Meritokratija

Meritokratija - daugiausia administracine prasme yra valdymo sistema (tame tarpe ir versle), kai atsakomybės yra priskiriamos asmenims dėl jų „nuopelnų“, t.y. protinių sugebėjimų, kvalifikacijos, kompetencijos ir išsilavinimo, kurie nustatomi per testus ir įvertinimus.

Pati meritokratija nėra valdymo forma, o labiau ideologija. Meritokratijos šalininkai ne visada sutaria dėl konkrečių nuopelnų, tačiau sutaria, kad „nuopelnai“ yra pagrindinis veiksnys skiriant postus.

Nors meritokratijos terminas yra santykinai nesenas išradimas, jos ištakos yra jau Konfucijaus (6 a. pr.m.e.), o taip pat kituose konfucionistų ir legalistų darbuose. Konfucijaus mokymo pagrindas buvo žinių siekimas tam, kad taptum geresnis. Han Fei, žymiausias legalizmo atstovo, mokyme buvo nemažai meritokratijos elementų. O Šang Yangas meritokratines reformas įdiegė Činų valstybėje, - ir tai leido jai iškilti virš kitų, besilaikančių aristokratizmo. Pirmoji meritokratija įkūnyta Hanų dinastijoje 2 a. pr.m.e., kai buvo egzaminuojami valdininkų „nuopelnai“ (nuo 165 m. pr.m.e.).

17 a. meritokratija iš Kinijos paplito į britų valdomą Indiją, o iš ten į Europą ir JAV. Čingischano valdytoje Mongolijoje vadai ir generolai buvo skiriami laikantis meritokratijos principais. Napoleono valdyta Prancūzija laikoma buvusi meritokratiška.

Švietimo amžiuje išvertus Konfucijaus veikalus, meritokratijos koncepcija pasiekė Vakarų intelektualus (kaip Volterą), kurie ją laikė alternatyva Europos režimams. JAV, nužudžius prezidentą Dž. Garfyldą, buvo iškelta idėja JAV valdymo sistemą pakeisti meritokratija. 1883 m. įsigaliojo Pendletono reformos aktas, pagal kurį valdininkų postai turėtų būti skiriami už nuopelnai laikant egzaminus.

Meritokratijos terminas įgavo platesnę prasmę, nei pradinė, kurią jam 1958 m. suteikė M. Young‘as. Dabar jis perteikia bet kokį sprendimą, priimamą remiantis žmonių įvairiais nuopelnais. Šiuo metu populiariausias vertinimas yra išsilavinimo laipsnis.

Terminą 1958 m. sukūrė M. Young‘as satyrinėje esė „Meritokratijos iškilimas“, kurioje Jungtinė Karalystė vaizduojama valdoma remiantis protiniais sugebėjimais bei mokslumu. Esė parašyta pirmuoju asmeniu, gyvenančio 2032 m. Šis aiškina, kad, pirma, didžiausią indėlį duoda ne daugumos masė, o „kūrybinė mažuma“ (nenuilstantis elitas). Antra, sakoma, kad prisirišimas prie gamtos mokslų ir proto, atsiranda arogancija. Tą problemą įkūnija frazė: „Vieno pasirinkimas yra daugelio atmetimas“.

Dabartinės meritokratinės valstybės

Kad laikosi meritokratijos principų skelbia Singapūras, kuris 1965 m. atsiskyrė nuo Malaizijos, kuri pradėjo teikti privilegijas malajams jų „prigimtinės teisės“ pagrindu. O salos 76% gyventojų buvo kinai. Singapūras paskelbė visų piliečių lygybę, o postus skiria labiausiai to nusipelnusiems asmenims.

Atvirasis kodas

Yra tendencija meritokratijai įsigalėti atvirojo kodo projektuose. Kuo labiau įgudęs specialistas prisideda prie projekto – kuriant naujas funkcijas ar palaikant sistemą – tuo labiau jie reikalingi ir tuo aukštesnė tampa jų neformali padėtis, tuo daugiau įtakos jie įgauna. Pavyzdžiais gali būti „Apache“ bei „Mozilla“ projektai, oficialiai pasisakantys esantys dėl meritokratiniais.

Kritika

Pirmasis susirūpinimas dėl meritokratijos yra neaiškus pačių „nuopelnų“ apibrėžimo. Ji taip pat kritikuojama egalitariečių, kad ji tarnauja tik status quo įteisinimui. Pagal Laurie Taylor, „ji sako, kad jei jūs ... neprasimušėte į viršų, esate bukas ar kvailas. Anksčiau, bent jau galėjoje kaltinti klasių sistemą“.

Kitas susirūpinimas dėl meritokratijos yra nekompetetingumo arba „Piterio“ principas (apie jį žr. >>>>>).


Pasvarstymai

Yra nurodančių, kad JAV irgi vadovaujasi meritokratijos principais, - dėl debatų prieš rinkimus (atseit, leidžiančių pamatyti kandidatų tinkamumą pareigoms) bei komandos subūrime. Tačiau meritokratijoje skyrimas į pareigas yra ne pagal rinkimų, o egzaminų (testų) rezultatus, o komanda buriama irgi ne pagal meritokratijos principus, todėl nebūtinai joje turi būti tinkamiausi nariai. Tik va, kaip parengti tinkamus testus [iš esmės, skirtingiems postams testai turėtų būti irgi atitinkamai skirtingi, atsižvelgiant į jų specifiką – pvz., ūkio ministrui ir kultūros ministrui.

Įžvelgiama, kad testų sistema irgi turi spragų, nes, tarkim, laimėjus testą, gali ilgą laiką būti viršuje ir daryti ką nori, jei neatsiranda geresnio testų „laikytojo“. Kitokie yra Trechlebovo ir Levašovo metodai, paremti atsiskaitymu žemiau esantiems – čia testu yra pats tavo darbas ir tas testas laikomas kiekvieną dieną (o ne laikas nuo laiko). Susitvarkai su darbu – išlaikai ir galima tau skirti daugiau atsakomybės. Nesusitvarkai – privalai trauktis...

Didžiausia grėsmė meritokratijos diegimui yra „poetai“, kurie vadovaujasi „savo širdies balsu“. O kad meritokratija galima, įrodo šalys, sėkmingai ją pritaikiusios (Singapūras).


Reikia pokyčių!

Kad demokratija kaip valdymo forma (prezidentinė demokratinė respublika) yra visiškai supuvusi, puikiai įrodo metų metus valdžios krečiamos nesąmonės Lietuvoje – ir, matyt, gera alternatyva galėtų tapti meritokratija, jei būtų tinkamai realizuota.

Ką apie tai manote, - pasisakykite politikos forume.

[Alvydas Remeikis]
Žmonės skiriasi – yra protingesni ir ne tokie protingi. Tada galimi du variantai:

  • protingi tuo naudojasi ir ir išnaudoja ne taip protingus. Dabar tai labai propaguojama ir laikoma norma. Jei laikai save protingu ir tuo nepasinaudoji, tai ne toks jau tu ir protingas;
  • Protingi padeda kitiems. O tai jau moralė...

    Taip pat galite pasiskaityti:
    Lėlininkai
    Minčių valdymas
    Piterio principas
    Valdžios kvaitulys
    Cinizmas kaip amatas
    Gerumą reikia grūsti jėga?
    Svetimų minčių problema
    Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
    Chaosas linksta link sinergetikos
    Filosofija iš antropologinio taško
    Žydų tauta sukurta dirbtinai
    Ned Crosby. Kaip turėtume gyventi drauge?
    Spinoza. Laisvoje valstybėje kiekvienas gali galvoti ir sakyti, ką galvoja
    Froidas. Totemas ir tabu. Tabu ir jausmų ambivalencija
    Machizmo: varžymasis dėl garbės
    Džonas Lokas. Apie auklėjimą
    Slaptieji planetos valdytojai
    Dž. Bjudžentalio koncepcija
    Paranoja skverbiasi giliai
    Kinų filosofija: Konfucijus
    Monothelitizmas
    Laiko dvelksmas
    Filosofijos puslapis
    Vartiklis