūs energijos šaltiniai
Apie ugnį neprieteliaus sudeginimui
Degtukai trumpas, bet svarbus gyvenimas
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Naglumas sėkmės garantas
Kas išrado telefoną?
R. Silverbergas. Musės
Kaip veikia daiktai?
Stikliniai laidai
Vartiklis