Vorutos kalendorius Sausio mėn. 10-17 d. 10 d. 1389 m. DLK Jogailos raštas tijūnams, kuriuo skiria kunigams dvarus ir nustato jų išlsikymą pinigais, dešimtine (Vitkus, 101). 1654 m. Rusijos caras pasiuntė Lenkijos karaliui ir DLK Jonui Kazimierui karo paskelbimo raštą (ten pat, 239). 1761 m. Bogucine (Plocko žemėje) gimė Stanislovas Mokronovskis, Lenkijos ir Lietuvos valstybės karinis veikėjas. Generolas leitenantas (1794). Iš pradžių vadovavo Varšuvos sukilėliams, o nuo 1794 08 10 ėjo LDK sukilėlių kariuomenės vyriausiojo vado pareigas. 1794 09-10 mėn. vadovavo LDK sukilėlių atsitraukimui link Varšuvos. Mirė 1821 10 09 Varšuvoje (TLE, III, 124). 1856 m. Alėckoje (Olecke, Suvalkų vaiv.) gimė Jonas Karolis Zembrickis, istorikas. Nuo 1893 m. dirbo Klaipėdoje. Sutvarkė miesto archyvą ir jį prižiūrėjo. Mirė 1919 03 08 Klaipėdoje (TLE, IV, 618). 1871 m. gimė Juozas Lozoraitis, lietuvių literatas. Mirė 1920 m. 11 d. 1397 m. Kijeve nunuodytas Skirgaila (Vitkus, 103). 1864 m. Vilniuje sušaudytas Titas Dalevskis, 1863 m. sukilimo veikėjas (g. Kunkulkoje 1841 m.) (TLE, I, 377). 12 d. 1770 m. Joniškyje viešai nukirsdintas Mykolas Pauga (g. 1729 m. Buivydžiuose, Joniškio r.), vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769) vadų. Prieš sukilimą Joniškio vaitas. Važinėjo po ekonomiją, agituodamas sukilti, pats suiminėjo valdininkus. Sukilėlių vadovybės komendantas. Parašė ir Joniškyje viešai perskaitė sukilėlių priesaikos tekstą. Vadovavo sukilėlių delegacijai į Vilnių, derėjosi su vysk. Ignotu Jokūbu Masalskiu (TLE, III, 327). 1802 m. Aleksandro I įsaku panaikintas Vyriausiasis Lietuvos teismas, vietoj jo įsteigti Vilniaus ir Gardino gubernijų vyriausieji teismai (Sliesoriūnas, 35). 1824 m. Gimė Motiejus Brunza, lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas. Mirė 1869 m. 13 d. 1593 m. Višneve mirė Simonas Budnas, reformacijos veikėjas, humanistas (gimė apie 1530 m. Budne) (LFMIŠ, I, 50-51). 1831 m. Suvainiuose (Kupiškio r.) gimė Jonas Katelė, lietuvių liaudies švietėjas. Mirė 1908 m. Panemunėlyje (Rokiškio r.) 1867 m. iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki 1837 metų - vaivadija) šiaurinių apskričių sudaroma Suvalkų gubernija: nuo šiol Užnemunė dažniausiai vadinama Suvalkijos vardu (Aleksandravičius, 323). 1869 m. gimė Jadvyga Juškytė, lietuvių spaudos bendradarbė. Mirė 1948 m. 1880 m. gimė Jonas Krikščiūnas-Jovaras, poetas. Mirė 1967 m. 1892 m. gimė Vladas Lašas, lietuvių mokslininkas, fiziologas. Mirė 1966 m. 14 d. 1874 m. Kidoliškiuose (Marijampolės aps.) gimė Kazimieras Urbonavičius, rašytojas. Mirė 1952 03 01 Bostone (JAV) (TLE, IV, 385). 1881 m. Ožnugariuose (Tauragės r.) gimė Jonas Vabalas-Gudaitis, psichologas, pedagogas, etikas. Mirė 1955 11 14 Vilniuje (LFMIŠ, II, 367). 1890 m. Rygoje gimė Balys Giedraitis, valstybės ir karinis veikėjas. 1918 m. dirbo Valstybės taryboje. Savanoris. Tarnavo kariuomenės štabe, buvo II brigados, vėliau II divizijos štabo viršininkas, XV J. Tūbelio vyriausybėje (nuo 1930 06 27 iki 1934 06 12) krašto apsaugos ministras. Pulkininkas (1935). 1940 m. vidaus reikalų ministerijos gen. sekretorius. 1940 m. sovietų suimtas, kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Sušaudytas 1941 06 26-27 prie Červenės (Baltarusijoje) (Banevičius, 61). 1904 m. Dominikoniškės vnk. (Kauno aps., Garliavos ap.) gimė Viktoras Vizgirda, tapytojas, pedagogas, įžvalgus dailės vertintojas ir ugdytojas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių dailės kūrėjų. 1926 m. baigė Kauno meno mokyklos tapybos studiją. Gilino žinias Paryžiuje. Vadovavo Vilniaus dailės akademijai (1941-1943). Vienas iš ARS grupės (1932) steigėjų ir parodų dalyvių. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Daug kūrinių dovanojo Lietuvai. 1980 m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės kultūros tapybos premija. Mirė 1993 07 10 (JAV) (Daugėla, 142). 15 d. 1519 m. iš Karaliaučiaus per Neringą atgabenamas alaus krovinys į Klaipėdą (Gelžinis, 558). 1582 m. sudarytos Zapolės paliaubos tarp Žečpospolitos ir Maskvos, užbaigusios Stepono Batoro ir Jono IV karus. Popiežiaus atsiųstam legatui A. Posevinui spaudžiant 10 m. paliaubų sąlygos išėjo labai palankios Maskvai. Maskvos vardu Jonas IV atsisakė Livonijos, Polocko ir Veližo, kurie turėjo likti Lietuvai, o Steponas Batoras Maskvai grąžino Velikije Lukus, Sebežą ir dalį kitų 1580-1582 m. užimtų Maskvos žemių. Maskvos bandymas prasiveržti prie Baltijos jūros nepavyko (Avižonis, 318). 1771 m. Verčiuose (Skuodo r.) gimė Jurgis Pabrėža, lietuvių botanikas floristas. 1791-1794 m. studijavo VU. 1796 m. baigė Varnių kun sem-ją, kunigavo Žemaitijoje (įv. vietose). 1816 m. įstojo į Kretingos bernardinų vienuolyną. 1817-1821 m. dėstė lot. klb. ir gamtos mokslą Kretingos bernardinų m-loje. Rinko, aprašinėjo, išaugino naudingų augalų, ypač vaistinių. Rinko augalų liaudiškus pavadinimus. Palaikė ryšius su VU botanikais. Sudarė lotynų-lietuvių kalbų botanikos žodyną (apie 1829 m.). Pirmasis botanikas, rašęs lietuvių kalba (rašė žemaitiškai, savitai). Sukūrė eilėraščių. Mirė 1849 10 30 Kretingoje (TLE, III, 257-258). 1797 m. pasirašytas trišalis aktas, kuriuo galutinai likviduota jungtinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Į trišalį susitarimą įtrauktas ir karaliaus abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas (LTI/1, 227). 1813 m. Žemaitijoje gimė Adomas Underevičius, 1831 m. sukilimo dalyvis, liet. raštijos darbuotojas. Mirė po 1878 m. Prancūzijoje (Aleksandrynas, III, 221). 1831 m. netoli Hanoverio (Vokietijoje) gimė Jurgis Zauerveinas, visuomenės veikėjas, poliglotas, poetas. Gyveno daugiausia Vokietijoje. Filos. daktaras (1873). Mokėjo apie 50 kalbų. Daug keliavo po Europą, Aziją, Afriką. 1877-1898 m. dažnai lankydavosi M. Lietuvoje. Bendradarbiavo liet. spaudoje, pasirašinėjo Girėnu ir kt. slap. Propagavo tautų lygiateisiškumą, gynė lietuvių ir kitų tautų nacionalinius interesus. Sukūrė eil. "Lietuviai esame mes gimę". Mirė 1904 12 16 Kristianijoje (dab. Osle) (TLE, IV, 616-617). 1904 m. gimė Teofilis Tilvytis, lietuvių rašytojas. Mirė 1969 m. 16 d. 1706 m. švedų kariuomenė persikėlė per Nemuną ir apsupo Gardiną (Vitkus, 292). 1872 m. Stemplėse (Šilutės r.) gimė Kazimieras Šaulys, katalikų Bažnyčios veikėjas ir sociologas. Mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, Palangos progimnazijoje ir Kauno kunigų seminarijoje. 1899 m. baigė Petrogrado dvasinę akademiją. 1899-1906 m. kunigavo Panevėžyje. Nuo 1906 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė bažnytinę teisę, moralinę teologiją ir pirmasis pradėjo dėstyti katalikiškąją sociologiją. Nuo 1922 m. dirbo ir Kauno universiteto Sociologijos ir filosofijos fakultete, dėstė bažnytinę teisę. 1926-1944 m. - Kauno arkivyskupas, generalinis vikaras, nuo 1926 m. prelatas. 1944 m. emigravo. Bendradarbiavo spaudoje. 1911 m. išleido pirmąjį katalikiškosios socialinės filosofijos vadovėlį. Socialinę koncepciją grindė popiežiaus Leono XIII Socialine doktrina, taikoma Lietuvai. Mirė 1964 05 09 (JAV). (LFMIŠ, II, 327). 1883 m. Karaliaučiuje gimė Reinholdas Trautmanas, vokiečių kalbininkas, bendradarbiavęs su K. Būga. Mirė 1951 10 04 Jėnoje (TLE, IV, 338). 1891 m. Stagalėnuose (Ignalinos r.) gimė Nadas Rastenis, poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas. Mirė 1980 m. Baltimorėje (JAV). 1901 m. Plungėje mirė Norbertas Gedgaudas (g. 1827 m.), kunigas, liet. raštijos darbuotojas (Aleksandrynas, III, 353). 1905 m. Lygumuose mirė Pranciškus Stanskis (gimė 1812 m.), kunigas, rel. raštijos atstovas (ten pat, 219). 17 d. 1656 m. švedų karalius Karolis X Gustavas be mūšio privertė Prūsijos kunigaikštį Fridrichą Vilhelmą sudaryti Karaliaučiaus sutartį. Fridrichas Vilhelmas nutraukė ryšius su Lietuva ir Lenkija, pripažino save Švedijos vasalu. Švedija Fridrichui pripažino dinastines teises Prūsijoje (Vitkus, 255). 1814 m. Vilniuje mirė Augustinas Tomaševskis (g. 1759 m. Vitebsko vaivadijoje), filosofas, teologas bazilijonas. Polocko jėzuitų kolegijoje studijavo filosofiją, Romoje baigė teologijos studijas. Teologijos daktaras. 1790 m. Vilniaus Antakalnio trinitorių kolegijoje dėstė filosofiją, 1792-1796 m. Lietuvos vyriausioje mokykloje - teologiją, buvo bibliotekos direktorius. 1803-1814 m. VU dėstė teologiją (LFMIŠ, I, 308). 1835 m. Anykščiuose gimė Antanas Baranauskas, poetas, kalbininkas, vyskupas (nuo 1897 m.). Mirė 1902 11 26 Seinuose (TLE, I, 204-205).

"Vorutos" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" pagrindinis puslapis
"Vartiklio" naujausias numeris
SkelbimŲ ir naujienŲ lenta