PASKUTINĮ KARTĄ DEVINTAME DEŠIMTMETYJE SUSITIKIMŲ KLUBE "BLITZ" Šiandien gali ir suabejoti, ar egzistuoja toks dalykas kaip ryškios permainos, nebent jos ateina kartu su karinėm raketom. O yra buvę laikų, kai šilti pokyčiai prasidėdavo lyg pagal kalendorių. Kai jame pasirodė skaičius 1980 – senojo pasaulio vaizdas ėmė tirpti kaip sniegas, kol išnyko negrįžtamai ir pražydo visom spalvom auksiniai "80's" - neteisingai tariant "aštuoniasdešimtieji", t.y. teisingas devintasis dešimtmetis. Savotiški du karšti penkmečiai iškėlė į šviesą didžiulę naujų muzikinių stilių įvairovę - ritmiškos, elektronika alsuojančiuos dainos pasipylė lyg iš gausybės rago, ir pop muzika palengva tapo integruota kasdieninio gyvenimo dalimi. Svarbiausia, ji prasiveržė ir pilnai užvaldė televiziją, vaizdo jėga įtakodama ir visiškai permainydama jaunų žmonių išvaizdą ir iš dalies - vidų. Laikmetį atspindintis muzikinis judėjimas tapo plačiausiai žinomas bendru pavadinimu "naujoji banga", kurios kulminacija sužydėjo apie 1984-1985-uosius. Išvien su įsigalinčia 24-ių valandų per parą muzikine televizija MTV, kaip niekad dainos pristatyme tapo svarbus vaizdas, artistiškumas, ar bent jau judesys, atlikėjo imidžas ar pagauli vaizdinė išmonė. Keli, tarpusavyje susieti Londono klubai tapo vieta, kur 1979-aisiais prasidėjo tikri gyvi vaizdinių metamorfozių bandymai. Garsiausiu iš tokių užeigų išliko legendinis Blitz. Jis įsikūrė buvusiame "Klube herojams", dekoruotame Antrojo Pasaulinio karo vaizdais ant sienų. Karo laikų nuotraukos buvo paliktos, kas vėliau galėjo inspiruoti lankytojus "pokario" šukuosenų atgaivinimui. Bet visko pradžia buvo savotiškos David Bowie'io bei grupės „Roxy Music" muzikos vakaronės su gerais šokiais. Nenuostabu, kad David Bowie'io muzikos vakarai iškart apreiškia prieš akis margaspalvį Ziggy Stardust'ą - sceninį personažą, įkūnijusį teatrališką, kostiuminį roką nuo pat 1972-ųjų. Tokiam vakarėliui ir derėtų išsipuošti kaip tik vaizduotė išneša (ir leidžia galimybės) – taip prasidėjo futuristinių bei retro kostiumų paradas, asmenybių išsitapatinimo ir persimainymo žaidimai Blitz klube. Klubo vakarėlių tema išliko ekstremalus apsirengimas bei gebėjimas nustebinti. Lankytojai nėrėsi iš kailio, nenustodami stulbindami vienas kitą išradingumu. Įvairovė tapo tokia, lyg visų laikmečių kostiumai susirinktu vienoje salėje, įtraukiant ir personažus lyg nusileidusius iš kosminės ateities. Vienas klubo įkūrėjų, ištikimai dirbęs durininku, Steve Strange pamena, kad kiekvieną antradienį, apie 350 kūrybiškų, individualistiškų jaunų žmonių susiburdavo klube. Kai kas atėjo iš pank scenos, pavargę nuo destrukcijos, kai kas iš intelektualų būrelių, nuilsę nuo snobiško uždarumo. Kiti buvo dizaino studentai, muzikantai, dailininkai, rašytojai bei įvairiausi nepritapėliai. Netrukus pavadinimo "Bowie'io vakarai" atsisakyta, nes tapo aišku, kad renginys išsivystė į visiškai savarankišką reiškinį. Steve Strange stengėsi, kad klube nesirinktų žiopliai bei įžūlūs smalsuoliai, galintys užgauliai elgtis su nuolatiniais lankytojais, todėl ir patys vakarai buvo rengiami savaitės viduryje, vengiant tipiškų savaitgalio naktinėtojų gaujų. Bet palengva, prie klubo ėmė susidarinėti norinčių patekti eilės ( lyg prie gero restorano tuometinėje Tarybų Sąjungoje). Tad durininkas Steve uoliai dirbo kiaurą naktį, daugiausia "uždirbdamas" tik aibę nepasitenkinimo šūksnių, sukaupdamas gatvėje nemažai priešų, ir vakaras nebūtų išbaigtas be vieno kito pagrasinimo nusukti jam sprandą. Tačiau Steve Strange nepasidavė, siekdamas išsaugoti ypatingą Blitz aurą nesujauktą. Boy George su Steve Strange Klubas buvo sumanytas kaip vieta naujiems talentams pasireikšti. Ir ne tik drabužių modeliuotojams – čia pradėjo lankytis profesionalūs fotografai, žurnalistai. Viskas galėjo kiek priminti Andy Warhol'o "Fabriką" Niujorke septintame dešimtmetyje. Pasak Steve'o, puiku buvo tai, kad kiekvienas geranoriškai nusiteikęs, jei tik norėjo, galėjo turėti savo vaidmenį. Ką reiškė vien tualetų prižiūrėtojas puošniu kimono ir baltai nugrimuotu veidu. Šis kuklus vaidmuo išpuolė George O'Dowd'ui, netrukus pasivadinusiam Boy George'u, kelyje į pasaulinio mąsto žvaigždę. Pokario kostiumus vilkintis Rusty Egan, būsimas grupės "Visage" narys suko plokšteles, tapdamas pagrindiniu di-džeju. Klube tuomet niekas negrojo gyvai, tačiau salėje sukinėjosi būreliai bendraminčių, tuo metu įkūrusių žymias devinto dešimtmečio grupes, kaip "Ultravox" bei "Spandau Ballet", "Classix Nouveaux" ar "Dead Or Alive". Jau ir išgarsėję jų nariai negalėjo lengvai įsmukti į klubą neužsimokėję (narystė kainavo du svarus, įėjimas – vienas svaras). Steve Strange prie durų nustatė visiems lygias taisykles. Ir pinigai čia kartais nelabai ką lėmė. Legenda tapęs incidentas visiems laikams nutapė griežtą principingo keistojo Steve'o portretą, pastirusiais sidabriniais plaukais. Tai įvyko, kai prie klubo apsireiškė, pasak Steve'o, gerokai įkaušęs Mick Jagger su palyda. Steve Strange atsisakė įlesti grupės Rolling Stones vokalistą, nes pastarasis nebuvo ir deramai pasipuošęs. Pagal gandus, Steve kartais kultūringai pateikdavo lankytojui veidrodėlį, tardamas, "o jūs pats save įleistumėte?". Sakoma ši frazė išpuolė ir Mick Jagger'iui, kuris vis labiau siuto, atkirsdamas, "tai tu gal nežinai kas aš esu?". Steve teigia, kad stengėsi elgtis kuo mandagiau ir vis vien neįleido nepadoraus kliento.Taip jau supuolė, kad viską stebėjo naujienų reporteris ir ateinantį rytą istorija nuskambėjo per laikraščius, pristatydama neįtikėtinai elitinį jauną klubą, nenusileidžiantį savo nuostatom. Spauda puolėsi prie naujo masalo ir pasipylė vis daugiau reportažų. Niekas net nežinojo, kaip įvardinti tai, kas vyko, kol galiausiai apsireiškė terminas new romantics, pratęsiantis istoriją. Įdomu, kad puošeivos, individualistiški "naujieji romantikai" vėliau ne kartą entuziastingai įsijungė į altruistišką veiklą, kokia pasižymėjo devintasis dešimtmetis. Muzikiniuose projektuose bei festivaliuose, skirtuose paremti Afrikos badaujančius ir skurstančius, vieni svarbiausių dalyvių buvo Boy George, grupės Spandau Ballet, Duran Duran, Ultravox – visi klubo Blitz "auklėtiniai". Žvelgiant į tuometines fotografijas, galima būtų pamanyt, kad Blitz buvo dabitų ir pozuotojų rojumi, sale, pilna gražių žmonių. Tačiau jos užkulisius reikėjo ištisai prižiūrėt, kad nekiltų debošai, kvepalų ir plaukų lako kvapai galėjo parversti, pasak Steve'o, tačiau tarpusavio pagarba išliko ir moterys nesijautė nesaugiai, kai vyrai neretai darydavo makiažus jų tualete, - ten tiesiog buvo geresni veidrodžiai. Boy George, atradęs turįs puikų balsą, kartu su bendraminčiais "Culture Club", ėmė rašyti dainas ir koncertuoti, kol žaibiškai pakilo į svaiginančias aukštumas. Jų daina "Karma Chameleon", 1983-ais tapo viena populiariausių visame pasaulyje. "Culture Club" muzika apjungė elektro-pop stilių su gyvybingu "baltuoju regiu", tuo tarpu Boy George stebino žurnalistus, savo įtaka laikydamas "gėlių era" ir dainininką Donovan'ą. Kiek anksčiau, pats durininkas Steve Strange kartu su draugu Rusty Egan'u įkūrė grupę „Visage", kuri jau 1981-ais dramatiškai įsirėžė į hit paradą su nepamirštama, elektronika pulsuojančia daina „Fade To Grey". Dar iki šių prasiveržimų į šlovės aukštumas, klubas gavo savotišką palaiminimą iš didžiojo įkvėpėjo, - kaip prisimena Steve Strange, - greičiausiai tai vyko 1980-ųjų liepos mėnesį, kai prie Blitz pastato, niekam nieko nesakęs privažiavo David Bowie su palyda. To galima buvo tikėtis - kiek ankstesniame savo video klipe dainai "Boys Keep Swinging", David Bowie išdarinėjo neregėtas grimasas, gal būt ironizuodamas vyrų pasaulį, kur sprendžiama pagal uniformas – jis apsireiškė trim skirtingomis vidutinio amžiaus damomis, kol pats jaunatviškai stypčiojo ir dainavo. Sakoma, kad persirengimų motyvą jam inspiravo pokštavimai, kurie dėjosi Londono klubuose, Blitz pirmtakuose. Steve Strange pamena, kad nepaisant išoriškai ramios laikysenos, jis buvo apstulbęs ir jaudinosi, ką mylimasis vaikystės herojus pamanys apie dabartinį Blitz. David Bowie buvo įvestas pro tarnybines duris, vien dėl to, kad išvengti sąmyšio – bene visi klubo lankytojai paminėtų jį kaip didžiulę įtaką, pradedant nuo plakatų kambaryje iš Ziggy Stardust'o eros. Žvaigždė dėkingai sutiko prisėst bare, kiek atokesnėje vietoje. Bowie iš kart pasiūlė Steve'ui pasivaišinti kartu ir pakalbėti, tačiau net ir tokiu metu Steve negalėjo nurimt, palikęs duris be priežiūros, todėl pirmiausia sugrįžo ten. Gandas, kad viduje yra David Bowie pasklido kaip mat ir daugybė lankytojų veržėsi jį pamatyti, teko pastiprinti apsaugą (kuri matomai susidarė iš rūbininkių ir Boy George'o). Savo ruožtu, David Bowie liko sužavėtas aplinka ir tuoj pat pasiūlė Steve Strange'ui dalyvauti dainininko naujo vaizdo klipo filmavime, dar paėmus keletą norimų draugų. "Pamenu iki kokių trylikos metų šis žmogus buvo man absoliutus dievaitis, o dabar staiga jis lyg niekur nieko kviečia bendradarbiauti" – šmėkštelėjo Steve'ui, kol David Bowie tęsė: "Manau jūs sumanytumėt apdarus savo nuožiūrą, gerai jei būtų dar trys dalyviai ir visi jūs galėtumėte atvykti šeštai ryto prie Hiltono, reikalas tas, kad užsakyta tik viena diena filmavimo būtent rytoj". Klubas paprastai užsidarydavo apie pusę trijų, o namie Steve parsirasdavo tik pusę keturių ryto. Tačiau dabar jis spėjo surasti dar tris kompanionus, pažįstamas merginas filmavimuisi. Neturėdami laiko svarstymams, jie sumanė apsirengti gotikos laikų šventikų stiliumi. Steve pilnu rimtumu pamini, kad Vatikanas jam visad buvo didžiule įtaka. Vietoj tikėtos egzotiškos vietos visa filmavimo grupė atsidūrė atokiame tuščiame pajūryje. David Bowie vilkėjo pero kostiumu ir pats atrodė lyg tiesiai iš Blitz klubo. Pagrindinėje scenoje jis žingsniavo pajūriu, juodai-baltai apsirėdę gotiškos figūros iš paskos ir už jų visų judėjo griozdiškas buldozeris, vis taikydamas prispausti ilgąjį Steve'o apsiaustą. Pasak Steve Strange, tai buvo ilga filmavimo diena trijų minučių vaizdo klipui, dainai "Ashes to Ashes" – "Iš pelenų į pelenus". Pakankamai įtemptas, nervingas darbas, bet to vertas. Dosnus prodiuseris iškart visiems dalyviams sumokėjo nemažą sumą, o Steve prisimena: "niekam nepasakiau, bet iš tiesų būčiau dar ir pats primokėjęs, kad vaidinti David Bowie'io klipe". Tai buvo tik pradžia, vienas iš daugelio filmavimų, kuriuos Steve Strange įgyvendino jau būdamas grupėje "Visage". Ironiška, kad pirmtaku išpuolė "Ashes to Ashes" - novatoriškas David Bowie'io vaizdo klipas, iš tiesų pasakojantis apie narkomaną Tomą ( kadaise,1969-ais buvusį šlovingą astronautą majorą Tomą), klaidžiojantį savo vizijose. Panašūs išbandymai buvo kaip tik prieš akis Steve Strange'ui, po "blic" sėkmės pasitinkant vėlesnes psichines krizės. Neaplenkė jos ir bičiulio Boy George'o, kurio gyvenimo ir muzikinės karjeros vos nepražudė heroinas. Šlovė niekam nepraslysta lengvai. Lyg ir nieko naujo po saule, žvaigždės ir jų įtakos, paskatinimai, pakylėjimai ir nelengvas nusileidimas. Mada gali tapti tiek išskirtinumo, tiek ir suvienodinimo priemone. Gal būt visuomet yra nauja gera vieta pasireikšti, o išvaizda ir puošmenos gali laisvai įtakoti, ar net sukelti perversmus. Bent kol žiniasklaidos ar komercijos lyderis nepaskelbs to "atradęs" ir neįdarbins savo naudai. Tekstas: Lukas Devita     NAUJOJI BANGA Naujoji banga Aklieji vargonų virtuozai Aldonos Gediminaitės muzikantai Pranašiškas Aldous Huxley Jim Morrison, Amerikos poetas Žmogus, kuris nukrito į Žemę Andy Warhol "Oksidacija" Auksinis balsas arba gimus Kambodžoje Beat kartos tėvas susitinka roko karalaitį William’o Burroughs'o Cut-Up technika SUN RA: muzika iš atviro kosmoso Rock poetika: Jimi Hendrix Žiūrovo nuostaba kūrinio suvokimui Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar Ignalinos krašto legenda Išmagnetintojas Fantastikos puslapis Meno skiltis