Kadaise nebuvome vieni
Maždaug 25 tūkst. m. Homo sapiens tėra vienintelė hominidų rūšis. Prie to taip pripratome, kad 6-7 dešimtm. net iškelta teorija, kad gali egzistuoti tik viena hominidų rūšis, nes Žemėje tiesiog nėra ekologinės erdvės kitai kultūrą kuriančiai rūšiai. Tai skatino propaguoti lėtos mūsų protėvių evoliucijos į Homo sapiens scenarijų. Ir tik 8 dešimtm., po prieštaringų radinių, imta įsisąmoninti, kad maždaug 1,8 mln. m. kartu gyveno kelios hominidų rūšys. Ir iki galo neaišku, kodėl galiausiai liko tik viena rūšis.
Seniausia potenciali hominidų rūšis yra Sahelanthropus tchadensis (pagal kaukolę iš
Čado centro-vakarų), o plačiau girdėtas yra Australopithecus amanensis (iš šiaurės
Kenijos, apie 4,2 mln. m.), kuris gana panašus į Australopithecus afarensis (apie 3,2-
3,0 mln. m.; rasta daugelyje rytų Afrikos rajonų), mažų smegenų, plačiaveidė rasė, kuriai
priklauso garsusis "Lucy".
Neabejotinai A. afarensis nebuvo vienintelė rasė Afrikoje. Kitoks Lucy amžininko žandikaulis 1995 m. rastas Čade (A. bahrelghazali, 3,5-3,0 mln. m.), kaip ir neseniai įvardinto Kenyanthropus platyops. Pietų Afrikoje rasta dar viena hominidų atmaina, apie 3,3 mln. m. amžiaus. Ten pat nuo 1924 m. randamos maždaug 3 mln. senumo A. africanus fosilijos. 1999 m. Etiopijoje rastos 2,5 mln. m. senumo fosilijos pavadintos A. garhi. Maždaug to paties laikotarpio yra Paranthropus aethiopicus australopitekų grupė. Toliau galime vardinti P. boisei (2-1,4 mln. m.), P. robustus (1,6 mln. m.), P. crassidens.
Nieko naujo neatnešė Homo šeimos atsiradimas. 2,5-1,8 mln. m. senumo fosilijos rodo didelę įvairovę: Homo habilis, H. rudolfensis, H. ergaster, kurių paskutinis turėjo formą, artimą šiuolaikiniam žmogui. Hominidų (Homo habilis ar kt.) "emigracija" iš Afrikos atvėrė naujas galimybes didinti įvairovę. Jie pasiekė Kiniją ir Java salą (H. erectus), Ispaniją (H. antecessor).
Maždaug prieš 600 tūkst. m. Afrikoje pasirodė H. heidelbergensis, kurios 500- 200 tūkst. m. senumo palaikų randame Europoje ir, galbūt, Kinijoje. Europoje ši atmaina leido atsirasti endeminiai hominidų grupei, žinomai kaip H. neanderthalensis, neandertalietis (gyvavusiai maždaug prieš 200-30 tūkst. m. laikotarpiu). Radiniai liudija, kad tuo metu Afrikoje vyko nepriklausomas hominidų vystymasis, atvedęs prie Homo sapiens atsiradimo. Javoje Ngandonge H. erectus fosilijos datuojamos 40 tūkst. m. amžiumi).
Taigi, "vaizdelis" gana painus (susiraizgę apie hominidų 20 rūšių), nors kai kurie paleoantropologai mano, kad tai pernelyg supainiota. Tačiau kaip išsiskyrė Homo sapiens?
 |
Paranthropus boisei turėjo masyvius žandikaulius su plačiais krūminiais dantimis, rodančiais dominuojantį vegetarišką maistą. Jo kaukolė gana tvirta, tačiau neaišku, ar kūnas buvo gerokai stambesnis, nei "grakščiųjų" australopitekų. Homo rudolfensis turėjo santykinai didelį smegenų tūrį su garsiąja KNM-ER 1470 kaukole. Jo kaukolė skyrėsi nuo gerokai mažesnius smegenis turėjusio H. habilis, tačiau tikslios kūno proporcijos nėra aiškios. Homo habilis ("nagingas žmogus") taip pavadintas, nes manoma, kad jis prieš 1,8 mln. m. pagamino akmeninius įrankius, rastus Tanzanijos Olduvai tarpeklyje. Homo ergaster (dar vadinamas afrikietišku H. erectus) turėjo aukštą apvalainą kaukolę ir į šiuolaikinio žmogų panašų skeletą. Nors jis neabejotinai galėjo valgyti mėsą, tačiau jo kramtomieji dantys buvo santykinai smulkūs. Geriausias šio hominido atstovas yra 1,6 mln. senumo Turkana berniukas. |
Pirmieji primityvūs akmeniniai įrankiai pasirodė prieš 2,5 mln. m. Kitas esminis "proto"
atradimas įvyko maždaug po milijono metų pasirodė akmeninis kirvis (matyt H.
ergaster "nušvitimas" prieš 1,5 mln. m.). Vėl prabėgo dar vienas milijonas metų, kol
naują technologinį progresą ("gatavų ruošinių") padarė H. heidelbergensis, o ypač
išplėtojo didelių smegenų, plačiaveidžiai ir siaurakakčiai neandertaliečiai. Tačiau, nepaisant
spekuliacijų apie jų "lokio kultą" ir kitus ritualus, neturime svarių įrodymų apie neandertaliečių
simbolizmą. Net laidojimo praktika galėjo būti augant palaikus nuo hienų ir kitų plėšrūnų.
Homo sapiens, matyt, atsirado kažkur Afrikoje maždaug prieš 200-150 tūkst. m. Įdomu, kad jų ir neandertaliečių gaminti įrankiai beveik identiški. Be to, ir jų elgsena buvo panaši, nepaisant anatominių skirtumų. Europoje seniausi H. sapiens artefaktai yra tik 40 tūkst. m. senumo. Neandertalietis išnyko tik kažkur prieš 10 tūkst. m.
Homo sapiens ėmė gaminti įrankius ir iš kaulų bei ragų. Tačiau, kas, matyt, dar svarbiau, jis atrado meną, - urvų sienų raižinių ir piešinių forma, jie daro atžymas kaule ir akmens plokštelėse, jis muzikavo pučiamaisiais, puošė savo kūną, kai kur laidojo su įkapėmis (tai rodo tikėjimą anapusiniu gyvenimu). Tai jau buvome mes. O neandertalietis, nors ir perėmė kai kurias naujoves, sparčiai išnyko iš istorijos arenos.
Levante bendra būtis liovėsi kažkur po 60 tūkst. m., kai ėmė rastis vėlyvojo paleolito įrankiai. Maždaug prieš 40 tūkst. m. neandertalietis užleido vietą Homo sapiens. Nereikia užmiršti, kad anatominiai pokyčiai atsiranda gerokai anksčiau, nei pasikeičia elgesys. Spėjama, kad lemiamas "elgesio" pasikeitimas yra kalbos atsiradimas. Kalba nėra vien komunikacijos priemonė, ji yra paties mąstymo pagrindas. Ji skatina kategorizuoti ir duoti pavadinimus daiktams bei pojūčiams bei atsirasti asociacijoms atsirasti simbolikai.
Seniausios fosilijos Afrikoje
1965 m. B. Patterson šiaurės Kenijos Kanapoi vietovėje rado rankos kaulo fragmentą, pagal kurį buvo nustatyta ankstyvųjų hominidų (hominidas bet kuris stačiomis vaikštantis primatas) Australopithecus, pirmąkart Raymond Dart rasto Pietų Afrikoje 3 dešimtmetyje. Tačiau kaulo datavimas nustebino jis buvo senesnis nei visos kitos Australopithecus fosilijos.
Mokslininkai mūsų protėvius kildina iš Australopithecus. R. Dart ir kitų radiniai rodo, kad buvo dvi jų atmainos: A. africanus ir A. robustus. Abiejų jų kojų kaulai rodo, kad jie galėjo eiti plačiais žingsniais kas išskyrė žmogų iš kitų gyvūnų (tų būtybių gebėjimą vaikščioti stačiomis puikiai įrodė Mary Leakey 1978 m. Tanzanijoje Laetoli vietovėje rasti 3,6 mln. m. senumo pėdų atspaudai). Abi Australopithecus atmainos turėjo santykinai mažą smegenų tūrį ir šuniškus dantis, besiskiriančius nuo dabartinių beždžionių. Vėlesnė A. robustus atmaina buvo gerai prisitaikiusi kramtyti turėjo stambius krūminius dantis ir stiprius žandikaulius.
Per kelis dešimtmečius rasta dar daugiau Australopithecus rūšių. Nuo to laiko, kai 1959 m. M. Leakey rytų Afrikoje rado dar vienos rūšies, artimos A. robustus, kaukolę, jų buvo randama šiaurės rytų Afrikoje (Kenijoje ir Etiopijoje). Tad tyrinėtojai mano, kad buvo dvi A. robustus atmainos šiaurinė ir pietinė.
1978 m. D. Johanson nustatė dar vieną Australopithecus rūšį (pagal radinius iš Laetoli bei Etiopijos Hadaro rajono), kurią pavadino A. afarensis ir ji datuojama apie 3,6-2,9 mln. m. Ginčus kėlė tai, kad kaulai buvo būdingi laipiojantiems po medžius. Ar jie tikrai dalį laiko praleisdavo medžiuose, ar tai tik rudimentas?
Tačiau, pradedant 1982 m., ekspedicijos prie Kenijos Turkana ežero pradėjo rasti
hominidų fosilijų, datuojamų ... 4 mln. m. Tačiau iš paskirų dantų tebuvo galima spėti tik jų
panašumą į A. afarensis. Tačiau neseni radiniai prie Allia įlankos (po Moiti Tuff
ugnikalnio 3,9 mln. m. senumo pelenų sluoksniu) rasta didelė kaulų (tame tarpe ir hominidų)
sankaupa matyt sunešta upės. Už 145 km į pietus nuo Turkana ežero Allia įlankos ir yra
mūsų minėta Kanapoi vietovė. Ir čia rado du gerai išlikusius apatinius žandikaulius ir vieną
viršutinį. Tyrimai parodė, kad minėti radiniai gerokai skiriasi nuo ankstesnių, tad 1995 m.
Meave Leakey su C. Feibel bei I. McDougall išskyrė naują A. anamensis rūšį (iš
vietinių anam , reiškiančio "ežeras). Jų amžius yra apie 4,2-3,9 mln. m.
Tačiau maždaug tuo pat metu, 1992-93 m. T. White Etiopijos Vidurinio Awash rajone Aramis vietovėje rado hominidų fosilijų, kurie datuojami 4,4 mln. m. Jiems 1994 m. duotas pavadinimas A. ramidus, tačiau 1995 m. perkėlė į naują šeimą - Ardipithecus ramidus (neseniai T. White rado ir dalį jo skeleto). Tai primityviausia hominidų rūšis, artima dabartinėms didžiosioms Afrikos beždžionėms. Radiniai nesibaigia Čado Bahr el Ghazal rajone 1995 m. M Brunet komanda rado 3,5 mln. m. senumo hominido fosilijas, kurias įvardijo kaip A. bahrelghazali. Tai rodo, kad Australopithecus Afrikoje buvo plačiai pasklidę.
Papildoma literatūra:
- R. White, W. W. Norton. Dark Caves, Bright Visions: Life in Ice Age Europe, 1986
- T. D. White et al. Australopithecus Ramidus, a new species of early hominid from Aramis, Ethiopia// Nature, vol.371. Sept. 22, 1994
- I. Tattersall. The Fossil Trails..., 1995
- M. G. Leaky et al. New four-million-year-old hominid species from Kanapoi and Allia Bay, Kenya// Nature, vol. 376, Aug.17, 1995
- D. C. Johanson, B. Edgar. From Lucy to Language, 1996
- G. C. Conroy, W. W. Norton. Reconstructing Human Origins, 1997
- Ch. Stringer, R. McKie. African Exodus: The Origins of Modern Humanity, 1998
- I. Tattersall. The Last Neanderthal..., 1999
- M. Leakey, A. Walker. Early Hominid Fossils from Africa// Sci. Am., Aug. 2005
Žemiausi žmonės
Mąstymo aušra
Pirmieji dailininkai
Žemė - beždžionių planeta
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Primityvus ir svetimame krašte
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Sibiras ir pirmieji amerikiečiai
Slėpiningieji Edeno sodai
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Genetikai žmogų kildina iš Afrikos
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Baikalas ir piešiniai ant uolų
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Enuma Eliš, Babilono pasaulio sutvėrimas
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Thomas Huxley išgarsėjęs anglų savamokslis
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Panspermia: kosmoso užkratas
Naujausias kreacionizmo veidas
Senasis mano kūnas
Nojaus arka surasta?
Milžinai Žemėje
Jie tebegyvena!?
Neandertalietis
Ateities žmogus
Vartiklis