Taip pat galite pasiskaityti:
iš kur kilo baltų Dievas bei Dievo vardas ir Tvanas , o taip pat
lietuvių senojo tikėjimo pradmenis bei
apie Senovės lietuvių tikėjimą.
Aukščiausias lietuvių Dievas ir pasaulio sutvėrimas iš dumblo, atnešto iš vandenyno dugno
Vienas iš Aukščiausiojo dievo vardų pas žemaičius ir Prūsijoje buvo Ūkopirmas (palyginkite su suomių aukščiausiu oro sutvėrėju Uku). Jis egzistavo dar iki pasaulio sukūrimo, kai viskas dar buvo paskendę ūkuose (migloje). Dažnai jis buvo rašomas Okopirmas. Taip (Occopirmus) jis pirmąkart 1530-ais paminimas bažnytinių raštų rinkinyje Dies Constitutiones Synodales.
Jis laikomas dangaus, žvaigždžių, žemės, laiko atgimimo dievu, Visatos kūrėju, pradžios davimu, laiko amžinumu.
Iš pradžių nebuvo pasaulio, tik ūke (miglose) gyveno Dievas, o po jo kojomis buvo vanduo. Dievui nusibodo vienam gyventi, ir jis sumanė sutverti gyvą daiktą, su kuriuo galėtų linksmai leisti dienas. Tai buvo angelas, tačiau jis pradėjo nerimauti, kad miglose sunku gyventi, kad nėra ant ko atsistoti. Dievas liepęs angelui pasinerti į vandenį ir atnešti kelis grūdelius žemės.Tik trečią kartą panėręs angelas atnešė po nagu žemės, iš kurios Dievas sutvėrė sklypą žemės, ir abu su angelu ant jos stovėdami plūduriavo. Angelui nusibodo ant tos žemės stovėti. Jis paprašė Dievą, kad žemę padidintų, kad ant jos būtų galima ir atsisėsti ir atsigulti. Dievas žemę padidino, ir abu bandė atsigulti ir pamiegoti. Tačiau angelas neužmigo. Jis sumanė Dievą nustumti nuo žemės į vandenį.
Bet, stumiant Dievą į vandenį, žemė toje pusėje didėjo. Dievas pabudo ir paklausė, kodėl jis nemiega. Angelas teisinosi, bet Dievas pasakė, ką jis darė, ir už melą angelą pavertė velniu.
(pagal Balys J. Lietuvių liaudies sakmės, K., 1940)
Mitų, kad Žemė sukurta iš dumblo ar smėlio, atnešto iš vandenyno dugno, gausu Rytų Europoje, Kaukaze, Indijoje, Indonezijoje ar Šiaurės Afrikoje. Daugelyje tų mitų žemę atneša paukštis. Jiems kintant, paukštis antromorfizuojasi (angelas).
Tai patvirtina ir kita sakmė (apie tai žr. ir >>>>>), užrašyta 1887-ais Antvėjų km. (Raseinių apskr.)
Nuo pat pradžių, kai dar nebuvo šviesos, tamsybėse lakiojo dvasia, panaši į karvelį. Tai buvo Dievas sutvėrėjas, kuris ėmė skirstyti pasaulio dalis.Praskleidęs miglas, padarė į aukštį taką, kuriuo galėjo visur vaikščioti. Beeidamas nusispjovė į kairę pusę. Seilės nukrito ant vandens, kuriame pasirodė žmogaus pavidalo būtybė. Dievas jį pavadino Liucinu. Liepė tam Liucinui pasinerti į marias ir iš ten atnešti žemės sėklų. Liucinas tik trečią kartą panėręs atnešė jų pilną burną ir pilnas ausis.
Dievas subarė Liuciną už gobšumą, o sėklas pasėjo - pradėjo augti jo pasėta žemė.
Taip pat galite pasiskaityti:
Lietuvių kosmologija
iš kur kilo baltų Dievas
Dievo vardas ir Tvanas
Seniausias lietuviškas žemėlapis
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys bei
Senovės lietuvių tikėjimas
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Vaivorykštė: laumės juosta, smakas, straublys
Zep Tepi - pirmasis laikas
Malta: menanti Atlantidą?
Filipinų tvėrimo mitai
Šilkas per tremtį
VartiklisTaip pat paruošti ir kitų kraštų pasaulio sukūrimo mitai:
karštosios Indijos mitas; atšiauriosios Skandinavijos mitas; papirusų krašto - Egipto mitas; ir net tolimųjų užjūrių - majų mitas.