Bhagavat-gita
OM   Nušok į Bhagavat Gita tekstą
  Nušok į paskutinių atnaujinimų pradžią

Turinys (nuorodos į pagrindines teksto dalis)

Įvadas į Bhagavat-Gitą:
    Vydūnas. Supažindinimas su giesme.
    Vydūnas. Žmogus ir prasmingiausias jo pasistengimas susivokti Dievuje.
    Vydūnas. Gaivata iš sukniubimo.

Pirmoji dalis.
    Pirmojo posmo komentarai.
    Kas vyko iki Bhagavat-Gita veiksmo?
    Antrasis ir trečiasis posmai
    Antrojo ir trečiojo posmų komentarai
    Nuo ketvirto iki šešto posmų
    Septintas-devintas posmai
    Didvyrių giminystė
    Dešimtas-vienuoliktas posmai ir pastabos jiems
    Dvyliktas-aštuonioliktas posmai ir pastabos jiems

Kadangi Bhagavat-Gita prasideda šventuoju skiemeniu OM (), apie jo reikšmę ir mąstymą galite pasiskaityti Kandagija-upašinadoje, o taip pat Brihadaranjana upašinadoje.
Taip pat atskirame straipsnelyje galite paskaityti apie Bhagavat-Gita pagrindinį veikėją - Krišną.


Pradedame publikuoti šventąjį Bhagavat-Gitos tekstą. Čia tik pati pradžia.
Tarp kitų vertimų (A.Bukonto ir ISCKON) duodame ir Vydūno vertimą bei pastabas. Jos parašytos 1940-ais Tilžėje, o 1947-ais jį išleido Lietuvių skautų brolijos vadija Detmolde.

Nors Bhagavat-Gita plačiai publikuojama ir skaitoma kaip savarankiškas kūrinys, iš tikrųjų ji yra mažas Mahabharatos - sanskrito epo, praeities amžių istoriją, epizodas. Mahabharatos įvykiai aprėpia laikotarpį nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, Kali amžiaus. Kali-yugos pradžioje, maždaug prieš penkis tūkstančius metų, Viešpats Krišna perteikė Bhagavat-Gitą savo draugui ir bhaktai Ardžunai.


Vydūnas. Supažindinimas su giesme

Bhagavat Gita, Palaiminčioji giesmė, yra maža dalis didžiosios eiliuotos apysakos Mahabharata, tai esti Didysis kovotojas. Jos turinys šitoks.

Garsios valdovų Kurų giminės karvedys Bhišma mūšio lauke mirtinai sužeistas. Merdėdamas jis jauniesiems aiškina įvykius ir tai, kas darytina tauriųjų žmonių, tėvynės gyventojų. Žmogus ilstąsis išvadavimo. Bet jis jam tenka tiktai, jeigu žmogus nuoširdžiausiai eina savo pareigas.

Aukščiausios pareigos skirtos valdovui ir kariams. Bet lygiai vertintinos ir šeimos tėvų pareigos. Visumet jos turi būti atliekamos tauriausiu pasišventimu. Šeimos tėvų elgesys yra visos tautos gerbūvio pagrindas.

O Bhagavat Gitoje pasakojama, kaip dviejų gentiškų giminių, Pandavų ir Kurų, kariuomenės, geriausiai ginkluotos, susitinka kovojimui. Pandavų pusėje žymiausias karys yra Ardžuna. Jo karinį vežimą valdo Krišna. Kurų valdovas yra aklasis Dhritaraštra. Jis prašo savo valdininką Sandžają, kad jam aiškintų, kas darosi. Jo sūnus Durjodhana yra užimtas pasitarimo su savo kariavimo mokytoju Drona.

Taip ir prasideda Bhagavat Gita. Kad ji neturi būti suprantama kaip kokio gyvenimiško vyksmo apysaka, matyt jau iš įvairių vardų. Abi gimini varžosi dėl Hastinapūros, dramblių vietovės, vadinas, dėl galių susikaupimo gyvatos. Laukas, kuriame tenka kautis, įvardintas Dharmakšetra, tiesos ir pareigų lyguma, šventu lauku, kurs seniau buvo išminties didžiūnų nuosavybė. Vyriausi dvi visos giesmės asmenybi yra Krišna ir Ardžuna. Juodu įvairiais, bet labai prasmingais vardais vadinamu. Ir jų ginklų vardai, pvz., Devadatta, Dievo duota, primena, kad visa, kas pasakojama, yra vidinės prasmės ryškinimas.

Krišną ir Ardžuną reikia išmanyti kaip ypatingas galias žmogaus asmenybėje ir gyvenime. Krišna, Tamsusis, Slėpiningasis, yra žmoguje, bet ir visoje Visatoje Dieviškumas, Ardžuna, Šviesusis, Žinomasis, yra žmogiškumas žmoguje, asmenybės nusimanymas, sąmonybė, paprastai įvardijama žodžiu aš. Šis pasijunta pastatytas ties visokiomis galiomis ir lydimas visokių galių. Jas visas ir visą vyksmą nustato ir valdo kariško vežimo, būtent asmenybės, vedėjas, Aukščiausiasis, apsireiškiąs kaip Krišna (Kristus).

Ardžunai gresia ir jį supa visokios galybės. O jis liepiamas įsigyti galią joms suvaldyti. Jei jis būtų apveikiamas, jis netektų savo esimo žinojimo. Laimėdamas jis iškiltų į Aukščiausiojo Šviesą, susivoktų pačiame esmingame gyvume bei pagrindinėje sąmonėje.

Sunku jam kovoti. Tūlas jėgas jis yra labai pamėgęs. Jos jam atrodo tarsi būtų jo giminės. Kiekvienas žmogus myli savo nuotaikos būsenas, savo pageidavimus, savo mintis ir sumanymus. Tokiose sąlygose žmogus susipranta esančiu, ir iš to jam pasidaro gyvenimo uždaviniai ir jo prasmė.

Visa Bhagavat Gita, galėtume sakyti, visa gyvenimo giesmė, siekia sukelti žmogui sąmoningumą ir galią, kad ryškintų tą savo gyvenimo prasmę. Yra tai jo pareiga. Kiekvienas žmogus pasaulio Kūrėjo vartojamas kaip priemonė visam gyvenimui gyvinti ir tobulinti. Kuo sąmoningesnė ši priemonė, tuo reikšmingesni yra jo pastangų daviniai visam pasauliui. Žmogus įgyja sąmoningėjimui galimumą su kiekvienu aiškesniu nusimanymu, kad jis yra ir būna Dievuje. O tas jo nusimanymas nuolatai švinta žmogui einant nuoširdžiausiai visas gyvenimo jam skirtas pareigas, pasiduodant Dievo valiai.

Toks nusimanymas Dievuje yra atsigavimas pačiame esmiškame Gyvume. Pats atsigavimas su tam dariomomis pastangomis ir įgytoji būsena hindų raštuose vadinama Joga, t.y. ką mes įvardijame žodžiu tikyba. Šičia tam pažymėti vartojamas žodis gaivata. Žmogus, kurs Dievuje atsigauti stengiasi, hindų raštuose įvardijamas žodžiu Jogin. Jam atitikti, sakysime, kad toks žmogus yra gaivius, o kurs atgailėja - gailius. Pastebėti reikėtų, kad taip, kaip Bhagavat Gitoje aiškinama, mąstyta seniau, kaip prieš 4000 metų.


Vydūnas.
Žmogus ir prasmingiausias jo pasistengimas susivokti Dievuje

Krišna tvirtina asmeniškam žmogui, kad jo gyvenimo prasmė yra darbuoties, veikti, kovoti į nieką neatsižiūrint. Gyvenimas ir mirimas nėra esmiški, bet praeinami vyksmai. Aukšt abiejų yra esmiškumas, kurį žmogus gyvendamas turi pasitikrinti, vadinas, gyvas būdamas, jis turi esmiškėti, esmiškesniu pasidaryti ir tuo gyvąjį gyvenimą savimi dar gyvinti.

Visa tam svarbus yra veikimas. Jis dvejopas, būtent mąstymas ir atsidavimas. Bet veikimas neturi kibti prie savo pasėkų. Jis nedarytinas, kad iš to veikėjui būtų naudos ar neišvengiamas vargas an bauda, bet kad pildytųsi Aukščiausioji valia, kuri pasireiškia iš tos būklės, į kurią žmogus gyvenime yra patekęs ir iš kurios jam iškyla tam tikros pareigos.

Gaivata iš sukniubimo

Ardžuna, žmogiškumo pradas žmogaus asmenybėje, nusimano esąs dviejų priešingų galybių tarpe. Visokie atsižvalgymai menkina jo ryžtingumą, ir jis nusimena. Numato baisius įvykius ir kalba Krišnai, savo gyvenimo vadui, apie skaudžias pasėkas, kurios pasidarančios iš giminingų tautų kovos. Netekęs drąsos, Ardžuna visai sukniumba ir žada nekovoti, veikiau mirti ar pasiduoti. Ir prasideda Bhagavat Gitos žodžiai. Pirmuoju parašyta Om (aum). Tuo norėta prisiminti Aukščiausiojo, kurs yra visa ko pradžia, vyksmas ir galutinumas. Iš to žodžio krikščionims, o ypačiai europiečiams, teko žodis Amen.

OM Nušok į pradžią


OM


Pirmas skyrius.
Kurukšetros mūšio lauke

Krishna Kurukšetro lauke Priešininkų armijoms išsirikiavus mūšiui, galingasis karžygys Adžuna abiejose pusėse išvysta savo artimus giminaičius, mokytojus ir draugus, pasirengusius kautis ir paaukoti savo gyvybes. Apimtas sielvarto ir gailesčio, Ardžuna sutrinka, jį apleidžia jėgos ir pasiryžimas kautis.

Pateikiamo teksto struktūra:
Sanskrito teksto transliteracija pažodinis vertimas Vydūno vertimas
A.Bukonto vertimas
Krišnos sąmonės tekstas
tekstas anglų kalba
1. dhritaraštrah uvaca
dharma-kšetre kuru-kšetre
samaveta džuyutsavah
mamakah pandavas
caiva
kim akurvata sandžaya
1. Dhritaraštra tarė
šventoje vietoje Kurukšetroje
susiėję, trokšdami kautis
manoji pusė, Pandavai
ca - ir; eva - tikrai ką
ką darė, Sandžaja
       Dhritaraštra sakė:
1. Ką darė susirinkę Šventojoje lygumoje, Kurų laukuose,
užsidegę kovoti maniejie ir Pandavai, Sandžaja?
Dhritaraštras pasakė:
1. Šventam dharmo lauke, Kurukšetre,
susiėję lemtingoms grumtynėms,
ką jie veikė, - tark, o Sandžajau,-
mano sūnūs ir sūnūs Pandaus?
1. Dhritaraštra tarė:
O Sandžaja, ką veikia susiėję į šventą Kurukšetros lauką
trokštantys kautis mano ir Pandu sūnūs.
1. Dhritirashtra.
Ranged thus for battle on the sacred plain On Kurukshetra- say, Sanjaya! say
What wrought my people, and the Pandavas?

   OM Praleisk komentarus

Dhritaraštra - Senasis Kauravų (arba Kurų - dinastijai kilusiai iš karaliaus Bharatos, tolimoje senovėje valdžiusio pasaulį. Šio karaliaus vardas ir įeina į Mahabharatos pavadinimą.) valdovas, Pandavų dėdė ir Durjodhano tėvas, aklas Dhritaraštra klausia savo vežėją Sandžają, kas vyksta mūšio lauke. Išminčius Krišna - Dvajpajanas, Dhritaraštro tėvas ir mokytojas apdovanojo Sandžają aiškiaregyste: jis iš tolo gali stebėti kovos lauką ir pasakoja valdovui, ką mato ir girdi. Visi tolesni įvykiai - Sandžajos pasakojimai Dhritaraštrai.

Kurukšetra - Kurų laukas ligi šiol yra garsi Indijos vietovė, kur įvyko atmintinas Bharatų mūšis. Jis yra netoli Delio (senojo Hastinapuro). Puranuose pasakojama, kad Kurų lauke senovėje buvo atnašaujamos didžiulės aukos. Dvigubas lauko pavadinimas lyg paryškina dvigubą epo reikšmę; istorinę ir religinę-filosofinę.

Pagrindinis Bhagavat-Gita veikėjas - dievas Krišna. Jo istoriją galite paskaityti atskirai.

Šventas dharmo laukas (dharma-kšetre) - Vieta, kurioje atliekamos religinės apeigos.

Pandavai - Pandaus sūnūs, Dhritaraštros sūnėnai. Pandu ir Dhritaraštra buvo broliai. Kadangi vyresnysis Dhritaraštra gimė aklas, sostą, turėjusį atitekti jam, paveldėjo jaunesnysis brolis, Pandu.

Ankstyvame amžiuje mirus Pandu, penkis jo sūnus imasi globoti Dhritaraštra, po brolio mirties tapęs valdovu. Abiejų brolių vaikai auga vienoje šeimoje. Ir vienus, ir kitus auklėja gerbiamas genties senolis Bhišma, o karo meno moko prityręs karžygys Drona.

Tačiau Dhritaraštros sūnūs, ypač vyresnysis Durjodhanas nekentė Pandavų ir jiems pavydėjo. O piktos valios neregys Dhritaraštra troško, kad karalystę paveldėtų ne Pandavos, o jo sūnūs.

Durjodhanas - vyriausias Dhritaraštros sūnus, ypatingai nekentęs Pandavų.
Jis, Dhritaraštrai pritariant, sumano nužudyti jaunuosius Pandu sūnus, ir tiktai dėdės Viduros ir pusbrolio Viešpaties Krišnos rūpestingai globojami, Pandavos išvengia mirties, tykojusios juos ne vieną kartą.

Krišna nėra paprastas žmogus, o Patsai Aukščiausias Dievas, nužengęs į žemę ir ėmęsis vienos karališkosios dinastijos valdovo vaidmens. Bet jis kartu ir Pandu žmonos Kunti (arba Prithos) sūnėnas. Taigi ir kaip giminaitis, ir kaip amžinas religijos globėjas, Krišna palaikė teisiuosius Pandu sūnus ir juos gynė. Jo istoriją galite paskaityti atskirai.

Draupadi - Pandavų žmona.
Gudriajam Durjodhanui pavyksta iškviesti Pandavas lošimui. Lemtingo turnyro metu ištikima, skaisčios sielos Draupadi tampa Durjodhanui ir jo brolių nuosavybe, kurie įžeidžiamai pamėgina išrengti ją susirinkusių karalių ir prinčų akivaizdoje. Draupadi išgelbsti dieviškas Krišnos įsikišimas, tačiau apgavikiško lošimo metu Pandavos netenka savo karalystės ir pasmerkiami trylikos metų tremčiai.

Grįžę iš tremties, Pandavos reikalauja iš Durjodhano grąžinti jų teisėtas valdas, tačiau jis atvirai atsisako tai daryti. Gimę princais, broliai Pandavai privalėjo valdyti, todėl jie nusileidžia ir sutinka valdyti tik penkis kaimus, tačiau Durjodhanas įžūliai atsako, kad neduosiąs jiems žemės ir adatai įbesti.

Visą tą laiką Pandavos buvo pakantūs ir atlaidūs, bet dabar karas rodėsi bus neišvengiamas.

Sukilo viso pasaulio valdovai - vieni jungėsi prie Dhritaraštros sūnų, kiti prie Pandavų. Patsai Krišna imasi Pandavų pasiuntinio vaidmens ir vyksta į Dhritaraštros dvarą prašyti taikos. Kai prašymas buvo atmestas, tapo aišku - karo neišvengti.

Pandavos, labai aukštos moralės žmonės, priešingai nei nedori Dhritaraštros sūnūs, pripažino Krišną Aukščiausiu Dievo Asmeniu. Ir vis dėlto Krišna pasiūlo, kad jis dalyvaus kare taip, kaip to norės priešininkai. Kaip Dievas, Jis Pats nekovosiąs, tačiau viena pusė tegu pasirenka Jo kariuomenę, o kita - Jį Patį, kaip patarėją ir pagalbininką. Durjodhana, tikras politikas, tuoj pat renkasi Krišnos kariuomenę, o Pandavos ne mažiau trokšta paties Krišnos.

Paėmęs į savo rankas Ardžunos, legendinio lankininko, karo vežimo vadžias, Krišna tampa jo vežėju. Čia ir prasideda Bhagavat-Gita: dvi kariuomenės pasiruošė mūšiui, ir Dhritaraštra su nerimu klausia patarėjo Sandžajos: "Ką jie veikia?"

OM   Grįšk į Bhagavat-Gita pradžią

OM Grįšk į teksto pradžią

 

Pateikiamo teksto struktūra:
Sanskrito teksto transliteracija pažodinis vertimas Vydūno vertimas
A.Bukonto vertimas
Krišnos sąmonės tekstas
tekstas anglų kalba
2. sanjayah uvaca
drištva tu pandavanikam
Vyudham duryodhanas tada
acaryam upasangamya
radža vacanam abravit
2.Sandžaja tarė
išvydęs tu Pandavų karius
gretomis Duryodhana tada
prie mokytojo prieidamas
karalius žodžius pasakė
       Sandžaja sakė:
2. Pamatęs kovai susibūrusią Pandavų kariuomenę, valdovas Durjodhana priėjo savo mokytoją ir tarė:
Sandžajas pasakė:
2. Kai Durjodhanas prišais išvydo
surikiuotus Pandavų tuntus,
prie globėjo žengė valdovas,
jam, karybos mokiusiam, tarė:
2. Sandžaja tarė: O valdove, apžvelgęs kariuomenę, kurios dalinius išdėstė Pandavai,
karalius Duryodhana prisiartino prie savo mokytojo ir prabilo tokiais žodžiais:
2.Sanjaya.
When he beheld the host of Pandavas,
Raja Duryodhana to Drona drew,
And spake these words:



3. prašyaitam
pandu-putranam
acarya mahatim camum
vyūdham drupada-putrena
tava šišyena dhimata
3. prašya-pažvelk, etam-į šias
Pandu sūnų
o mokytojau, milžiniškas jėgas
išdėstytas Drupados sūnaus
tavo mokinio sumanaus
3. Žiūrėki, mokytojau, kokis galingas tytveikas yra Pandavų kariuomenė, sušaukta Drupados sūnaus, išmintingo tavo mokinio!
3. "Pažiūrėk tiktai, o Dronai,
į Pandavų pulkų galybę -
ar ne tavo mokinys supratingas,
ne Drupado sūnus juos išdėstė?
3. O mokytojau, pažvelki į didžiulę Pandavų kariuomenę,
kurią taip sumaniai išdėstė tavo sumanusis mokinys, Drupados sūnus.
3. Ah, Guru! see this line,
How vast it is of Pandu fighting-men,
Embattled by the son of Drupada,
Thy scholar in the war!

   OM Praleisk komentarus

  Dhritaraštra buvo aklas nuo gimimo. Deja, jis neturėjo ir dvasinio matymo. Karalius gerai žinojo, kad tokie pat akli religijos reikaluose ir jo sūnūs. Jam vis nedavė ramybės mintis dėl šventos vietos įtakos. Sandžaja, norėdamas padrąsinti prislėgtą karalių, patikina, jog jo sūnūs nesirengia daryti jokių nuolaidų, nepaisant šventos vietos. Jis pasakoja, kaip Dhritaraštros vyriausias sūnus Durjodhanas, apžvelgęs karines Pandavų pajėgas, tučtuojau skuba pas kariuomenės vadą Dronačarją pranešti apie tikrąją padėtį. Padėties rimtumas kelia jam baimę.

Jis nori parodyti kariuomenės vadui šio neapdairumą, kai susikivirčijo su karaliumi Drupada, Ardžuno sutuoktinės Draupadi tėvu. Drupada atliko didelę auką ir gavo palaiminimą sulaukti sūnaus, kuris galės nukauti Dronačarją. Dronačarja puikiai tai žinojo, ir vis dėlto jis, kilniadvasis brahmanas, atskleidė visas savo paslaptis Drupados sūnui Dhritadyjumnai, kai jam buvo patikėta mokyti tą jaunuolį karybos.

Durjodhanas nurodo Dronačarjos klaidą, norėdamas, kad šis būtų budrus ir nepalenkiamas mūšyje. Nuolaidžiavimas Pandavams gresia pralaimėjimu.

 

Pateikiamo teksto struktūra:
Sanskrito teksto transliteracija pažodinis vertimas Vydūno vertimas
A.Bukonto vertimas
Krišnos sąmonės tekstas
tekstas anglų kalba
4. atra šūra maha-išu-asa
bhima-ardžuna sama yudhi
yuyudhana virataš ca
drupada ca naharatha
4.čia didvyriai galingi lankininkai
Bhimai ir Ardžunai lygūs kovoje
Yuyudhana ir Virata tai pat
Drupada taip pat didis karys
4. Didvyrių čia, didi šaudytojai tempynėmis (lankais) kovojo, lygūs Bhimai ir Ardžunai, būtent Jujudhana, Virata ir Drupada, didžiame kovos vežime,
4. Ten akyli šauliai, ten vyčiai,
mūšy lygūs Bhymui, Ardžunui:
ten Viratas ir Jujudhanas,
važnyčiotojas didis - Drupadas,
4. Šioje kariuomenėje daug galingų lankininkų, mūšyje lygių Bhimai ir Ardžunai,
tai didieji karžygiai Yuyudhana, Virata bei Drupada.
4. Therein stand ranked Chiefs like Arjuna, like to Bhima chiefs, Benders of bows; Virata, Yuyudhan, Drupada, eminent upon his car.



5. dhrištaketu čekitana
kaširadža ca virdža-van
purudžita kuntibhodža ca
šaybya ca nara-pungava
5. Dhrištaketu, Čekitana
Kaširadža tai pat labai stiprus
Purudžitas, Kuntibhodža ir
Šaibja ir didvyris tarp žmonių.
5. Dhrištakėtus, Tšėkitana ir narsusis Kašios valdovas, Purudžit, Kuntibhodža, Saibja, Vyrų galingasis,
5. Dhrištaketus ir Čekitanas,
kunigaikštis galiūnas iš Kašio,
Purudžitas, už jo Kuntibhodžas,
rūstus Šaibjas - tauras tarp taurų.
5. Tarp jų didvyriai Dhrištaketu, Čekitana, Kaširadža, Purudžitas, Kuntibhodža bei Šaibja - narsūs galiūnai karžygiai. 5.Dhrishtaket, Chekitan, Kasi's stout lord, Purujit, Kuntibhoj, and Saivya.



6. yudhamandža ca vikranta
uttamaudža ca virdža-van
saubhadra draupadeya ca
sarva eva maha-ratha
6. Judhamandža ir galingasis
uttamaudža ir labai stiprus
Subhadros sūnus ir Draupadai
visi tikrai įgudę kovos vežimų kariai.
6. stiprusis Judhamanju, drąsusis Uttamaudžas, Saubhadra ir Draupadėjas, visi didžių kariškų vežimų kariai.
6. Štai narsuolis šaunus Judhamanjus,
neįveikiamas Utamaudžas ir
Subhadros, Draupadės sūnūs-
kas prilygs jiems kovos vežimuos?
6. Jų gretose galingasis Yudhamandža, stipruolis Uttamaudža, Subhadros sūnus ir Draupadi sūnūs. Visi jie - įgudę kovos vežimų kariai. 6. With Yudhamanyu, and Uttamauj Subhadra’s child; and Drupadi’s;- all famed! All mounted on their shining chariots!

Nors prityrusiam karybos žinovui Dronačarjai pats Dhritadyjumna nėra ypač rimtas priešininkas, jam reikėtų pasisaugoti daugelio kitų, nes daugelis jų ne mažiau grėsmingas nei Bhima ar Ardžuna.

 

Pateikiamo teksto struktūra:
Sanskrito teksto transliteracija pažodinis vertimas Vydūno vertimas
A.Bukonto vertimas
Krišnos sąmonės tekstas
tekstas anglų kalba
7. asmakam tu višišta ye
tan nibodha dvija-uttama
nayaka mama sainyasya
samgja-artham tan bravimi te
7. mūsų bet labai galingi kurie
į juos atsižvelk, o geriausias
karvedžiai mano karių
kad žinotum juos, sakau tau
7. Sužinoki bet, Geriausiasai dukart gimusiųjų, ir visus, kurie yra mano kariuomenės vadai, įvardysiu juos tau prisiminti:
7. O dabartės leiski išvardyt
tau mūsiškių vadus žymiausius,
o bramane, dukart gimęs,
sustatyk mintyse juos šalimais:
7. Bet pirmiausia, o geriausias iš brahmanų, leiski paminėti tuos karvedžius, kurie ypač tinka vadovauti mano kariuomenei. 7. On our side, too,- thou best of Brahmans! see Excellent chiefs, commanders of my line, Whose names I joy to count:
8. bhavan bhišma ca Karna ca
kripa ca samitim-džaya
ašvatama vikarna ca
saumadati tatha eva ca
8. tu pats, Bhišma taip pat
Karna ir Kripa, visad nugalintys
Ašvatama, Vikarna, o taip pat
Somadatos sūnus, o taip pat tikrai taip pat
8. Tavo Didingumas ir Bhišma, Karna ir Kripa, Kovų laimėtojas,
Ašvatthamas, Vikarna ir Saimadatti.
8. tai tu pats, garbusai, ir Bhyšmas,
nepralaimintis Kripas ir Karnas,
Ir Vikarnas, ir Ašvathamas,
ir sūnus Sodamačio garsingas.
8. Tai tu pats, o taip pat Bhišma, Karna, Kripa, Ašvathama, Vikarna, Somadatos sūnus vardu Bhūrišvava - visad nugalintys mūšyje. 8. thyself the first, Then Bhishma, Karna, Kripa fierce in fight, Vikarna, Aswatthaman; next to these Strong Saumadatti,



9. anye ca bahava šūra
mad-ardhe tyakta-dživita
nana šastra praharana
sarve yudha-višarada
9. kitų taip pat labai daug didvyrių
dėl manęs pasirengusių aukotis
daugeliu ginklų apsiginklavę
visi jie gerai moka kariauti
9. ir daug kitų karžygių, kurie manęs dėl ir gyvybės atsisako, su įvairiais ginklais ir kautynių įrankiais, visi miklūs kovai.
9. Ir kiti karžygiai pasiruošę
už mane guldyti galvą,
lig vienam jie kovoti įgudę
ir mikliai ginklu darbuojas.
9. Ten daug ir kitų didvyrių, guldančių galvas už mane. Jie gerai ir įvairiai ginkluoti ir išmano karo mokslą. 9. with full many more Valiant and tried, ready this day to die For me their king, each with his weapon grasped, Each skilful in the field.

 
Išvardijami neeiliniai pasižymėję karvedžiai. Vikarrna yra Durjodhano brolis, Ašvatama - Dronačarjos sūnus, Somadatis (dar vadinamas Bhūrišrava) - Bahlikų karaliaus sūnus. Karna yra vienos motinos su Ardžunu sūnus, nes jis gimė prieš Kunti sutuoktuves su karaliumi Pandu. Kripačarjos sesuo dvynė ištekėjo už Dronačarjos.

 

Pateikiamo teksto struktūra:
Sanskrito teksto transliteracija pažodinis vertimas Vydūno vertimas
A.Bukonto vertimas
Krišnos sąmonės tekstas
tekstas anglų kalba
10. aparyaptam tad asmakam
balam bhišmabhirakšitam
paryaptam tu idam etesam
balam bhimabhirakšitam
10. neišmatuojama ta mūsų
galybė Bhyšmos saugoma
ribota tačiau visa ta priešų
stiprybė Bhymos saugoma
10. Tik nepakankama atrodo mūsų galia, vadovaujama Bhišmos, o jų kariuomenė, Bhimai esant jos vadu, yra pakankama.
10. Begalinių rikiuočių prieky
žengia mūsų senasis Bhyšmas,
bet galybe savo pranoksta
mus būriai, kuriuos veda Bhymas.
10. Mūsų stiprybė neišmatuojama, be to mus patikimai saugo senolis Bhyšma, o išgalės Pandavų, rūpestingai saugomos Bhymos, ribotos. 10. Weakest - me seems - Our battle shows where Bhishma holds command, And Bhima, fronting him, something too strong!
11. ayanesu ca sarvesu
yatha-bhagam avasthitah
bhišmam evabhiraksantu
bhavantah sarva eva hi
11. svarbiose vietose taip pat visose
įvairiai išrikiuoti būdami
Bhyšmai tikrai padėti
jūs visi iš eilės tikrai
11. Todėl tegul visi karininkai savo dalyse pagal laipsnį užima vietas aplink Bhišmą!
11.
pagal nuopelnus stoję į gretą,
apie Bhyšmą tegu galvoja,
tegu saugo ir dengia Bhyšmą".
11. O dabar kiekvienas iš jūsų turite visomis išgalėmis paremti Bhyšmą, užėmę vietas šalia jo. 11. Have care our captains nigh to Bhishma's ranks Prepare what help they may!

 
Iš tikrųjų pandavų kariauna mažiau gausi, gal taip Durjodhanas nori paslėpti savo baimę ar nepasitiki karvedžiu Bhyšmu, kuris gali pasigailėti priešų, o žiaurusis Bhymas to tikrai nepadarys. O šio Durjodhanas tikrai nekenčia, nes puikiai žino, kad jei kada žus, tai tik nuo Bhymo rankos.

Po to susigriebiama, kad per daug aukštinamas Bhyšmas, - reikia geru paminėti ir kitus karvedžius. Bhyšmadeva yra narsiausias, tačiau jis nebejaunas, todėl kiekvienas turi stengtis apsaugoti jį iš visų pusių.

Galima tikėkis Bhyšmadevos ir Dronačarjos paramos mūšyje, nes nė vienas iš jų neužtarė Ardžunos žmonos Draupados, kuri viešai nurenginėjama meldė jų pagalbos. Tačiau žinoma, kad abu karvedžiai simpatizuoja Pandavams.



  Nuo šios vietos atsisakoma kai kurių komponenčių - sanskrito transkripcijos, pažodinio vertimo ir vertimo į anglų kalbą. Iš esmės tai susiję su laiko trūkumu. Gal būt kada nors ši spraga bus užpildyta ateityje.

Pateikiamo teksto struktūra:
Vydūno vertimas A.Bukonto vertimas Krišnos sąmonės tekstas
12. Taip kalbėjusiam (būtent Durjodhanai) padaryti džiaugsmą seniausiasis Kurų, jų tėvūnas (Bhišma, Apgailestavimų Turtingasis), pūtė į savo kaušą, kad sugriovė kaip liūto staugimas. 12. Kad gražintų jo širdžiai žvalumą,
liūto staugsmas grasus pasklido -
tai į kriauklę papūtė Bhyšmas,
narsiadvasis Kurų senolis.
12. Tada narsusis Kuru dinastijos protėvis, kurių senelis Bhišma griausmingai papūtė savo kriauklę, kuri suriaumojo ir liūtas ir labai nudžiugino Duryodhaną.
13. Staiga subaubė visokie kaušai, dideli ir maži, būbnai, ragai ir trimitai, kad triukšmas buvo didžiausias. 13. Tuoj aplinkui atliepė kriauklės
ir ragai, ir litaurai, ir būgnai,
skardžios triūbos ir tamburinai, -
sudundėjo lyg trenkęs perkūnas.
13. Po to, vienu kartu netikėtai sugaudė kriauklės, litaurai, būgnai, trimitai bei ragai ir sukėlė baisingą triukšmą.

Kuru dinastijos protėvis suvokė vidinį savo vaikaičio nusiteikimą ir jį padrąsindamas garsiai sutrimituoja. Tačiau kriauklės garso simbolika rodo, kad nėra jokių šansų laimėti mūšį prieš priešą, kurį remia pats Krišna. Tačiau kario pareiga reikalauja grumtis, negailint jėgų.

Pateikiamo teksto struktūra:
Vydūno vertimas A.Bukonto vertimas Krišnos sąmonės tekstas
14. Tada didingame savo kariškame vežime, traukiamame baltų žirgų, Madhava (Medui Lygusis, Saldusis, Krišna) bei Pandava (Ardžuna) atsistojusiu pūtė į dangiškus savo kaušus. 14. Vežime, išdabintam, didžiuliam,
baltakarčiais žirgais pakinkytam,
Sūnus Pandaus ir Madhaus ainis
kriauklėm dieviškom sutrimitavo.
14. O kitoje lauko pusėje, Viepats Krišna ir Ardžuna didingame baltais žirgais kinkytame karo vežime ėmė pūsti savo dieviškąsias kriaukles.
15. Hrišikėša (Juslių viešpats, Gauruotasis, Krišna) pūtė į kaušą Pantšadžanją (Tautas suburiąs kaušas), Dhanandžaja (Grobininkas, Ardžuna) - į kaušą Dėvadattą (Dievo duota), o Vrikodara (Baisi Vilko Ryklė, Bhima) pūtė į didįjį baisaus veiksmo kaušą Paundrą, 15. Krišnas pūtė į Pančadžanją,
o Ardžunas - į Dėvadatą,
Vrikodaras šiurpus Vilko Pilvas,
dūmė storą kriauklę Paundrą.
15. Viešpats Krišna pūtė savo kriauklę Pančadžanją, Ardžuna pūtė savąją Devadattą, o Bhima, titaniškais žygiais pagarsėjęs besotis, pūtė savo įstabiąją Paundrą.
16. valdovas Judhišthira, Kuntios sūnus, pūtė į Anantavidžąją (Amžinoji pergalė), Nakula ir Sahadėva pūtė į Sughošą (Saldbalsė) ir š Manipušpaką (Brangmenimis puošta) 16. Pūtė Kuntės sūnus Judhišthiras
kriaukę, radža, Antavidžają,
o Nakulas ir Sahadėvas -
tai Sughošą ir Manipušpaką.
16. Karalius Yodhišthira, Kunti sūnus, papūtė savąją kriauklę Anantavidžają, Nakula ir Sahadeva - Sudhošą ir Manipušpaką,
17. ir Kašja su didžiu šaujamu lanku, Sikhandi su didžiu karišku vežimu, Dhrištadjumna ir Virata bei neapveikiamas Satjaki (Jujudhana), 17. Šaulys didis, valdovas iš Kašio,
karo vyras Šikhandis galingas,
ir Viratas ir Dhrištadjumnas,
ir neklumpantis niekad Satjakis,
17. Didysis lankininkas Kašio karalius, grėsmingasis karys Sikhandis, Dhrištadymjumna, Virata bei nenugalimasis Satyakis,
18. Drupada ir Draupadėjas, Žemės Viešpatie, ir galingrankis Saubhadra, visi iš visų šalių pūtė į savo kaušus. 18. ir Drupadas, ir sūnūs Draupadės,
ir Subhadros sūnus smarkiarankis,
ligi vieno kartu, o radža,
jie savom kriauklėm sugaudė.
18. taip pat Drupada, Draupadi sūnus ir kiti didvyriai, tokie, kaip puikiai apsiginklavęs Subhadros sūnus - visi, o valdove, ėmė pūsti savo kriaukles.

Kriauklės, skirtingai nuo jų priešų, pavadinamos dieviškomis, - tai išankstinės pergalės ženklas. Be to vežimą, kuriame sėdi abu kariai, padovanojo dievas Agnis (ugnies dievas), o tai reiškia, kad su juo galima pergalingai skintis kelią per tris pasaulius.

Krišna pavadinamas Hrišikeša, nes jis visų savo juslių (bhaktų) valdovas. Gyvosios esybės - sudėtinės Jo dalelės, todėl jis ir visų gyvų esybių juslių valdovas. Tačiau kitų esybių jusles jis valdo tik tiek, kiek jos atsiduoda jam.

Ardžuna pavadinamas Dhanandžana, nes jis padėjo vyresniajam broliui karaliui įsigyti nesuskaičiuojamus turtus. O Bhima vadinamas Vrikodara, nes jo apetitas toks pats neįtikėtinas, kaip jo žygdarbiai, pvz., demono Hidimbos nužudymas.

OM   Komentarai ir tęsinys dar teberuošiami...

OM   Grįšk į Bhagavat-Gita pradžią

OM Grįšk į teksto pradžią


Manu įstatymai
Bhadža govindam
Patandžali. Joga sutra
Mitas apie arijų įsiverżimą
Rigvedos 'Himnas varlei'
Kaip suprantu indų filosofiją?
Adivasi kultūra ir civilizacija
Avesta. Vendidado knyga
Patandžali joga
Kagju budizmas
Džnanadeva
Mitologijos puslapis
Biblijos puslapis
Atlantidos puslapis
Pasaulio sukūrimo puslapis
Vartiklis