Kabala ir Tantra. Vartiklis

Kabala (pažodžiui, „gavimas, Dievo teikimas“) skatina tiesioginį kiekvienos sielos ryšį su dieviškąja būtybe. Tuo ji artima indų Jogai (pažodžiui, „vienybė ar susiliejimas su dieviškąja būtybe“). Kabalos šaknys yra žydų, krikščionių ir islamo tikėjimų ištakose, nors nedaug rabinų, kunigų ir imamų žino daug apie ją. Jai labai pakenkė apsišaukėliai mesijai. mistikai ir okultistai. Rašytinė Kabala nukentėjo nuo klaidingų vertimų, netinkamų komentarų ir mokytojų be patirties (galite paskaityti jos atsiradimo istoriją).

Tikėjimas kabala atsekamas iki pat Adomo ir Ievos. Kabalos mokymai (siekiant kuriamosios ir/arba griaunamosios jėgos) skirstomi pagal kelius, kuriais pereinama per Gyvenimo medį. Pvz., okultinės burtininkų ir „juodųjų magų" šaknys randamos 13-oje Kaino sūnaus Enocho (kurio nereikia painioti su Yared'o sūnumi Enochu, kuris buvo pakrikštytas į Metattron'ą) pagrindų (jie išdėstyti AbraMelin La Mage^*) „Šv. Magijos knygoje“, Grimoire Armadel'iečio „Didesniuose ir mažesniuose Saliamono raktuose“ ir kituose veikaluose.

Kabalos daugialypis pasaulis perteikiamas Tenak'e (Toros, Pranašų ir Raštų anagrama) ir kituose pirmapradžiuose tekstuose. Mistinės Kabalos knygos: Sefer Yetzirah (Sudarymų knyga), Sifra Detzniyutha (To, kas slepiamas, knyga), Idra Rabba (Didesnysis šv. rinkinys), Idra Zuta (Mažesnysis šv. rinkinys), Š ir Qoma (Dieviškojo kūno matas), Sefer Ha Šmot (Vardų knyga), Rabi Yitzah Lurijos Etz Ha Hayim (Gyvenimo medis), Sefer Ha Zohar (Spindesio knyga, Pašvaistė), Seferim Ha Hanok Ben Yared (Yeredo sūnaus Enocho knygos), Pešitta (Yešuho giesmės), semitų pranašų knygos, Jono Apreiškimas ir Mahometo Koranas.

Yra manančių, kad semitų mistiniai tikėjimai neužsidaro Tigro ir Eufrato upių baseine. Archeologiniai tyrimai įrodė, kad prieš 10 tūkst. metų buvo prekybinių ryšių su Indo slėnio civilizacija. Skaitant Lech Lecha Tora Berašyt skyrių (Pradžios knygą, taip pavadintą pagal pirmąjį žodį tysarb, kuris dažniausiai verčiamas „Pradžioje...“) galima pastebėti, kad Abraomas, sulaukęs palikuonių iš skirtingų „sugulovių“, „davė jiems dovanų“ ir siuntė „į rytus už rytų šalies“.

Buvo laikoma, kad tai Sirijos ar Jordano sritis. Bet kai kas mano, kad jie pasiekė Indo slėnį, kur įkūrė monoteistinę Šyvos/Šakti religiją pavadintą Tantra. Tai iki šiol mažai suprasta mistinė srovė.

Kai arijai įsiveržė į Šiaurės Indiją, jie ten Sandya kalvose surado tamsiaodžius gyventojus jau kelis amžius tikinčius į Šyvą/Šakti. Rašytinės Tantros knygos Šastros, pvz., Mahanirvana Tantra ir Satčakracidrupini išskiriamos iš Sanatana Dharma Vedų ir Upanišadų literatūros.

Nemažai Tantrose sutiktų dievų vardų (Šyva ir Kali) randami ir žydų Toroje. Gyvenimo medis ir Čakra sistema turi daug bendra. Tantrose minimas Kundalinis (gyvatė, mieganti susirangiusi prie Čakra medžio pagrindo) ir Kabalos Šakina turi tą pačią funkciją. Džonas Vudrofas rašo:

Kaip Čitšakti (sąmonės energija), Kundalini pažadina ir augina Čakros medį išskleisdama čakrų lotusus savo kelyje link vienybės su savo vyru Šyva Adžna čakroje, esančioje medžio viršūnėje. Kundalini pakilimas vadinamas Satčakrabhida (šešių centrų persmelkimu). Čintamanistavoje, priskiriamoje išminčiui Šankaračarya, sakoma:

Šakina kilimas Gyvenimo medžiu vadinamas Šabatu. Sakoma, kad Šakina yra ištremta į apatinius pasaulius. Šabato metu ji pakyla Gyvenimo medžiu ir susilieja su jos vyru YHVH viršutiniuose pasauliuose. Tai atkartojama Rabbi Yitzah Lurijos giesmėje „Ateik mano mylimasis, kad sutiktum savo sužadėtinę, Šabato veidą gautum“.

Dieviškojo suvokimo per pasišventimą ir aiškią proto būseną pasiekimas yra svarbiu tikslu tiek kabalistiniiose, tiek tantriniuose mistiniuose svartymuose. Esminiu tašku dieviškumo atvaizdavimas žemiškuose dalykuose, t.y. žmonės yra kosminės tikrovės atspindžiai. Mes sukurti pagal Dievo atvaizdą. Atskiru atveju laikoma, kad Dievas turi įtaką tam, kas vyksta apačioje; lygiai taip pat kaip žmonės įtakoja judėjimą viršuje. Dievišku požiūriu Visata tai atspindys, kuriame žmonės pasirodo kaip atspindėjimas Tikrovės veidrodyje. Kasdieninio mąstymo požiūriu – pasaulis yra atspindys, kuriame suvokimo objektai kaip atvaizdai tikrovės veidrodyje,

Kabalos teologijoje Dievas suprantamas kaip nematomas, konceptuali dieviškoji tuštuma, neužimanti vietos, tačiau vis besirandanti visur. Tai vadinama Ein Sof („be galo“). Kaip galima suvokti tą nesuvokiamą esybę? Tai daroma sefirų, 10-ies galių, sudarančių Dievybę.

Tantriškoje tradicijoje Dievas arba Absoliutas yra Paramašiva (Aukščiausiasis Šyva), esantis nematomu pagrindu ar substratu, ant kurio išsirutulioja Visata. Jis tampa regimu per dieviškos šviesos, šakti, veiklą, suprantamą kaip energijos srautą 36 tatvų pagalba, šioms išplintant iš šiva-tatvos per prthivi-tatvą. Anot Utpaladevą objektyvus pasaulis yra paties Šyvos savimonės, suvokiamos jo valios jėga, svatantrya šakti, jo akiratyje ir pasireiškiantis jo „aš“ švytinčiame veidrodyje. Šyva žaismingai projektuoja savo sąmonę į Tikrovės veidrodį, paprastai vadinama Šakti.

Mistinių kabalistų ir tantriškųjų jogų meditacijos turi daug bendrumų - derinant mantra ir yantra. Mantros yra dieviškųjų vardų sekos, suteikiančios neįtikėtiną vidinę jėgą paverčiamą sąmone, o yantros yra tų mantrų vizualizacijos. Išplitę antropomorfiniai YHVH aiškinimai yra aliuzijos į sąmonės paslaptis ir būsenas

Tam, kuris prabyla apie seksualius tantrų aspektus, užtektų „užmesti akį" į Idra Zuta ir kitus Kabalos rašinius, kad pastebėtų, kiek panašumų yra jose su Virabhava Tantrikas ir kinų taoizmo alchemikais. Deja, seksualinės pakraipos mokymai (sudarantys tik mažą tantrų dalį) blogai suprantami ir pavojingi. jie nukentėjo nuo sugadinimo ir išeikvojimo.

^*) Abramelino knyga (buvo verčiama „Abramelino Mago Šventosios magijos knyga“) – pasakojimas apie Egipto magą vardu Abraomas (arba Abra-Melin), kuris magijos mokė Abraomą iš Vormso (apie 1362-1458). Ši magijos sistema atgavo populiariumą 19-20 a. iš dalies dėl S. Mathers‘o (1854- 1918) vertimo, dėl suteikiamos svarbos Hermetiškame Aukso aušros ordine ir vėliau atsiradusioje mistinėje Thelema sistemoje (1904 m. įkurtoje A. Kraulio). Knygoje aprašomos magijos procedūros ir užkeikimai dvasių (demonų) iškvietimui, burtininkavimo būdai. Ji parašyta kaip epistoliarinis pasakojimas apie Abraomo iš Vormso kelionę į Egiptą. Vėlesnis ir tikslesnis buvo G. Dehn’o ir S. Guth’o 2006 m. vertimas, knygos autorystę priskiriant vokiečių talmudistui Jakovui Moelinui (apie 1365–1427), nors dėl to tebesiginčijama. Pačioje knygoje jos parašuymo metai nurodyti 1458 m.