Mėnulio kronikos kine  

Dar skaitykite: Ufologija kine,  Daugiaveidis Marsas ir Pirmoji tarpžvaigždinė  

Beveik visą amžių Mėnulio tema buvo viena pagrindinių fantastams ir futurologams. Mėnulis buvo pasiekiamas pačiais įvairiausiais būdais [su jais galite susipažinti >>>> bei >>>> ]. Žinomiausi: Ž. Verno (Patrankos sviedinyje, 1865 m.) bei H. Velso (antigravitacija, 1901), kurie pasitarnavo fantastikos apie skrydžius požanrio susiformavimui. Ir aišku, jos įkvėpė ne tik raketininkus, bet ir kinematografininkus.
Manual start of Rocket "Rankinis" startas, „Kelionė į Mėnulį“

Vienas pirmųjų buvo trumpametražis nebylus Žoržo Meljės šedevras „Kelionė į Mėnulį“ (1902, Georges Melies. Le Voyage dans la Lune), prancūzų režisieriui atnešęs amžiną šlovę. Tai Ž. Verno ir H. Velso kūrinių ekranizacija, tačiau režisieriui nieko nereiškė nei tikroviškumas, nei pradinio teksto išlaikymas. Filmas sukėlė furorą ir buvo labai populiarus. Jį net pavogė Amerikso piratai ir suko pavadinimu „Kelionė į Marsą“.

Filmo siužetas nėra labai paprastas, nepaisant jo 14 min. trukmės. Prasideda posėdžiu Astronomijos klube, kuriame dalyvavo labai spalvingas profesorius Barbenfulis, kurį vaidino pats Meljė. Jis pasakoja apie milžiniškos patrankos projektą, skirtą šūviui į Mėnulį. Pranešimas sutiktas entuziastingai. Pagaliau įrenginys pastatomas ir labai mielos poniutės (vaidino kordebaleto šokėjos) įstumia sviedinį į vamzdį. Šūvis – ir sviedinys įsminga į dešinę Mėnulio akį. Mėnulis įsižeidęs mirksi sveika akimi.

Čia filme baigiasi Ž. Vernas ir prasideda H. Velsas. Šešetas keleivių išlipą į paviršių, gėrisi peizažu ir ... užminga, susapnuodami pasakišką sapną, vos nesušąla atėjus nakčiai ir patenka į selenitų nelaisvę (čia vaidino cirko akrobatai). Belaisviams pavyksta įveikti mėnuliečių karalių ir pabėgti. Mėnulyje patrankų nėra, tad sviedinį rankiniu būdu (!) paleidžia pats Barbenfulis. Sviedinys krenta į vandenyną, jį paima garlaivis. Pranc9zija dosniai apdovanoja drąsuolius ir jų garbei pastatomas obeliskas.

Pati patrankos panaudojimo idėja gana greitai numirė, tačiau Ž. Verno kūrinys buvo dar pora kartų ekranizuotas: 1958 m. (rež. B. Chaskinas; ko gero labiausiai nuvylęs 6-o dešimtm. fantastinis filmas) ir 1967 m. (rež. Donas Šerpas). Ir įdomu, kad pats H. Velsas savo kino epopėjoje „Ateities pavidalas“ (1936, Things to Come) technokratinės valstybės veikėjai bando į Mėnulį iššauti sviedinį iš patrankos.

Antrame 20 a. dešimtmetyje kosmonių skrydžių teoriją vystė K. Ciolkovskis, R. Estro-Peltri, R. Godardas, V. Hohmanas, H. Obertas. Pasirodė apysakų ir romanų ta tema. Visiems jau buvo aišku, kad Mėnulis – tuščias negyvas rutulys, kuriame nėra jokių selenitų, tad jų kūrinių siužetai akcentuodavo paties skrydžio peripetijoms. O čia reikėjo aukšto tikroviškumo, tad buvo konsultuojamasi pas kosmonautikos teoretikus. Moteris Mėnulyje

Tokio bendradarbiavimo pavyzdžiu galime paminėti vokiečių režisieriaus Frico Lango filmą „Moteris Mėnulyje“ (1929, Die Frau im Mond; plačiau apie filmą žr. >>>>> ). F. Lango žmona Thea von Harbou parašė romaną „Moteris Mėnulyje“ ir Langas panoro pagal jį pastatyti filmą ir nusprendė konsultacijoms pasikviesti H. Obertą. Šiam pasiūlė netgi paleisti tikrą raketą, tačiau tai nevyko labai sėkmingai. Tuo tarpu filmas turėjo pasisekimą. Vokiečių inžinieriai kuria dviejų pakopų raketą, kad ten surastų aukso. Vis tik neišvengta klaidų, pvz., nesvarumas pasiekiamas tik taške, kuriame Žemės ir Mėnulio traukos jėgos susilygina.

Trečiasis reichas pabandė pratęsti F. Lango sėkmę. „UFA“ ir „Bavarija“ kino studijos, pavaldžios Gebelso valdomai Propogandos ministerijai, filmavo du pinametražius filmus „Incidentas kosmose“ ir „Kosminis laivas-18“, kurie lieka nebaigti, tačiau nufilmuoti kadrai panaudoti 20 min. trukmės „kultūr-filme“ „Pirmojo kosminio laivo startas“, kuriame veiksmas vyksta 1963 m. Milžiniškas cigaro formos laivas apskrenda Mėnulį ir grįžta į Žemę. Jis buvo skirtas arijų mokslo pranašumo įrodymui. Kas keisčiausia, į JAV ši kino juosta pateko kaip trofėjus ir buvo rodoma kaip bendrosios reliatyvumo teorijos iliustracija.

Bendradarbiavimo su mokslininkais perėmė ir tarybiniai kinematografai. Dar 1924 m. Valstybinio kinematografijos technikumo studentas parašė V. Žuravliovas pilnametražio filmo „Misteris Foksas ir misteris Trotas užkariauja Mėnulį“, kurį panaudojo kuriant vieną pirmųjų tarybinių multfilmų „Tarpplanetinė revoliucija“ (1924). Prie senos idėjos režisierius grįžo 1933 m., kai palaiminus S. Eizenšteinui pradėtas filmuoti „Kosminis reisas“ konsultuojant K. Ciolkovskiui (apie jį taip pat žr. >>>> ). Prie filmo dirbo ir kiti specialistai. Dangų „kūrė“ Maskvos planetarijaus direktorius Šestovskis. Kabiną suprojektavo lakūnas Gromovas. O akademikas Ryndinas konsultavo, kaip sukurti ateities Maskvos architektūrinę panoramą. Filmuota dvejus metus, tačiau specialieji efektai pavyko prasčiau nei F. Langui, tačiau pasiektas didesnis tikroviškumas (tarkim, nesvarumo būsena).

Project Moon Base Sėkmės įkvėptas „Mosfilmas“ planavo dar nufilmuoti juostą apie skrydį į Venerą „Žydroji žvaigždė“ pagal A. Tolstojaus scenarijų, o „Lenfilmas“ „Šuolį į nieką“ pagal A. Beliajevo romaną (apie jį žr. >>>>>). Tačiau šių ambicinių planų įgyvendinti nepavyko...

Po Antrojo pasaulinio karo madas diktuoti ėmė Holivudas, tačiau jį labiau domino Marsas. Tačiau būtent juosta apie Mėnulį prasidėjo „kosminis bumas“ Amerikoje. Rež. Irvingo Pičelo „Paskirties vieta – Mėnulis“ (1947) nufilmuota dokumentiniu stiliumi apie tai, kai karinės pramonės verslininkų grupė rengia skrydį į Mėnulį, kad iškovotų prioritetą kosmoso srityje. Scenarijų parašė garsusis Robertas Hainlainas pagal savo romaną „Raketinis laivas ‚Galilėjus‘“. Konsultantu vėlgi buvo R. Obertas. Filmas buvo neblogas, kurio dramatizmą palaikė ekstremalios situacijos: tai atvirame kosmose prarandamas astronautas, tai problemą kelia per didelis pagreitis ir kažkam gali tekti likti Mėnulyje. Vizualūs efektai įvertinti premija. Tačiau neišvengta ir netikslumų – iš kažkur pasirodo išdžiūvusių upių vagos, nesvarumas vėlgi tik viename taške...

Kitas filmas pagal R. Hailaino (apie kai kuriuos jo kūrinius žr. >>>>>) scenarijų nufilmuotas 1953 m., kai R. Telmedžas juostoje „Mėnulio bazės projektas“ vėl bandoma groti karinės priešstatos tema. Siužetas sukasi apie 1970 m. į orbitą iškeltą karinę bazę. Priešai bando ją sunaikinti ir į „Magelano“ laivą, kuris turi apskrieti Menulį, praninka šnipas. Tačiau užmačios nepavyksta, o „Magelanas“ priverstas nusileisti Mėnulyje. Didžiausias filmo trūkumas – žema vizualinių efektų kokybė.

Kitą kosminio filmo-katastrofą pasiūlė rež. Robertas Altmanas filmu „Atgalinė atskaita“ (1968), kuris įdomus tuo, kad jame pateikta gana reali skrydžio į Mėnulį schema panaudojant „Gemini“ laivą. Siekdama aplenkti TSRS, NASA į Mėnulį siunčia astronautą, turintį išsilaipinti jo paviršiuje, rasti iš anksto ten nugabentą gyvenimo palaikymo modulį ir laukti „Apolono“ atskridimo. Aišku, toks planas pasmerktas, ryšys su Žeme prarandamas ir astronautas klajoja po Mėnulį ieškodamas modulio. Randa tarybinį laivą, sudužusį besileidžiant, palaidoja žuvusią jo įgulą ir traukia tolyn. Visai besibaigiant oro atsargoms, pagaliau randa modulį...

Tuo tarpu tarybiniai kinematografininkai filmavo labiau pažintinius filmus. Du populiarius filmus pateikė rež. Amazons at the Moon Pavelas Klušancevas: „Kelias į žvaigždes“ (1957) skirtas būsimai žmogaus ekspansijai į kosmosą, o „Mėnulis“ (1967) pasakoja apie šį dangaus kūną ir pateikia detalią tarybinės ekspedicijos išsilaipinimo jame panoramą. Savo garsų filmą „2001: Kosminė odisėja“ Kubrikas pastatė 1968 m. įkvėptas būtent Klušancevo filmų, apie ką pats prisipažino...

Žmogui išsilaipinus Mėnulyje tapo nemadingi apie jį kurti fantastinius filmus – dėmesį patraukė Marsas (žr. apie Marso temą). Tačiau reikalai pasikeitė atėjus postmodernizmui, kuriam visai nesvarbu tikroviškumas, o visas dėmesys skiriamas idėjai. Pavyzdžiu gali būti kultinės „Amazonės Mėnulyje“ (1987), pastatytas vadovaujant Džo Dantei. Tai gana absurdoka komedija apie Mėnulyje gyvenančias gana seksualias amazones, tampančias astronautų gyvenimo palydovėmis.

Neznaika to Luna Labai neįprastas „plastelininis“ Niko Parko multikas „Wallace ir Gromitas: Piknikas Mėnulyje“ (1989), kuriame paprastas žmogelis su šuniu Gromitu savadarbe raketa į Mėnulį vyksta sūrio, nes savaime aišku, kad mūsų palydovas sudarytas iš labai kokybiško sūrio. Rusai neliko skolingi ir atsikirto pilnometražiu „Nežiniukas Mėnulyje“ (2000) pagal nepakartoją N. Nosovo apysaką.

Vėlesnis etapas – pseudo-dokumentinis kinas. Taip 2002 m. V. Karelas nufilmavo trumpą „Tamsiąją Mėnulio pusę“, kuriame buvęs JAV prezidentas Niksonas ir grupė astronautų atgailauja už savo nuodėmes ir prisipažįsta, kad „Apolono“ skrydžiai nufilmuoti Holivude. Ir tai sukėlė nemažas aistras. Panašų efektą sukėlė A. Fedorčenko filmas „Pirmieji Mėnulyje“ (2005), kuriame įtikinamai įrodinėjama, kad 1938 m. Mėnulyje išsilaipino sovietinis kosmonautas. Ir šis filmas netgi buvo nominuotas dokumentinių filmų srityje.

Režisierius scenarijų surado tiesiog internete, išpirko visas teises ir ėmėsi statyti filmą. Tai buvo debiutinis Aleksiejaus Fedorčenko filmas (2004), pastatytas dokumentinio filmo stiliumi, dėl ko netgi Venecijos 2005 m. kino festivalyje gavo „Horizontų“ premiją už geriausią dokumentinį filmą. Jo siužetas: 1938 m. sovietai slapta ruošiasi pilotuojamam skrydžiui į Mėnulį; vyksta įgulos atranka ir treniruotės. Visa tai slaptomis kameromis filmuoja slaptosios tarnybos. Po starto įvyksta avarija ir ryšis nutrūksta – dėl to į užsienį pabėga laivo konstruktorius. Po kiek laiko Čilėje nukrenta keistas meteoritas. 20 a. pabaigoje entuziastai bando išsiaiškinti, kas iš tikro tada įvyko, renka medžiagą, tačiau ne viskas paaiškėja.

Tereikia tik tikėtis, kad Mėnulis mus dar nustebins ne kartą...

Filmografija:

  • 1902, Kelionė į Mėnulį, pranc.
  • 1924, Tarpplanetinė revoliucija, mult., rusų
  • 1929, Moteris Mėnulyje, vok.
  • 1936, Kosminis reisas, rusų
  • 1936, Ateities pavidalas, JK
  • 1939, Pirmojo kosminio laivo startas (Weltraumschiff I startet), vok.
  • 1950, Paskirtis – Mėnulis (Destination Moon), JAV
  • 1953, Mėnulio bazės projektas (Project Moon Base), JAV
  • 1953, Moteris-katė iš Mėnulio (Cat-Woman of the Moon), JAV
  • 1953, Skrydis į Mėnulį, mult, rusų
  • 1957, Kelias į žvaigždes, rusų
  • 1958, Iš Žemės į Mėnulį (From the Earth to the Moon), JAV
  • 1958, Raketa į Mėnulį (Missile to the Moon), JAV
  • 1959, Karvė Mėnulyje, mult. lenk. Moontrap
  • 1960, 12 Mėnulyje (12 to the Moon), JAV
  • 1963, Pelė Menulyje (The Mouse on the Moon), JK
  • 1964, Pirmieji Mėnulyje (The First Men in the Moon), JAV
  • 1965, Mėnulis, rusų
  • 1967, Raketa į Mėnulį (Rocket to the Moon), JAV
  • 1968, Atgalinė atskaita (Countdown), JAV
  • 1968, 2001: Kosminė odisėja (2001: A Space Odyssey), JAV
  • 1969, Mėnulis-nulis-du (Moon Zero Two), JK
  • 1973, Mėnulio bazė 3 (Moonbase 3)
  • 1976, Paskirties vieta - Mėnulio bazė Alfa (Destination Moonbase Alpha), JK
  • 1987, Amazonės Mėnulyje (Amazon Women on the Moon), JAV
  • 1989, Mėnulio pasala (Moontrap), JAV
  • 1989, Wallace & Gromit: A Grand Day Out, mult., JK
  • 1990, Iš patrankos į Mėnulį ir toliau be sustojimo, mult., rusų
  • 1998, Mėnulio bazė (Moonbase), JAV
  • 1999, Austin Powers: Mane sugundęs šnipas (Austin Powers: The Spy Who Shagged Me), JAV
  • 2000, Nežiniukas Mėnulyje, mult., rusų
  • 2002, Pluto Nešo nuotykiai (The Adventures of Pluto Nash), JAV
  • 2004, Mėnulio karalius (King of the Moon), JAV
  • 2005, Pirmieji Mėnulyje, rusų

Papildomai skaitykite:
Fantastikos priešaušris
Volteras. Mikromegas
Kosminės operos bangomis
Mėnulis: Pirmoji raketa
Mėnulio urvų pabaisos
L. Dilovas. Lagranžo taškas
Koks tas mūsų palydovas?
Planetų judėjimo pakeitimai
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Ar „Marsietis“ nuves į Marsą?
Apie taiką nešantį ginklą
2018 m. fantastiniai filmai
Francis Godwin. Žmogus Mėnulyje
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
A. Čechovas. Skraidančios salos
Kosminė opera ir Marsas
Į žvaigždes – pas kitus protus
Atgalinė kelionė prie pasakų
Ankstyvosios kelionės į Mėnulį
Psichikos jėga, atomo energija ir reaktyvine raketa
Edgaras Alanas Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
Sapnas arba Johano Keplerio pomirtinis rašinys apie Mėnulio astronomiją
Atgal į ateitį: laivai kelioms kartoms
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Planuojami zondai į Mėnulį
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Ž. A. Roni-vyresnysis. Žvaigždžių klajūnai
Rusų fantastai apie Marsą
Mitologija Visatos masteliu
Keista Ciolkovskio filosofija
Šeiveris ir „Slėpiniai“
Žmogaus misija kosmose
Apie ufologiją kine
Bėgimas į kosmosą
Lenino marsiečiai
Ateities vizijos
977 (filmas)
Vartiklis