Kitoks T. Žebrauskas. Vartiklis

Supažindiname su Tomo Žebrausko (1714-1758), matematikos profesoriaus, astronomo ir architekto, 1753 m. balandžio 3 d. laišku Konstantinui Liudvikui Pliateriui, iš kurio matosi, kad mokslininkas domėjosi ir gyvąja gamta. Gali būti, kad T. Žebrauskas dėstė ją, nes tokie klausimai įėjo į „eksperimentinės fizikos“ programą.

T. Žebrauskas buvo mokslo entuziastas, vienas šviečiamojo sąjūdžio Lietuvoje pradininkų. Jis skaitė viešas paskaitas, kurias iliustruodavo eksperimentais, populiarino šviečiamąją literatūrą. Jo klausytojų gretos nuolat augo. O „tamsos sklaidymui“ svarbus gyvosios gamtos pažinimas, todėl Žebrauskas džiaugėsi gavęs geresn mikroskopą:

„... Priėmiau G.M. [garbingojo maloningojo] Pono Geradario mikroskopą per J.M. [jo mylistą] Maršalką Poną Strumilą. Ir depozite su tinkamu atsargumu saugosiu iki G.M. Pono Geradario nurodymo. Mes taipogi turime panašų mikroskopą, kurį rodžiau J.M. Ponui Maršalkai, bet jis nėra toks tobulas, koks yra G.M. Pono Geradario. Šia proga noru dviem atvejais pareikšti pasitenkinimą.pirma, kad G.M. Ponas Geradari, šį depozitą dėl savo ypatingiausio orumo patikėti teikeisi, antra, kad randu G.M. Poną Geradarį taip garbingą mūsų matematikos reikalų, taipogi ir kitų šio amžiaus klestinčių scientii [mokslų] Rėmėją...“

T. Žebrausko domėjimąsi gyvąja gamta rodo ir jo samprotavimai apie vėžius. Matyt tokiomis temomis korespondentai kalbėjosi ne pirmą kartą, čia tik papildoma informacija:

„ Žinome iš patirties, kad kojos atauga vėžiams, kurie taip pat, kaip patyriau, jei juos kas už žnyplių suima, ir [jie] kitaip išsisukti negali, patys mielai jas atmeta. Nesuprasčiau, kad tos kojos turėtų generari ex ovis [kili iš kiaušinių], iš kurių paprastai visos gyvos substancijos organizacija išsivysto. Mano nuomone, nutraukus jam koją, tie patys lineamenta [bruožai] evolvi [vystosi] ir į koją išaugti gali...“

Laiško pabaigoje minima mašina („Machinam electricam galime turėti paruoštą G.M. Pono Geradario paslaugoms“) buvo pagaminta pagal T. Žebrausko projektą ir, matyt, veikė trinties pagrindu. Ja sukeliama kibirkštis-mikrožaibas domino to meto visuomenę, nes Vilniaus Akademijos kolegijos dienoraštyje lotynų kalba užfiksuoti keli vieši jos demonstravimai. Matyt tai buvo ne tik švietėjiški renginiai, bet ir priemonė gauti paramą mokslo vystymui. Bandymus stebėdavo „daug kilmingų ponų“, o 1743 m. gegužės 4 d. bandymus stebėjęs Vilniaus kaštelionas Radvila ta proga Akademijai dovanojo dar vieną teleskopą.

Dienoraštyje 1756 m. spalio 1 d. įrašyta: „... Matematikos observatorijos fundatorė sėdėjo Akademijos salėje ir stebėjo elektrinės mašinos, oro siurblio bei kitas eksperimentinės fizikos paslaptis“. Matyt tas renginys buvo surengtas fundatorės Elžbietos Oginskaitės-Puzinienės garbei.