Žemiausi žmonės
Atradimas Indonezijoje parodė, kad palyginti neseniai Žemėje greta mūsų rūšies gyveno visai kitokie humanoidai. Įprasta buvo laikyti, kad paskutinius 25 tūkst. metų žemėje gyveno tik viena žmonių rūšis. Flores saloje atrasti kaulai priklauso "nykštukams", gyvenusiems prieš 13 tūkst. m. Ir atrodo, kad jie naudojosi akmens įrankiais.
Indonezijos Flores saloje jau nuo seno vietiniai pasakojo legendas apie mažus stačiomis (palinkusiai) vaikštančius žmones, labai ėdrius ir švelnia murmančia kalba. Juos vadino ebu gogo (viską ėdanti senelė). Mokslininkai manė, kad tuos pasakojimus įkvėpė makakos. Tačiau 2003 m. spalį Australijos ir Indonezijos komanda, kasinėdama olą, rado liliputų ūgio (vos 1 m) žmonių liekanas. Iki tol tokio dydžio hominidai buvo iš australopitekų, gyvenusių maždaug prieš 3 mln. m.
Flores sala ne pirmą kartą pateikia siurprizus. 1998 m. australo M. J. Morwood
(Armidalės Naujosios Anglijos un-tas) vadovaujami archeologai pranešė radę centrinėje
Flores dalyje esančiame Soa baseine maždaug 840 tūkst. amžiaus grubius akmeninius
įrankius. Tai leido spėti Homo erectus pasiekė Flores jūra iš Java. Tuo tarpu buvo
laikoma, kad valtys pradėtos statyti maždaug prieš 40-60 tūkst. m., kai buvo kolonizuojama Australija.
Tada M. Morwood'as ir R. P. Soejono (iš Indonezijos Archeologijos centro Džakartoje) atkreipė dėmesį į didelę kalkakmenio olą Liang Boa, esančią vakarinėje salos dalyje ir 2001 m. liepos mėn. pradėjo kasinėjimus. 8 dešimtm. ola buvo kasinėta, tačiau ištirta tik viršutiniai depozitai. Šįkart rasta daug akmens įrankių ir išnykusio nykštukinio dramblio giminaičio Stegodono kaulai. Ir tik trečio sezono pabaigoje buvo rasta hominidų požymių atskirų dantų. M. Morwood dantis nuvežė parodyti kolegai P. Brown, kuris pasakė, kad jie atrodo tarsi žmonių, net nėra šiuolaikinių žmonių. Po 7 d. M. Morwood gavo pranešimą, kad rastas hominido skeletas.
Skeletas buvo beveik visas, trūko tik rankų. Dubens anatomija rodė jį vaikščiojus dviem kojom ir greičiausiai buvus moterimi. Dantų pažeidimai ir apranga rodė ją buvus suaugusio amžiaus. Tačiau ji buvo tik šiuolaikinės 3 m. amžiaus mergaitės ūgio, o smegenys buvo nepaprastai mažos. Būtybė turėjo ir kitų charakteringų bruožų paltų pilvą ir ilgą šlaunikaulio kakliuką. Visu kitu ji panašėjo į žmogų.
P. Brown tris mėn. tyrinėjo paslaptingą skeletą, klasifikavęs kaip LB1 ir pravardžiavęs "hobitu". Klasifikuoti LB1 nebuvo lengva. Dėl australopitekų bruožų norėta jį priskirti naujai rūšiai. Tačiau vėliau nuspręsta, kad panašumai į Homo sapiens nusveria. Tačiau palyginus su mažo ūgio žmonėmis, tame tarpe pigmėjais, pasirodė, kad jie skiriasi nuo jų. Pigmėjų smulkūs kūnai ir stambios smegenys užlaikyto augimo brendimo laikotarpiu pasekmė. Skeletas labiausiai priminė miniatiūrinį Homo erectus. Aprašydami radinį "Nature", jie jį priskyrė naujai Homo floresiensis rūšiai.
Biologai jau senokai buvo pastebėję, kad už triušius didesni gyvūnai salose linkę
susmulkėti prisitaikydami prie riboto maisto. Jie nedaug praranda, nes turi mažiau priešų.
Flores saloje vieninteliai plėšrūnai tėra Komodo drakonas ir dar vienas, netgi stambesnis
driežas. Tuo tarpu už triušį mažesni gyvūnai linkę įgauti didesnius kūnus, nes šie
energetiškai efektyvesni. Liang Bua tai parodė su triušio dydžio žiurkėmis. Kad tai gali
paveikti ir žmones, parodė nedidelės Homo erectus kaukolės atradimas 2004 m. Kenijoje.
Tuo tarpu nedavė ramybės nedidelės Homo floresiensis smegenys. Santykinai didelės smegenys yra tarsi skiriamasis žmonių bruožas. Per 6-7 mln. metų mūsų protėviai smegenų tūrį padidino nuo 360 cm3 (Sahelanthropus) iki 1350 cm3. Archeologiniai faktai rodė, kad atitinkamai sudėtingesnė darėsi ir elgesys. Tad buvo laikoma, kad smegenų dydis yra prielaida pažangesnei kultūrai. Ir jei australopitekai kaip ir nepažengė toliau grubių akmens įrankių, tai mažai pilkosios medžiagos beturėjęs Homo floresiensis atrodo šiuo aspektu prilygo Homo sapiens.
Dauguma Liang Bua artefaktų yra paprastos vulkaninės uolienos nuoskilos, ne sudėtingesnės nei australopitekų ar ankstyvųjų žmonių. Tačiau tarp Stegodono kaulų rasta ir sudėtingesnių įrankių: puikiai apdorotų antgalių, didelių peilių, ylų. Stambesnių Stegodonų kaulai rodo, kad galėjo būti medžiojama ir mėsa atgabenama kolektyviai, kam galėjo prireikti net kalbos. Apdegintų kaulų liekanos liudytų, kad maisto ruošimui naudota ir ugnis.
Jei tos interpretacijos teisingos, tai tie atradimai turi nemažą reikšmę, nes iš naujo iškelia klausimą apie priklausomybę tarp smegenų dydžio ir proto. Juk buvo gabių žmonių su mažesniais nei įprasta smegenimis. Prancūzų rašytojo Jacques Anatole Francois Thiboult (žinomo kaip Anatole France, 1921 m. gavusio Nobelio literatūros premiją) kaukolės talpa tebuvo 1000 cm3.
Nenuostabu, kad netrukus pasipylė alternatyvūs aiškinimai. Vos po 3 d., spalio 31 d., Australijos "Sunday Mail" išspausdino paleoantropologo M. Henneberg laišką, kad patologija (mikrocefalija "maži smegenys") gali paaiškinti LB1 atvejį. Dažniausiai šią patologiją turintys asmenys miršta vaikystėje, tačiau gali išgyventi, nors ir būdami protiškai atsilikę. Jo nuomone, giliau rastas dilbis galėjo būti 151-162 cm ūgio būtybei, kas liudytų, kad saloje gyveno ir aukštesni žmonės. Tam paprieštaravo Suzana C. Anton iš Niujorko un- to, nurodžiusi, kad mikrocefalija turinčių veido morfologija būna visiškai kitokia, o jų ūgis būna normalus. Be to vėliau archeologai Liang Bua rado dar apie penkių Homo floresiensis liekanas.
Stanfordo un-to paleoantropologas R. Klein'as sako, kad rasti pažangesni įrankiai galėjo būti pagaminti vėlesnių oloje apsigyvenusių žmonių. Daugelis kitų mokslininkų irgi mano, kad nepakanka įrodymų, kad tuos įrankius pasigamino Homo floresiensis.
O gal Homo floresiensis palikuonys išliko ir dar bus surasti? Juk yra žodinė tradicija, kad ebu gogo tebebuvo, kai olandų kolonistai čia įsikūrė 19 a. be to, Malaizijos folklore minima kita į žmones panaši nykštukinė būtybė otang pendek, atseit, tebegyvenanti Sumatra saloje.
Nuorodos
- M. J. Morwood et al. Archeology and Age of a New Hominin from Flores in Eastern Indonesia// Nature, vol 431, Oct. 28, 2004
- P. Brown et al. A New Small-Bodied Hominin from the Late Pleistocene of Flores, Indonesia// Nature, vol. 431, Oct.28, 2004
"Homo erectus" Javoje
Žmogaus tiesioginiai protėviai Indonezijoje galėjo kelis tūkstančius metų gyventi kartu su "Homo sapiens". Jo liekanos Java saloje priskiriamos 27-53 tūkst. metų laikotarpiui (pagal Carl. C. Swisher III). Mokslininkai spėja, kad panašiai galėjo būti ir Europoje bei Vidurio Azijoje, kur neardertaliečiai gyveno kartu su "Homo sapiens" išnykę tik apie 35 tūkst. metų. Kad viena rūšis visiškai pakeistų kitą, reikia didelio technologinio ar protinio pranašumo (pagal Susan C. Anton).
Ankščiau manyta, kad "Homo erectus" gyveno Javos saloje prieš
100-250 tūkst. metų ir pamažu virto "Homo sapiens". Vėlesnė data
daug ką keičia - juk jie čia išliko bent 250 tūkst. metų ilgiau nei
Azijoje ir beveik 1 mln. ilgiau, nei Afrikoje. Pagal Anton'ą
šiuolaikiniai žmonės prieš 200 tūkst. metų atsirado afrikoje ir iš
ten išplito po visą pasaulį, pvz., Australiją jie pasiekė maždaug prieš 100 tūkst. metų.
Žemės ledynmečiai
Kažkada visa Žemė buvo padengta ledu. Pvz., Pietų Afrikos tropikai buvo padengti ledu prieš 2,2 mlrd. metų, Proterozoido eroje. Pagal magnetinių dalelių orientaciją lavoje ši sritis buvo netoli pusiaujo. Taip pat yra globalaus apledėjimo pėdsakų, datuojamų 700 mln. metų amžiuje. Tad, galbūt, Žemė ledu padengta buvo dukart.
Alan J.Kaufman mano, kad taip įvyko dėl anglies dioksido trūkumo. Bet tik tikra katastrofa galėjo išlaisvinti Žemę iš ledo gniaužtų, nes jos baltas paviršius atspindėdavo daug Saulės šviesos. Tai pagėjo būti milžiniško ugnikalnio išsiverežimas, susidūrimas su kometa ar didelio sužalusio metanoluito iškilimas iš vandenyno dugno.
Beždžionių protėviai
Neseniai Ugandoje atrastos per 20 mln. senumo beždžioniškosios būtybės liekanos gali būti bendras žmonių ir bezdžionių protėvis, svėręs apie 45-50 svarų (Morotopithecus bishopi). Anksčiau Moroto sklype 1960-aisiais buvo rastos 15-25 mln. senumo Proconsul ir Afropithecus liekanos.
1994-95-ųjų Gebo kasinėjimai atnešė tos pačios būtybės raktikaulį ir šlaunikaulį, kuris buvo labai plonas ir tiko laipioti medžiais. Pagal radioaktyvaus argono skilimą Moroto ugnikalnio pelenuose, jų amžius būtų 20,5 mln. metų.
Monte L.Crossin'as mano, kad tos liekanos priklauso Afropithecus, kuris buvo rastas Kenijoje, ir kurio amžius apie 17 mln. metų. Jis taip pat rado Kenyapithecus ranką, šlaunikaulį ir petį.
Dešiniarankiai
Dauguma neandertaliečių irgi buvo dešiniarankiai, kaip aiškėja ištyrus jų dantis.
Mąstymo aušra
Ateities žmogus
Milžinai Žemėje
Gyvybės paieškos
Kadaise nebuvome vieni
Žemė - beždžionių planeta
Primityvus ir svetimame krašte
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Genetikai žmogų kildina iš Afrikos
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Froidas. Totemas ir tabu. Tabu ir jausmų ambivalencija
Sibiras ir pirmieji amerikiečiai
Panspermia: kosmoso užkratas
Slėpiningieji Edeno sodai
Naujausias kreacionizmo veidas
Išslaptinti Arktikos duomenys
Ar vasaros laikas taupo?
Kuo taps Homo sapiens?
S. Lemas. Kosminis kazino
4-ojo etapo evoliucija
Kas rašoma ant lapų?
Pirmieji dailininkai
Neandertalietis
Vartiklio naujienos