A. Azimovas. O dabar užveržkite veržlę B27...

Autoriaus žodis

Iš visų mano apsakymo šio neįprasčiausia istorija. Beje, jis trumpiausias iš mano parašytų.

Nutiko tai maždaug taip. 1957 m. rugpjūčio 21 d. dalyvavau diskusijoje apie mokslo žinių propagandos priemones ir formas, transliuotoje per Bostono TV mokomąją programą. Kartu su manimi šioje programoje dalyvavo Džonas Hensenas, mašinų naudojimo instrukcijų autorius, ir rašytojas fantastas Deividas O. Vudberis*).

Mes darniai skundėmės tuo, kad dauguma mokslinės fantastikos kūrinių, o ir techninė literatūra, aiškiai nesiekia reikiamo lygio. Tad kažkuris netyčia paminėjo mano kūrybingumą. Būdingu sau kuklumu visą savo sėkmę paaiškinau neapsakomu idėjų kiekiu, ypatingu darbštumu ir rašymo sparta. Bet kartu gana atsainiai pastebėjau, kad galiu parašyti apsakymą bet kur, bet kada ir bet kokiose, protingose ribose, sąlygomis. Man čia tiesiog studijoje pat metė iššūkį, priešais įjungtas filmavimo kameras.

Aš nuolankiai sutikau ir ėmiausi apsakymo, jo tema paėmęs mūsų diskusijos klausimą. Mano pašnekovai net nemanė man kaip nors palengvinti užduotį. Jie laikas nuo laiko specialiai kreipdavosi į mane, kad įtrauktų į diskusiją ir taip pertrauktų mano minčių eigą, o aš, būdamas gana išdidus, tęsiau rašymą, bandydamas tuo pat metu atsakinėti protingai.

Prieš pusvalandžio trukmės programai baigiantis aš baigiau ir perskaičiau apsakymą (todėl jis, tarp kitko, toks ir trumpas), ir tai būtent tai šis, kurį matote antrašte „O dabar užveržkite veržlę B27…“

Beje, aš kiek pagudravau (kodėl gi turėčiau meluoti?). Mes trise šnekučiavomės iki prasidedant programai – ir aš intuityviai pajutau, kad mane gali paprašyti sukurti apsakymą apie šią programą. Todėl dėl visa ko kelias minutes prieš programos pradžią apmąsčiau jį.

Kai mane vis tik paprašė, apsakymas jau buvo daugiau ar mažiau susiklostęs. Man teliko tik apgalvoti detales, užrašyti ir perskaityti jį. Juk galiausiai savo nuožiūroje teturėjau tik 20 minučių.

Deivas Vudberis ir Džonas Hensenas, nerangūs su skafandrais, su jauduliu stebėjo, kaip milžiniška dėžė lėtai atsiskiria nuo transportinio laivo ir pereina į šliuzą perėjimui į kitą atmosferos būvį. Beveik metus jie praleido A-5 kosminėje stotyje ir jiems, aišku, įkyrėjo bildanti filtrų įranga, pratekantys rezervuarai su hidroponika, bjauriai gaudžiantys oro generatoriai, kurie kartais ir visai išeidavo iš rikiuotės. Dėžė su detalėmis

- Viskas irsta, - liūdnai atsiduso Vudberis, - nes visa tai mes patys ir surinkome.
- Pagal instrukcijas, - pridūrė Hensenas, - kurias surašė kažkoks idiotas.

Pagrindo skūstis, be abejo, buvo. Didžiausias deficitas kosmniame laive – kroviniams skirta vieta, tad visą įrangą teko į stotį gabenti išrinktą ir kompaktiškai supakuotą. Visus prietaisus ir įrenginius teko stotyje surinkinėti patiems, naudojantis aiškiai ne tais instrumentais pagal neaiškias didelės apimties surinkimo instrukcijas.

Vudberis kruopščiai surašė visus nusiskundimus, Hansenas prie jų pridėjo tinkamus epitetus – ir oficialus prašymas dėl skubios pagalbos susidarusiai padėčiai buvo išsiųsta į Žemę.

Ir Žemė atsiliepė. Buvo sukonstruotas specialus robotas su pozitroninėmis smegenimis, prikimštų žinių apie tai, kaip surenkamas bet koks, net neįsivaizduojamas mechanizmas.

Štai tasai robotas dabar ir buvo toje iškraunamoje dėžėje. Vudberis nervingai suvirpo, kai šliuzo durys galiausiai užsivėrė.

- Visų pirma, - pageidavo Vudberis, - tegus jis išrenka ir vėl surenka visą virtuvės įrangą ir suderina automatą bifšteksų pakaitinimui, kad jie būtų su krauju, o ne apskrudę.

Jie suėjo į stotį ir ėmė atsargiai apdoroti dėžę demolekuliatoriumi, kad būtų tikri, kad nedings nė vienas jiems atsiųsto roboto-surinkėjo atomas.

Dėžė atsidarė!

Viduje buvo sudėta 500 dėžučių su išrinktais atskirais mazgais... ir šūsnis lapų su smarkiai suteptu tekstu.


*) David Oakes Woodbury (1896-1981) – JAV rašytojas fantastas, karjęrą pradėjęs „Elektriniai spąstais“ apie mitinų spindulų išradimą (1934), „Faradėjaus formulėje“ (1965) priešo agentai pavagia antigravitacinė įrenginį.

Fantastikos skyrius
Dž. Blišas. Menki juokai
Andrejus Anisimovas. Uras
I. Proninas. Rusiška idėja
Pavelas Michnenko. Etiketas
V. Nazarovas. Silajaus obuolys
N. Nilsonas. Planeta pardavimui
Vladimiras Maryševas. Ekskursija
R.Bredberis. Vos ne pasaulio pabaiga
V. Michanovskis. Žalias debesis
Jaroslavas Kudlakas. Simbiozė
S. Klenčas. Iš Visatos gilumos
Sergejus Breinas. Anomalija
Atgalinė kelionė prie pasakų
R.Silverbergas.  Musės
Pasidalijimas skausmu
Poezija ir skaitiniai
NSO svetainė
Vartiklis