|
K.S.N. Jie sako, kad nieko nauja po saule, tik perdėliojimas. Kentė prisėdo ant kušetės. Ji buvo likusi vienintelė moteris tarp mirtininkų Pravieniškių didžiausio saugumo zonoje. Šiandien jos gimtadienis ir jei neįvyks stebuklas, kito ji jau nesulauks. Kitą savaitę jai įvykdys mirties bausmę. Paskutinį mėnesį ją nuvargino nuolatiniai įvairių medicinos įstaigų atstovų apsilankymai prašant jos organų ir net raumenų. Ji atsisakydama perbraukė visas tų maitvanagių viltis. Ją iškvietė ir surakintą palydėjo į pasimatymų kambarį, Ten ji prisėdo tik trumpam, kai pasirodė dviese, vyras ir moteris, pilkais valstybės valdininkų drabužiais. Nenoriu matyti jokių maitvanagių! Šie niekuo nesiskyrė nuo kitų kaip kad nesiskiria sausainiai pakelyje. Moteris prabilo pirmoji:
O gal tai vyriausybės agentai? Ko jie nori? - Mes pradedame K.S.N. programą. Jei sutiksite...
Aš vis tiek neturėjau ką prarasti:
Vyras iš krepšio išėmė kelis dokumentus. Kentė pasirašė tris kopijas ten, kur jai parodė. Tuo
tarpu moteris iš krepšelio išsiėmė švirkštą ir priėjo prie jos:
Vis tik maitvanagiai! Kentė nusprendė priversti juos išsiduoti paklausdama:
Išsekusi Kentė leido paimti pavyzdžius.
Nevilties savaitė greitai prabėgo. Ją aplankė kalėjimo kapelionas, o kosmetologas bausmei paruošė jos plaukus, veidą ir nagus. Ji nervavosi tai kalės vaikai, - ir dar pasirašė sutartį. Atėjo apsauga ir ją nuvežė į bausmės vykdymo kambarį. Kalėjimo gydytojas įdūrė 4-o dydžio adatą į veną. Ji apsižvalgė ir pamatė, kaip "budeliai" į stovą įdeda du plastiko indus su skysčiu. Vienas jų buvo visiškai skaidrus, o kitas nepermatomas juodas. Gydytojas prijungė vamzdelius prie adatos. Pirmasis tekėti pradėjo juodasis skystis. Ji nieko nepajuto... O galbūt iš tikro nieko neįvyks?... - Ar tarsite paskutinį žodį? - paklausė kalėjimo prižiūrėtojas. Ji papurtė galvą, kad ne. Prižiūrėtojas linktelėjo ir gydytojas pradėjo leisti skaidrų skystį. Tie suknisti apgavikai! Ji pabudo jusdama šaltį, - ypač nugara, ant kurios gulėjo. Akis spigino ryški šviesa jos kūną apšviečianti iš viršaus. Ji pradėjo tirti aplinką. Jos rankos šonuose, kojos suglaustos ir surištos. - Ar aš gyva? Atrodo, taip!, - dingtelėjo mintis. Ji pabandė atsisėsti ir pajuto, kad jai tai pavyksta. Ji buvo nuoga ir gulėjo ant metalinio stalo maždaug juosmens aukštyje nuo plytelėmis išklotų grindų. Taip pat ji pastebėjo, kad ir visos sienos buvo išklotos plytelėmis. Juodasis skystis vis dar lašėjo į jos ranką. Esu morge ant skrodimo stalo! Gal iš tikro miriau?! Dvi būtybės artinosi prie jos iš abiejų pusių. Šaltukus perėjo per jos kūną. Tai buvo tobulas vyras ir tobula moteris blizgančios grynos varno juodumo formos be jokių kūniškų bruožų. Jų galvos buvo tarsi dideli anglies juodumo aštuonkojai su čiuptuvais. Prie akių ir ausų kyšojo kiti čiuptuvai. Vyras savo tobula juoda ranka perbraukė jai per skruostą. Kentė pasitraukė nuo jos šalto prisilietimo. Jis linktelėjo partnerei, kuri panardino pirštą į juodo skysto bakelį ir leido jo lašui nukristi ant stalo šalia Kentės kairės rankos bevardžio piršto. Atsitrenkęs į stalą, lašas ištiško, tačiau greitai vėl susirinko į vieną lašą su mažyčiais čiuptuvėliais, stumiančiais lašą link kentės piršto galiuko. Kentė pabandė patraukti pirštą, tačiau lašo čiuptuvėlis jau palietė piršto galiuką. Beveik
akimirksniu ji pajuto didžiausią skausmą, kokį tik galėjo kada patirti. O lašas jau graužėsi per jos
nagą tarsi kokia rūgštis. Kentė kaukė iš skausmo. Po ištisos amžinybės, skausmas aprimo, ir ji
pamatė, kad jos nagas pasidarė blizgančio juodumo. Tai kartojosi vėl ir vėl, kol pajuodo visi jos nagai. Tada tiedu ją paliko.
Jiems nesant, Kentės kūnas atliko išsivalymo funkcijas. Ji išsituštino ir jos išmatos buvo juodos. Ji šlapinosi ir skystis nutekėjo lataku, juodas. Ji gulėjo ant nugaros ant sidabru žvilgančio stalo atsipalaidavusi ir kritusi į snaudulį. Kai ji prabudo, tiedu vėl stovėjo abipus jos. Jos nagų juodumas prasiplėtė, jau beveik visi delnai ir pėdos buvo juodos. Moteris padėjo jai atsisėsti. Jos prisilietimai kėlė vėsumo pojūtį. Vyras pakeitė jau beveik tuščią bakelį ir mažu kaušu pasėmė truputį tiršto juodo skysčio. Moteris prilaikė jos nugarą viena ranka, o kita įspaudė vieną jos krūties spenelį. Vyras ten supylė juodąjį skystį. Jis sukietėjo apsemdamas spenelį ir vėl sukeldamas skausmą Kentei, tarsi būtų užpilta rūgšties. Jis spiegė ir rėkė, o juodasis skystis graužė jos audinius tiems laikant ją už rankų ir kojų. Kai blizgantis juodumas perėmė krūtį, atėjo nuovargis ir palengvėjimas. Vyras, žiūrėdamas į ją, lėtai lingavo į šonus galvą ir lėtai pakėlė rankas atsiprašydamas. Moteris rankas laikė ant klubų ir laukė. Tada jie pakartojo procedūrą su kita krūtimi, o tada leido užmigti. Kentė jiems atėjus sėdėjo. Ji nesijautė labai blogai po paskutinio kankinimo, tačiau abi jos krūtys buvo sukietėjusios ir juodos. Tiedu šįkart kiekvienas atsinešė po indą tamsaus skysčio. Vyras vėl pakeitė beveik tuščią bakelį. Moteris savąjį išpylė ant jos tarpkojo. Skystis nenutekėjo, o susirinko ir čiuptuvėliai jį varė link slapčiausios vietos. Vyras savo šaltu prisilietimu parodė, kad ji turi gultis. Jis laikė jos galvą, o moteris užsliuogė ant stalo ir laikė jos rankas ir kojas, kad negalėtų judėti. Skystis "rado" ją, įsliuogė, degindamas kaip ugnis. Kentė pradėjo klykti. Moteris, žinodama, kad jos užduotis baigta, nulipo ir stovėjo už Kentės. Šįkart skausmas truko visą begalybę, o kai liovėsi, jos slapčiausioji vieta buvo susitraukus ir padengta juoda blizgančia medžiaga. Ji vėl užmigo. Kentė prabudo. Juodumas jau buvo pasiekęs iki jos bambos. Žmogiškoji intuicija jai šnibždėjo, kad jos kankinimas netrukus baigsis. Kitas veiksmas bus svarbiausias ir paskutinis. Tos būtybės nesiruošia jos nužudyti. Atrodo, kad jos bando ją paversti kažkuo, kuo yra pačios. Šįkart jie nekeitė ištuštėjusio juodo skysčio bakelio. Ji nesipriešino, kai moteris metalinę plokštę pakišo po nugara. Vyras prie stalo pritvirtino diržą, permetė per krūtinę ir susegė kitoje pusėje. Moteris pakėlė ranką ir kairėje ant stalo pasigirdo tekštelėjimas. Jie leido jai pažvelgti į ten ir ji išvydo juodo skysčio rutulį didžiausią iš visų tarsi aštuonkojį judantį link jos. Kentė atsipalaidavo be baimės ir laukė, žvelgdama į šviesą. Ji meldėsi. Vyras uždėjo delną ant kaktos, kai rutulys palietė jos ausį, apkurtindamas ir sukeldamas baisų skausmą. Jis graužėsi į ausį ir slinko kanalais galvoje. Jis pasiekė jos kairę akį, akimirksniu ją apakindamas su dar baisesnis skausmu. Per nosį prasiskverbė dar giliau. Tą patį padarė dešinėje pusėje. Daugiau ji nieko nejuto... Klausa atsistatė pirmiausia kairėje ausyje daug švaresnė nei buvo ir ji galėjo girdėti "jos" būtybių balsus ir kitką. Tada į kairę akį grįžo regėjimas irgi daug aštresnis nei buvo. Tas pats pasikartojo su dešine ausimi ir akimi. Ir dabar Kentė puikiai suprato, ką turėjo reikšti K.S.N. Kompiuteriui Skirta Nuotaka. Skysčio indas buvo tuščias, ją laikę raiščiai atrišti. Kentė žinojo prie jos meiliai palinkusių būtybių vardus. Laikydami už jos blizgančių poliruotų rankų, jie ją nuvedė prie vis dar pagrindinio "Aštunbala" kompiuterio elektroninės dalies. Kitos žvilgančios juodumu būtybės būriavosi prie jo blokų. Jos stovėjo šalia didžiojo juodumu blizgančio pagrindinio procesoriaus. Jie atėjo, kad visi kartu užbaigtų jos Perėjimą. Kentė suprato, kad Perėjimas nebus skausmingas. Mirtingiesiems tai buvo Alternatyva. Jie ramiai užminga ir gali, jei nori, prisijungti prie grupės. Ji turės stebėti, mokytis, suprasti ir tobulėti. Ji suprato, kad galės skaičiuoti, lyginti ir vertinti. Vieną dieną ji galės išeiti iš centrinio procesoriaus ir valdyti mechaninius prietaisus. Arba padėti kitiems Perėjimams. Jei jai seksis, ji galės prisijungti prie gyvenančių po mirties kolonijos kituose pasauliuose. Ji yra K.S.N. |
| |
|
Fantastikos skyrius | |
