Daug nusikaltimų padarė vario amžiaus žmonės. Išpuikę ir nedori, nepakluso jie Olimpo dievams. Griausmavaldis Dzeusas užsirūstino ant jų; ypač jį supykdė Peloponeso centre esančios Arkadijos srities Likusuros miesto karalius Likaonas.

Kartą Dzeusas, pasivertęs mirtinguoju, atvyko į miestą. Norėdamas, kad miestiečiai žinotų, kad jis dievas, davė ženklą, - ir visi žmonės nusilenkė ir garbino jį. Tik Likaonas nepanoro jo pripažinti ir tyčiojosi iš visų, kurie jį garbino. Ir dar nusprendė patikrinti, ar tai tikrai dievas.

Jis rūmuose buvusį užmušė įkaitą ir iš jo kūno pateikė valgį. Baisiai supyko Dzeusas. Žaibo smūgiu sugriovė Likaono rūmus, o jį patį pavertė nuožmiu vilku.

Vis nedoresni darėsi žmonės, ir Dzeusas sumanė išnaikinti visą jų giminę. Jis nusprendė pasiųsti į žemę tokią baisią liūtį, kuri viską paskandintų. Jis uždraudė pūsti visiems vėjams; tik drėgnas pietys Notas ginė dangumi tamsius lietaus debesis. Prapliupo liūtis. Vanduo jūrose ir upėse kilo vis aukščiau ir aukščiau. Pradingo vandenyje miestai ir jų sienos, namai ir šventovės; vanduo prarijo viską - ir miškais apaugusias kalvas, ir aukštus kalnus. Viskas paskendo šėlstančiose bangose - vieniša tarp bangų kyšojo dvigalvio Parnaso viršūnė. Ten, kur seniau valstiečiai arė laukus ir žaliavo pilni prisirpusių kekių vynuogynai, nardė žuvys, o miškuose, užlietuose vandens, šėlo delfinų kaimenės.

Taip žuvo vario amžiaus žmonių karta. Išsigelbėjo tik Prometėjo sūnus Deukalionas su žmona Pira. Prometėjo patartas, jis pasidirbo didžiulę skrynią, prikrovė ją maisto ir užsidarė su žmona.

Devynias dienas ir naktis blaškė juos bangos, kol atnešė prie Parnaso viršūnės. Liūtis baigėsi. Jiedu išlipo iš skrynios ir sudėjo Dzeusui padėkos auką. Vanduo nuslūgo ir vėl pasirodė ištuštėjusi žemė.

Tada Dzeusas pasiuntė į žemę Hermį. Greitai nuskriejo virš ištuštėjusios žemės dievų žinianešys, stojo prieš Deukalioną ir tarė:
- Dievų ir žmonių valdovas Dzeusas, žinodamas tavo sąžiningumą, liepė tau pasirinkti dovaną; sakyk savo norą, ir išpildys jį Krono sūnus.

Deukalionas atsakė Hermiui:
- O didysis Hermi, vieno maldauju Dzeuso - tegu vėl apgyvendina žemę žmonėmis.

Greitasis Hermis nuskriejo atgal į Olimpą ir perdavė Dzeusui prašymą. Dzeusas liepė Deukalionui su žmona prisirinkti akmenų ir mėtyti juos neatsisukant per galvą. Ir iš akmenų, kuriuos mėtė Deukalionas, virto vyrai, o kuriuos Pira - moterys. Taip po tvano apsigyveno nauja žmonių karta, kilusi iš akmenų.

Nemezidė, Danajė ir Eileitija
Erotas, meilės dievas
Meilė ir Diotima iš Mantinėjos
Graikijos pasaulio sukūrimo mitas
Mainadės ir Dionisas
Niobė - suakmenėjusi deivė
Plejadės, Najadės, Persefonė ir kt.
Atėnės gimimas kaip dangaus katastrofa
Trumpa graikų filosofijos istorija
Filipinų tvėrimo mitai
Aukso amžius
Sibilės
Mitologijos skiltis