Arijai ir kitos tautos
Ir "Avestoje", ir "Vedose" minimi kelios ne arijų kilmės žmonių, kurios dažniausiai yra arijų priešai, grupės. "Vedose" tai dasai ("Avestoje" minimi kaip Daha), žodis, kartais reiškiantis bet kokį priešą, blogį, žr. Rigvedos "Himną Indrui", 1.32, ir Danavos (žr., pvz., RV 4.30.7; 5.32.1; Yt 5.73-74, 13-37). "Avestoje" arijai varžosi su turais, nors jų tarpusavio santykiai ne visada priešiški (Yt 113.143-144; Yt 49.12). Daugelis tyrinėtojų bandė rasti tarp jų rasinių ir kalbos skirtumų, bet toks situacijos supaprastinimas nėra pateisinamas, nes dauguma ne arijų kilmės tautų kalbėjo indoiranėnų kalbomis.
Bent du turai "Avestoje" turėjo iraniečių vardus: Aredžaght'as ir Frarazi (Yt 12.113,123, 143). Net ir pats Zaratustra pagarbiai prisimena turų didvyrį Fryana, apie kurį sakoma, kad senovėje jis valdė arijus (Yt 46.12). Ir vis dėl to, turai nėra arijai, kaip ir Sarim'ai, Sani ir Daha (Yt 13.113) Ir nors Sarim'ai ir Sani daugiau neminimi "Avestoje", Frye tapatina Sarim'us su "Sauromatae", t.y. sarmatais (skitais arba sakais), - raiteliais ir pusiau klajokliais, kurie pirmąkart minimi Geležies amžiaus įrašuose, bet gyvavo, tikriausiai, ir anksčiau.
Iraniečių žodis "daha" reiškia tiesiog "vyras", bet, kai pirmoji 'a' yra ilgoji, jis įgauna reikšmę "tarnas". Moteriškąja šio žodžio forma vadinama ir viena iš žemių (Yt 13.143-4). Graikų raštuose yra nuorodų į "daai", "daoi" are "dasai" tautas, gyvenančias į rytus nuo Kaspijos jūros, - ir net, galbūt, indoiranėnų savęs įvardijamas "žmogumi" tapo etnikomu graikams. Strabono geografijoje Dahae minimi kaip žmonės, gyvenantys Oxus upės pakrantėse (XI 9.1-3). Iš Parni, kaip sakoma, kilo skitų, gyvenančių tarp Dahae, Arsaces gentis, o joje - Partų dinastijos įkūrėjas (nors kartais manoma, kad jis buvo batrijus). Tame pačiame kontekste, kaip ir Dahae, Strabonas mini ir Xanii bei Parii, nors neaišku, ar tai skirtingos gentys ar tik Dahae grupės.
Ir dar pridursime, kad "Avestoje" nenurodoma jokia dahya gyvenamoji vietovė. Ir nėra įrodymų, kad "daha" būtų ne indoiranėnų kilmės žodis. Be to, dahai nebuvo nesutaikomi mazda-yasnin'o priešai; nėra ir požymių, kad jie būtų kalbėję kalba, nesuprantama arijams ar būtų turėję kitokias religines apeigas (apie tai nieko nėra Gatose). Achaminidų laikais (žr. laiko skalę), dahai minimi kaip besiskirianti nuo skitų tauta (Xerxes Persepolis tekstas H 26). Iraniečiams tai buvo skirtingos tautos, nors graikams "skitais" buvo vadinami visi pusiau klajokliai, gyvenantys į rytus nuo Taurus (panašiai romėnai visus šiauriečius vadino gotais, kurie nebuvo germanais ir yra artimesni baltams). Dar labiau stebina, kad niekur "Avestoje" neminimi sakai, nors jų gyvenimo būdas buvo laikomas artimu mitiniams turams.
"Rigvedoje" dasai ir dasijai visada priešpriešoje su areijais. Taip pat tarp dasų nėra braminų ("abrahma dayur", RV 4.16.9 arba "ayadžnan" - be pašventinimo, RV 7.6.3). Plačiai paplitus arijų invazijos į Indiją teorija, pagal kurią dasai (dasyu) buvo ankstesnieji jos gyventojai. Ją remia ir "Rigvedoje" neslepiama didelė arijų neapykanta dasams. Bet nėra įrodymų, kad arijų sugriauti dasų miestai būtų stovėję svetimoje šalyje. Nėra tikrea net ir tai, kad dasai, skirtingai nuo arijų, buvo tamsiaodžiai. Be abejo, dasai galėjo turėti spalvos skirtumų, bet tokios nuorodos nėra nedviprasmiškos - jose galima įžvelgti ir ritualinę ir dalinę priklausomybę. Pvz.,
- Žudydamas dasijus, jis padėjo arijų varnai (RV 3.34.9)
- Indra Vritrahanas, tvirtovių griovėjas, išmušė tamsiąją dasų padermę (RV 2.20.7)
Pirmojoje citatoje naudojamas žodis "varna", kuris dažniausiai verečeiamas spalva, gali reikšti ir būrį, t.y. atskirą grupę (ire tai antreoji įprastinė jo reikšmė). Antrojoje citatoje "dasa" turi savybinę galūnę, o tai gali reikšti, kad juodoji padermė buvo tik dalis dasų (nebūtinai visi).
Asko Parepola sukūrė teoriją, kad dasai buvo ankstyvesniųjų indoarijų migrantų į Indo slėnį palikuonys. Vėlesniųjų Vedų apeigos jau buvo pakitę, lyginant su dasų. Dravidai (Harapos civilizacijos kūrėjai) savuosius ritualus sujungė su dasų - taip atsirado sinkretinis ritualas (Vratyastoma). Ire nors dasai vadinami "mrdhravac" (neteisingai kalbantys, RV 5.29.10; 7.6.3), tai gali būti nuoroda į kitą indoiranėnų dialektą. Nėra abejonių, kad Puru karalius (RV 7.18.13) yra arijus, bet ir jis vadinamas "mrdhravac".
H.Mortonas Smith'as taip pat pabrėžia, kad nedalyvaujantys apeigose iškart apšaukiami "juodais", t.y. nešvariais religijos atžvilgiu. Tad "ayadžnan" dasai, atliekantys kitokias apeigas ire neturintys braminų, buvo "juodoji" varna. Tad dasų tamsi kūno spalva gali būti klaidingai suprastų Vedų tekstų pasekmė. Dasų niekinimas prieštarauja faktams, rodantiems, kad dasai statė miestus, rūpinosi sveikata ir žiniomis, ir kartais buvo galingesni už pačius arijus.
Arijai pavydėjo dasams "šimtasienių purų" - tvirtovių (RV 1.166.8). Kiti arijai taip nesižavėjo Sari, kurie, galbūt, svarbiausi Ari (arijų elito) priešai, miestietišku gyvenimu. Suri buvo yantah (judrūs) skirtingai nuo ksiyantah (sėslūs) Ari (RV 2.23.11). Tačiau "miestiečiai" dasai ir Ari galėjo būti ir pusiau klajokliai, nes užsimenama apie "rudens" purus, - užuomina į skirtingas gyvenimo vietas vasarą ir žiemą (RV 6.20.10).
Žinoma, tikslesnėms žinioms trukdo daugelio tekstų praradimai, pvz., "Avestos" geografiniai naskai sunaikinti Aleksandro Didžiojo antpuolių metu. Vėlesnėje brahmanų literatūroje yra polinkis sumenkinti bet ką, kas galėjo kenkti jų monopolijai Indo-Gango kultūroje. Su brahmanų judėjimu ėmė stipriai varžytis Budos ir Mahavira (žr. laiko skalę), pradėjusių savo mokymus netrukus po Vedų kompiliacijos, pasekėjai.
Dasai (kartu su harapiečiais) turėjo žiaurius ir kruvinus Vratyastoma ritualus: su nekaltų mergelių ir žirgų aukomis, žmogienos valgymu ir masinėmis sekso orgijomis. Tačiau "Avestoje" neužsimenama, ar dahai atlikinėjo tokius ritualus. O pagal "Vedas" aišku, kad dasai nespaudė ir negėrė "šventojo" somos gėrimo. Jie gėrė "madhu" (midų) ir sura (stiprų alų). Pirmasis skamba panašiai kaip senovės aukštutinių vokiečių "metu", senosios Anglijos "mede", ir, be abejo, lietuvių "medus" bei "midus". Ir t.t.
Pagal Justiną, partiečiai turėjo vergų armiją (Knyga 41.1-6). Prisimenant, kad "daha" reiškia "vyrą" arba "tarną" (bet niekad - "vergą"). Tad yra galimybė, kad dasai (ar dahai) buvo "pavergtieji" arba "vasalai". Graikai, laikydami, kad Achamenidai vartojo "Dahayava" žodį "satrapų" (pavaldžių kraštų) įvardijimui, galbūt neklydo. Ir galbūt, senovės iraniečių "dahyu" galėjo reikšti priklausomybę, o ne kraštą ar šalį. Yra faktų apie indų ir baktriečių ryšius: harapiečiai turėjo gyvenviečių Baktrijoje (pvz., Šortugai). Tačiau dravidiškai kalba tik už Indijos ribų, iš kurių arčiausiai yra brahui kalbos. Dar liko pakalbėti apie žodį "mleccha", kuris apibūdinakalbą, kuria kalba ne arijų kilmės tautos. Jis yra artimas "meluhha", - šiuo vardu šumerų tekstuose yra vadinama Harapos civilizacija.
Mitologijos puslapis
Rudiger Schmitt. Arijai
O. Schrader. Arijų religija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Adivasi kultūra ir civilizacija
Karni Mata - žiurkiška deivė
Indo slėnio rašto dešifravimai
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Dasanami sampradaja vienuolynų tradicija
Džainizmo filosofinės prielaidos
Indo-iranėnai ir kalba
Avesta. Vendidado knyga
Patandžali joga
Harapos civilizacija
Papročių paskirtis
Mohendžo-daro
Hanumanas
Vartiklis